Sveiki užsukę į sausio knygų aptarimą. Pirmą dalį rasite čia. Kadangi pakeičiau įrašų formatą, tai įžangose leisiu sau nukrypti ir į lankas. Jei bus neįdomu, tai galite praleisti ir šokti skaityti apie knygas, o jei turėsite minčių, visada galim paplepėti komentaruose.
Pradžiai trumpa statistika. Iš viso sausio sąskaitoje 9 knygos. Viena iš jų audio, viena – elektroninio formato. 5 knygas padovanojo leidyklos. Šį kartą mano asortimente leidyklų “Baltos Lankos”, “Alma Littera”, “Balto”, “Briedis”, “Svajonių knygos” ir “Rašytojų sąjungos leidykla” skaitiniai. Dominuoja trileriai ir detektyvai, nors yra ir kitų knygų.
Įvertinimai nuo 2.5 iki 5, taigi nesiskundžiu, įvairovės būta.
Sausį, kaip niekada anksčiau supratau, kaip aš nepritampu lietuviškajame bukstagrame. Gal dėl amžiaus? Kai tau 40+ jau nebespėji su jaunaisiais maksimalistais? Tiesiog pastebiu tendenciją, kad dėl tam tikrų bendruomenėje įtakingų asmenų, daug turinį kuriančių skaitytojų kalbėdami apie tam tikras knygas save cenzūruoja arba siekia patekti į “gerąjį sąrašą”. Net jei pati pasakau menkutę kritiką tam tikriems leidiniams, iš karto sulaukiu žinutės, kuri verčia jaustis kalta, kad iš viso drįsau skaityti, nes gi reikia atidžiau rinktis. Taigi, savo knygų paskyroje darausi vis retesnis svečias, esu “užmutinusi” daug žmonių, bet pasidalinusi naujomis knygomis ar įspūdžiais iš paprastų sekėjų sulaukiu žinučių, pokalbių, tai man visada primena, kad ne tik vieni bukstagrameriai seka kitus, bet yra ir “nematomų” žmonių, kurie tiesiog nori bendrauti apie knygas. Tad su visam dingti neplanuoju.
Na, o dabar apie skaitinius!
1412(3) Anria Reicher “Haidno pentagrama”
Išleido leidykla Balto, vertė Kristina Sprindžiūnaitė
Tai ašku, kad buvau “Da Vinčio kodo” ir visų panašių knygų gerbėja. Anuomet tai buvo kažkoks fenomenas, nuotykiai, istorija! Tačiau arba panašių knygų persivalgiau (persiskaičiau?), arba “Haidno pentagrama” tiesiog nebuvo labai įtraukianti.
Atrodytų, kad visos tos paslaptingos sektos, tokios kaip masonai, ar iliuminantai, visada pridės žavesio ir kažkiek mistikos, bet brolijos intarpai man buvo labai nuobodūs, kai tik jie pasitaikydavo, taip norėdavosi praversti puslapį. Ir sunku pasakyti, kame bėda. Gal prėskokame rašymo stiliuje?
Šiai knygai tiktų pasakymas, kad genialumas slypi paprastume, nes pripinta per daug siužetinių linijų, daug visokių šalutinių veikėjų arba tokių, kurie užima ženklią istorijos dalį, bet nelabai ką ir duoda.
Visgi labai prastai nevertinu, nes vietomis gebėdavau įsitraukti ir tų vietų gal buvo daugiau nei nuobodžių.
Vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.29
1413(4) Sandra J. Paul “Mano tiesa”
Išleido leidykla Alma Littera, vertė Ivona Stančiūtė
Knygos stiprybė yra jos formatas. Man yra tekę skaityti istorijų, kurias pasakoja skirtingi veikėjai. Pažiūrėkim, pvz., net garsusis “Saulėlydis” ar tie patys “50 pilkų atspalvių” turi versijas, kur viskas papasakota iš kito personažo perspektyvos. Tačiau čia gi pasitaikė dar ir įdomus leidybinis sprendimas: verčiam pirmą viršelį ir skaitome Neitano isotirją. Tada prieiname juodai atskirtus puslapius, kuriuose rašoma, kad tolesniame skyriuje bus atskleista tiesa ir rekomenduojama apversti (fiziškai) knygą ir perskaityti Elijo versiją. Vidurys abiems veikėjams yra bendras.
“Mano tiesa” pasakoja apie Elijaus ir Natali vestuves. Mergina per jas užsimano pasidaryti gražių nuotraukų, todėl jaunikis ir jo pusbrolis fotografas Neitanas kyla į kalną ir nori įsiamžinti artėjančios audros fone. Tačiau nuotaka žūna. Neitanas teigia, kad Elijas yra žudikas, tuo tarpu Elijas pasakoja, kad nutiko nelaimingas atsitikimas. Kur slypi tiesa?
Nors iš abiejų pusių skaitome tą pačią istoriją, man daug labiau patiko (skaityti) Elijo versiją, mat jo pusbrolis tiek viename, tiek kitame pasakojime tiesiog nervino. Nemalonus personažas.
Man kažkiek pritrūko dėmesio šalutiniams personažams. Visi atrodė plokštoki ir ne visada elgėsi atitinkamai autorės kuriamam įvaizdžiui. O šiaip tai visai fainas trileris.
Leidyklos dovana.
Vertinimas: 3.5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.90
1414(5) Alex Finlay “Visos tavo baimės”
Išleido Rašytojų sąjungos leidykla, vertė Inga Čepulienė
Daug tikėjausi, bet trileris laviravo ant ribos. Net nežinau ar nepervertinau. Studentas Metas išsipagiriojęs sužino, kad jo šeima žuvo Meksikoje. Tai dar vienas likimo smūgis, nes anksčiau už žmogžudystę į kalėjimą buvo pasodintas vyresnysis brolis, kurio nekaltumu ta šeima neabejojo. Tada įsisuka visas sukūrys: Metas bėga, lekia, jį bando nužudyti ir t.t ir t.t., toks tipinis trileris, kuris toks neįsimintinas, kad net nežinau, ką pasakyti. Kaip ta pliurzė, kokia susidaro, kai stipriai sninga ir iš karto tirpsta. Lyg ir gražu, intesyvu, bet tuo pačiu ir meh.
Vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.94
1415(6) Bethan Roberts “Mano policininkas”
Išleido leidykla Svajonių knygos, vertė Jūratė Žeimantienė
Taupiausi šią knygą. Gal dėl to, kad nelabai mėgstu skaityti tada, kai leidinį matau nuolat ir visur?
LGBT temos knygos man visada kelia vieną mintį: kodėl jos taip išskiriamos, kai mes kaip tik norime LGBT žmonių neišskirti. Pvz., el. knygynuose yra tokia kategorija. Kam ji skirta?
Palaikantiems? Man tokios nereikia, nes man šioje istorijoje įdomiau, ne kad vyras myli vyrą, o tai, kaip žmogui sunku save priimti, o kitiems jį, tai kokia siauraregė visuomenė, kokie buki įsitatymai. Tas skausmas, kurį būtent visuomenė sukelia visoms pusėms savo netolerancija. Ir šioje vietoje galėtų būti bet kas. Moteris islamiškoje šalyje, juodaodis, homoseksualas. Šiuo atveju labai svarbi ir man daug duodadanti tema, bet taip pat gali būti ir visai nė kiek neįdomi LGBT knyga. Pati kategorija visai neiko nepasako renkantis kūrinį.
O gal LGBT knygų kategorijos yra skirtos apsaugoti homofobus? Kad netyč neperskaitytų apie dviejų tos pačios lyties žmonių meilę? Bet kodėl tada nerašom įspėjimų, kad knygoje bus vaikų, nes gal kažkam, kas negali jų susilaukti, čia skaudi tema?
“Mano Policininkas” yra puiki istorija. Mane sužavėjo tai, kaip autorė keitė mano požiūrį į veikėjus. Dalį jų. Istorija pradeda Marijon, Tomo žmona, kuri rašo laišką/dienoraštį Patrikui. Ji pasakoja apie tai, kaip susipažino su būsimu vyru, kaip klostėsi santykiai ir kas nutiko, kai suvokė, kad Tomas myli Patriką.
Iš pradžių man ši moteris nepatiko. Atrodė kvaila naivi vištelė, tikinti, kad gali pakeisti žmogaus prigimtį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmiau jai simpatizuoti prisiminusi, kokioje aplinkoje ji augo, koks laikmetis tvyrojo ir kiek ji buvo gan moderni aniems laikams. Tada Patrikas, kurio dienoraščiai įsiterpė viduryje… Net susierzinau, nes pasikeitė knygos tonas, ir bliam, nu koks nefainas diedas, galvojau. Bet pamažu jį pamilau.
Tik Tomas… Tas policininkas, dėl kurio čia virė aistros, nuo pat pradžių kėlė WTF jausmą. Kaip dėl tokio bukenos gali plėšytis du normalūs žmonės? Na suprantu, jam buvo nelengva. Su savim kovok, su įstatymais kovok, su reputacija kovok, su žmona kovok. Bet, o kam lengva?
“Mano policininkas” sukėlė daug jausmų, kokius palieka tik gera literatūra. Džiaugiuosi, kad pagaliau perskaičiau.
Vertinimas: 5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.02
1416(7) John Kåre Raake “Ledas”
Išleido leidykla Balto, vertė Arita Kovė ir Giedrė Rakauskaitė
Labai greitas, kinematografiškas trileris. Tik op op, nėra kada atsipūsti. Ir dar kokia atmosfera! Arktis, ledynai, šaltis, pūga!
Ana yra buvusi profesionali karė, kuri norėdama pabėgti nuo labai dedelės traumos sutinka lydėti senyvą profesorių į ekspediciją. Jiedu kelis mėnesius tyrinės tripstančius ledynus. Tačiau vieną dieną danguje sužimba signalinė raketa, o vienintelė vieta, iš kur ji galėjo būti paleista, yra kinų bazė. Čia atvykusi pora randa skerdynių sceną, supranta, kad žudikas kažkur šalia, o pagalba dėl pūgos prisistatys tik ryt. Ir čia prasideda: ledynai skyla, veikėjai tai krenta į šaltą vandenį, tai apdega, kažkas kažką apšaudo ir t.t. ir panašiai.
Aš negaliu sakyti, kad ši knyga yra literatūrinis šedevras. Bet tai labai greitas trileris su visokiais sąmokslais, įvairais siužeto vingiais ir tarptautinės politikos peripetijomis. Tos knygos, kurias suryju žaibiškai man visada mielos 😀
Leidyklos dovana
Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.37
1416(8) John Marrs “Vienintelis”
Išleido leidykla Briedis, vertė Aidas Jurašius
Unikali ir įtraukianti knyga! Iš pradžių aš kažkiek raukiausi dėl to, kad rašoma apie daug skirtingų veikėjų, kuriuos vienija tik tai, kad jie atliko DNR testą ir jo dėka surado savo porą. Visada labiau mėgstu vientisesnes istorijas.
Romane aprašomas pasaulis, kuriame tokie testai atliekami jau kone dešimtmetį, todėl juntamos apčiuopiamos pasekmės. Kadangi DNR porų ryšys patvirtintas moksliškai, tai joms atsiveria daugiau kelių: lengvesnės paskolos, imigracija ir t.t. Pasaulyje mažėja homofobija ir rasizmas.
Neradusiems savo DNR puselės meilę sutikti įmanoma ir tradiciniais būdais, tačiau į juos žiūrima daug skeptiškiau. Taigi, tokiame pasaulyje turime skirtingus veikėjus. Kažkas, visą gyvenimą save laikęs heteroseksualu, iš tiesų pajus neįveikiamą ryšį su vyru. Kažkas nusitrenks į kitą pasaulio galą, kur ras ne tai, ko tikėjosi. Kažkam likimas iškrės didžiulį pokštą…
Per tuos penkis veikėjus bei jų DNR poras parodomos tokio utopinio mokslinio atradimo silpnosios ir stipriosios pusės. Kažkas laimi, kažkas pralaimi. Keliami klausimai, kiek mūsų jausmus gali paveikti juodu ant balto parašyta žinia, kad štai jūs ir šis žmogus esate tinkamiausias vienas kitam. O jei ta pora yra žudikas ir policininkas? Ar įmanoma klaida?
“Vienintelis” kėlė smalsumą, rašymo stilius labai įtraukė ir dabar jau noriu ir daugiau autoriaus knygų, žinau, kad viena jau buvo pas mus išleista.
Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.11
1417(9) Lisa Regan “Dingstančios merginos”
Išleido leidykla Sofoklis, vertė Rasa Rudzevičiūtė
Kalbėkim atvirai. Dabar leidžiama labai daug detektyvinių serijų ir visos jos atrodo vienodai. Panašūs viršeliai, ne daug kuo besiskiriantys aprašymai. Tačiau vienos knygos taip ir neprilimpa. Paskaitai pirmą dalį, antrą, po to pasitaiko pertrauka ir net bebeprisimeni, kuri ten iš kurių.
Kitos gi serijos gerokai stipresnės. Nesbo Hūlės gal ir neįmanoma aplenkti, bet tarkime Gerritsen (didžioji dalis serijos, nes vėliau nusivažiavo) ar Angela Marsons su savo Kima Stoun tikrai turi konkurentę. Bent jau man pirmoji dalis labai patiko. O tam, kad sužavėtų detektyvas reikia visai nedaug (tik tiek, kad dažnai autoriams tai pasirodo neįkandama) – įtraukiančio stiliaus, neerzinančio ir simpatiško pagrindinio veikėjo ir nenuobodaus tyrimo. Pvz., nuobodžiausi būna apie organizuotą nusikalstamumą, o įdomiausi apie psichopatus. Bet tai nėra taisyklė.
Pagrindinė veikėja Džouzė yra nuo tarnybos nušalinta detektyvė, kuri vis atsiduria įvairių įvykių sukūryje ir negali nusėdėti vietoje. Jai kyla klausimai ir moteris stačia galva veržiasi į atsakymų paieškas. Aišku, kaip taisyklė, turi savų praeities demonų, nes visi gi mes žmonės.
Ar tik nebūsiu atradusi dar vienos serijos, kurios naujų knygų lauksiu su nekantrumu? Turiu antrą dalį, tad netruksiu patikrinti ar bus taip pat gerai.
Leidyklos dovana
Vertinimas: 5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.22
Knyga, kurios neperskaičiau
Nutariau paminėti ir romaną, kurio neįveikiau. Tai yra Rumaan Alam “Palikite pasaulį užmaršty” (leidyklos dovana). Įpusėjau, pavargau, paskaičiau pabaigą ir mečiau. Erzino mane viskas. Siužetas, kuriame, jei jau nėra veiksmo, tai ieškau atmosferos ar stiprių veikėjų. Nebuvo. Personažai nervinantys visi be išimties. O rašymo stilius… Galvojau, gal vertimas blogas, bet paskaičiau užsienietiškus atsiliepimus, kur cituojami ištisi sakiniai ir supratau, kad joa, čia ne man viskas taip prastai pasirodė.
Tiek šį kartą. Susistiksim įpusėjus vasariui.
Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram
Aš bookstagram pastebiu tą patį. Daug bandymo įsiteikti “įtakingiausiems” ir jų pačių keliamus skandaliukus, kai tik gauna mažiau dėmesio.
Iš šio sąrašo skaičiau dvi knygas: Lisa Regan “Dingstančios merginos” ir Alex Finlay “Visos tavo baimės”. Abi man patiko, o “Palikite pasaulį užmaršty” galvoju ekranizaciją žiūrėti.