Šiandien visą dieną galvoju, kad va noriu parašyti į blogą, o aš atsiverčiau tik 22 valandą. Taip jau būna, kai visą dieną pramiegi po danties rovimo, tai kitą reikia atidirbti. O aš kaip žinote, apsilipinau mažais projektėliais. Suskaičiavau laiką – kas dieną suėda po 10-12 valandų, bet kadangi aš dirbu iš namų, tai tą laiką, kurį žmonės praleidžia keliaudami iš/į ofisus, galiu išnaudoti darbams ir gaunasi tas pats laikas, kurį atiduoda kiti. Aišku, skaitau kiek mažiau ir spalio mėnesio sąskaitoje 9 knygos. 

Šį kartą trys yra iš bibliotekos, 4 padovanojo leidyklos. Porą pirkau įvairių išpardavimų metu. Gaila. bet nė vienos elektroninės.

Beje, papasakokite, kokie jūsų knygų pirkimo įpročiai? Aš pati nesu pirkėja maniakė. Kažkaip perku keletą knygų per mugę, o vėliau kokią vieną kas mėnesį ar du. Kažkaip baido kainos ir nors yra labai daug ką norėčiau perskaityti, pakankamai mažai, ką geisčiau įsigyti. Tad nepamenu, kad būčiau čiupusį skaitinį be kokios nors didelės akcijos. Pvz., “Šnabždėtoją” pirkau “Maximoje” su -30% nuolaida ir dar taškus panaudojau :). O jūs kur ir kaip perkate?

Tęsiant apie mėnesio knygas, tai pati geriausia yra, aišku, “Čia buvo Brita Marija”. Gal net į metų pretenduoja. Man patinka autoriaus humoro jausmas ir tai kaip jis moka perteikti visuomenės problemas. Knygoje pasakojama, apie vyrui gyvenimą atidavusią ir be jokio pagrindo likusią moterį, taip pat nykstančią provinciją ir jos bendruomenę. Galima ir paverkti, ir pasijuokti. Nuo jūsų jautrumo priklauso. 

“Patrikas Melrouzas” pasirodė visiškai ne mano knyga. Iškankinau aš jį ir nelabai galiu kažką įdomaus pasakyti. Nemanau, kad ji bloga, tiesiog ne mano skonio. 

“Arti tiesios”, “Taikinyje” ir “Draugė” – puikūs trileriai. Visi patiko, nors ir skirtingi. Aš, kaip žinia, šio žanro gerbėja. “Taikinyje” tai toks visiškai šaudo gaudo. “Arti tiesos” ir “Draugė” su intrigomis, kuomet norisi kuo greičiau paskaityti iki galo. 

“Šnabždėtojas” buvo baisiai išgirtas, bet mane paliko abejinga. Ne tai, kad nepatiko, bet kažkaip perskaičiau ir ką? Kažkaip tikėjausi daugiau šiurpo. Tad čiupau Kingo “Tas”, bet vėl nelimpa. Nežinau, gal aš nebejautri, bet nejaučiu tos atmosferos, kurią turėčiau. Nei baisu, nei ką. Paauglystėje mane jo knygos labiau vežė.

“Vandens istorija” praplaukė paviršiumi. Kita autorės knyga apie bites buvo daug geresnė. Kažkaip pastaroji pasirodė neišdirbta ir nuobodoka. Nors idėja gera. 

“Laikinai jūsų” pristatomas kaip lietuviškas Džeimsas Bondas. Bet turbūt numanot, kad kur jau mums iki Bondo. Kas patiko, tai tarpukario Kauno aprašymai, o personažai nesudomino. 

Tokie tie skaitiniai. Ilgesnės apžvalgos yra arba jau tuoj tuoj Šiukšlynėlyje. Beje, tas blogas ryt švęs 11 metų gimtadienį. Man net pačiai nuostabu, kaip tiek metų galima neapleisti tinklaraščio, ane? Žiūrėkit, gal ir dvidešimt pritemps?

O kaip jūsų spalis? Perskaitėt ką nors?

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.