Periodiškai surengti klausimų-atsakymų vakarėlį yra smagu. Taip skaitytojai gali labiau susipažinti su autoriumi. Žinoma, daugelis nuolatinių skaitovų ir taip jau viską žino, arba numano, bet gi kartais prisijungia ir naujų draugų. Vienu metu jau buvau išsigandusi, kad niekas nieko nepaklaus ir pasijutau nuobodi, tačiau reikalas įsisiūbavo, jau turiu į ką atsakinėti :). Klausimų nerūšiavau, visi iš eilės taip kaip buvo užduoti “Facebook”. Juokinga, kad rašymo metu aš vis sulaukdavau naujų klausimų 🙂
Pradedam!
Klausimas: Didžiausias gyvenimo iššūkis :)?
Atsakymas: dažniauisiai į tokius klausimus aš atsakau – susimokėti už šilumą arba išgyventi šildymo sezoną :). Na, o jei rimtai, tai būsiu labai banali – nugyventi gyvenimą nenuobodžiai. Ir nors esu baili bei sėsli, visgi patirties bagaže turiu tokių dalykų kaip šuolis parašiutu, pora vedybų ir vienos skyrybos, tatuiruotės, nusileidimas virve nuo tilto (neoficialus), lindimas į tunelį, numynimas dviračiu iki Paryžiaus nakvojant belekur lauke ir parkuose, kelionė aplink Lietuvą dviese mopedu ir t.t. Kartais mane apima panika, kai viskas darosi sėslu ir nuobodu, tad toks ir tikslas. Nenuobodžiauti iki pat gilios senatvės.
Klausimas: Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Atsakymas: laisvalaikiu mėgstu rašyti savo blogus, plepėti su bendraminčiais atvirukistais, vasarą eiti į miestą skaityti knygos, apskritai skaityti knygas, užrašinėti atvirlaiškius, rašyti popierinius laiškus. Na, ta tokie pasyvūs kasdieniniai laisvalaikio leidimo būdai. Visai nepanašūs į tuos ekstremalumus, kuriuos aprašiau aname atsakyme, nes jei jie būtų kas dieną, tai vėl gi būtų labai nuobodu.
Klausimas: Ar uždirbi is blogo rašymo?
Atsakymas: Linksmasis klausimas, kuris visiems rūpi, tačiau niekas nedrįsta paklausti :). O kas yra uždarbis? Jei kalbėtume apie nematerialius dalykus, pvz., patirtį, didėjantį pažinčių ratą, draugystes, savivertės kėlimą, tai tada taip! Tikrai uždirbu ir gana nemažai! Na, o jei apie tuos banalius pinigėlius, tai ne. Gyvenimo tikslas (susimokėti už šildymą) vien bloginant yra nepasiekiamas.
Taip, esu turėjusi pasiūlymų parašyti arba įsidėti reklaminių tekstų. Tačiau jie visiškai neatitiko mano blogo tematikos. Jei atitiktų, aš apsvarstyčiau pliusus bei minusus, nesu fanatikė, kuri šaukia “ne ne ne” dar net neįvertinusi pasiūlymo.
Protingas uždarbio būdas yra reklamos. Protingas todėl, kad kas nenori jų matyti, tas įsijungia reklamų blokavimą. Arba nekreipia dėmesio, o kam įdomu – tas ir nesipiktina. Kaip matote, mano bloge sukasi reklamos. Jos yra trijų rūšių:
1. Google reklamos, kur Google pats nusprendžia ką reklamuoti, pagal skaitytojo poreikius. Kadangi mano lankomumas nėra milžiniškas, tik šiaip padorus :), tai ir pinigai čia simboliniai. Pernai už metus gavau čekį, nusipirkau per žiemos išpardavimus striukę.
2. Mano atvirukų parduotuvės reklamos. Čia jau jokio uždarbio, nebent netiesioginis, jei parduotuvė gautų klientų, bet realiai tą pamatuoti sunkoka.
3. Affiliate (partnerystės) programos baneriai. Programoje dalyvauja ne viena parduotuvė, tačiau dauguma jų visai neaktualios mano skaitytojams, pvz., Lenovo kompiuteriai, arba reklaminiai skydeliai labai negražūs, pvz., “Get Style”, tad realiai sukasi tik TopBeauty ir Hairfree baneriai. O tai reiškia, kad jei per juos, ar specialias nuolaidas nueisite į parduotuvę ir kažką nusipirksite, man kaptelės procentas. Tačiau minimali išmokama suma gana didelė, tad viskas labiau dėl juoko. Nežinau ar kada šiame gyvenime prikapsėtų. Juokinga, kad man pačiai dar ir Google rodo minėtų parduotuvių reklamas :).
Affiliate programoje dalyvauti gali bet kas, nuo mažiausio blogerio, iki didžiausio portalo. Čia nereikia kontaktuoti su parduotuvėmis, viską daro tarpininkas.
Dar ketinu sudalyvauti keliose užsienio Affiliate programose, bet skeptiškai žiūri į tai, kad kažkas iš mano skaitytojų ne tik paspaus banerė, bet ir nupirks. Tačiau, o kodėl gi ne? Niekam nuo to neskauda.
Na ir dar yra buvę netiesioginių bloginimo pasekmių, kad nudirbdavau vieną kitą rašymo darbelį, o jį gauti padėdavo tai, kad rašau :). Jei turite ką pasiūlyti, bendradarbiavimo ir kitokių minčių, tai kreipkitės! Aš visada atvira ir kaip blogerė, ir kaip šiaip Salomėja.
Klausimas: Ar neatrodo, kad vasara “bėga'” paskubomis nuo mūsų? 🙂 Ne už kalnų rugpjūtis.
Atsakymas: Atrodo. Aš tikrai turiu tą trumpos vasaros baimės sindromą, kada jau gegužę pradedu liūdėti, kad tuoj ruduo. Esu vasaros žmogus, todėl man ji visada per trumpa ir per greitai bėga. Šiemet dar net lauke nespėjom pamiegot 🙂
Klausimas: Ar dažnai kosmetika sukelia alergines reakcijas?
Atsakymas: Aš pamenu tik vieną vienintelį tokį atvejį. Gal prieš 10 metų. Nusipirkau Eurokos, kažkokią kaukę su vyšniomis, tai veidas tapo raudonas, kaip vyšnia :). Daugiau alerginių reakcijų nepatyriau ir tuo džiaugiuosi :).
Klausimas: Kokios kosmetikos priemonės gali pagelbėti vyrui kovoti su senėjimo požymiais?
Atsakymas: Tokios pačios kaip ir moterims. Taip, vyrai vizualiai senėja šiek tiek lėčiau, bet priežastys tos pačios: odos elastingumo, drėgmės praradimas ir žemės trauka :). Kolagenas, haliurono rūgštis, drėkikliai, apsauga nuo saulės – nepakenks nė vienam vyrui. Paprastai kalbant aš rekomenduoju naudoti elementarias priemones: gerą drėkinamą veido kremą, nedirginančią ir nesausinančią priemonę po skutimosi, apsaugą nuo saulės, taip pat prižiūrėti rankas. Senėjimo nesustabdysime, bet senti galime gražiai.
Klausimas: Kokias apžvalgas mėgstate rašyti labiausiai?
Atsakymas: Man labiausiai patinka rašyti apie plaukų priežiūros priemones ir įrenginius. Apie pastaruosius retai pasitaiko, bet vis ruošiuosi papasakoti apie aktyvumo apyrankę. Visgi galite rasti apžvalgą apie dulkių siurblį robotą, kavos aparatą, veido epiliatorių bei fotoepiliatorių. Taip pat mėgstu pasakoti apie įvairias šešėlių paletes, nors ir nerodau makiažų :).
Klausimas: Idealios atostogos pagal Tave?
Atsakymas: man atrodo visos mano atostogos buvo idealios :). Rimtai! Aš nesu iš tų žmonių, kurie gali nusipirkti viešbutį 7 naktims ir nenutoldami nuo jo leisti laiką prie baseino, jūros, bare… Numirčiau iš nuobodulio. Pamenu, kai mes jau labai pavargom keliauti mopedu, nusprendėm porą dienų pailsėti Šventojoje. Maždaug po valandos pliaže, mes susirinkom daiktus ir jau birbėm žvalgyti apylinkių :). Tačiau svajonių yra. Tobula būtų pervažiuoti skersai JAV. Motociklu. Tobula būtų išvažinėti Norvegiją. Bet kokia transporto priemone. Norėčiau pakeliauti po tolimesnius kraštus į kuriuos nenusigrūdam dėl laiko ir nepatogumo stokos (tingisi savaitę važiuoti į vieną pusę), pvz., Ispaniją. Tačiau visos tobulos atostogos yra judant iš vieno taško į kitą ir niekada neapsistojant vienoje vietoje ilgiau nei dviem parom. Ai, na dar labai įdomu būtų paskrist lėktuvu.
Klausimas: Kokio ilgumo plaukus/kasas buvo pasisekę užsiauginti?
Atsakymas: Iki liemenuko sagtelės. Mokyklos laikais. 🙂 O šiaip man ilgi plaukai yra tada, kai jie susiriša. Visokių ten iki užpakalio aš nelabai suprantu. :). Na, o nuotraukoje žemiau tai jau ilgiausi ilgiausi kokius aš esu turėjusi nuo pilnametystės. Čia man gal 28 metai. Atleiskit, kad nuotrauka tokia nude, bet kadangi ją kas norėjo, tas galėjo nusipirkti atviruko pavidalu, tai gal nieko tokio.
Klausimas: Kokie mėgstamiausi lietuviški žurnalai?
Atsakymas: Mėgstamiausias žurnalas yra Happy365. Taip pat patinka Ikona. Perku ir Moterį. Visus metus varčiau ir mėgau Biker Baltics. Žurnalus labai dažnai galima pamatyti mano nuotraukose, kaip fonines dekoracijas.
Klausimas: Ar tu skaitai knygas apie grožį, stilių ir t.t.?
Atsakymas: jei tik papuola į rankas, tai tikrai skaitau. Esu numačiusi čia paruošti apžvalgą apie naują stiliaus knygą merginoms. Gavau ją kaip knygų blogerė, bet manau Veni Vidi renkasi ta auditorija, kuriai tai aktualiau :). Beje, ją vakar kaip tik rodžiau Instagram’e.
Klausimas: Ar tu mėgsti dar ką nors kolekcionuoti be atvirlaiškių?
Atsakymas: O, smagu, kad apie mano aistrą atvirlaiškiams žmonės jau žino. Taip, yra dar vienas dalykas, kurį aš renku, tik ta kolekcija dar visai nedidelė. Tai yra įdomios kortos! Jei tokių turit, ar pamatysite, tai manęs nepamirškite! Keletą įdomesnių Džokerių aš net nešiojuosi piniginėje.
Klausimas: Nepamenu jokio įrašo apie veido kaukes, ar jas naudoji?
Atsakymas: O kaip čia taip? Gi tikrai esu rašius apie kaukes. Štai kelios apžvalgos:
“Banka Agafji” degutinė valanti kaukė veidui.
“Noni Care” drėkinanti veido kaukė.
“Amie” valomoji veido kaukė “Spring Clean”.
Šviežia “Lush” veido kaukė “Rosy Cheeks”.
“Avon” šildomoji veido kaukė su vulkaninės kilmės uolienos mineralais ir šaltinio vandeniu.
“Bielenda” koreguojanti naktinė veido kaukė
“Montagne Jeunesse” veido kaukė vyrams “Deep pore cleansing”.
Gaivinamoji vaisių kaukė “Hymalaya Herbs”.
“Mybeauty” veido kaukė “The incredible face mask”.
“Fitokosmetik” valomoji kaukė-šveitiklis.
O dar kiek vienkartinių neaprašyta! Tiesa, aš dar nesu bandžiusi nė vienos lakštinės, tačiau net šiandien ryte buvau užsidėjusi vieną naujokę.
Klausimas: Tavo savybė/įprotis kuris vyrą varo is proto? vyro savybė/įprotis kuris Tave varo is proto?
Atsakymas: ojėj koks sunkus klausimas! Nes varymas iš proto tai jau rimtas reikalas. Maniškį gal varo iš proto kai knarkt pradedu. Deja, gėda, bet taip pasitaiko. Dar jį labai nervina, kad aš nevairuoju. Ypač motociklo. Ir esu bailė.
Na, o mane iš proto varo savybė pamiršti telefoną, kai išvažiuoja į bekelės žygius motociklu. Ir dar kai kramtomą gumą kramto labai erzina :).
Daugiau iš proto lyg ir niekas neveda :). Abu laukiniai, tai prisitaikom.
Klausimas: Smagiausias vaikystės nuotykis?
Atsakymas: Hm, turbūt tas, kai su mano krikšto mamos sūnumi pabėgome iš pirmosios komunijos pamokėlių ir nuėjome į kino teatrą, kuriame tuo metu rodė (mūsų akimis) pornografinį filmą. Dabar kai pamenu, tai ten tik truputį sunkesnė erotika tebuvo, o kaip ten mus įleido, tai iš viso mistika. Bet vis geriau nei “tėve mūsų”.
Klausimas: Šiuo metu YouTube, bloguose ir kitur itin populiari tema – minimalizmas. Kokios Tavo mintys šia tema?
Atsakymas: mano gyvenime minimalizmas neįmanomas. Jei kalbėtume apie aprangą, tai aš jau mokyklos laikais nemėgau dvi dienas iš eilės vilkėti to paties apdaro. Visada buvau skudurinė Ona 🙂
Jei kalbėtume apie kosmetiką, tai aš labai stengiuosi neapsikrauti (plaukų priežiūros priemonės yra išimtis) ir sutilpti į dvi nedideles dėžutes. Jei impulso pagauta nusiperku naują, bet panašių spalvų paletę, tai tą, kuri patinka mažiau perleidžiu kitiems.
Aplinkoje minimalizmo irgi nėra. Norėčiau, bet tam man reiktų, bet 200 kvadratinių metrų gyvenamosios vietos. Visgi šiukšlių bei sentimetalių niekučių aš stengiuosi nelaikyt. Kad ir koks mielas būtų meilės raštelis, juo atsidžiaugus, šis keliauja į konteinerį :).
Jei turėčiau savo kiemą, tai jis būtų tikrai minimalus – pievelė, vaismedžiai, hamakas :). Jokių ten gėlių pakampėse.
Užtat mano kompiuterių darbalaukiuose visada minimalizmas! Daugiau nei trys ikonėlės būna labai retai ir labai trumpam 🙂
Klausimas: Papasakok savo 1 linksmiausią ir 1 gėdingiausią vaikystės prisiminimą.
Atsakymas: Smagiausią vaikystės nuotykį jau papasakojau. Tačiau šis, kurį ketinu aprašyti gali būti ir linksmiausias ir gėdingiausias prisiminimas :). Ne dėl to, kad labai linksma, ar labai liūdna, tik dėl to, kad kiekvieną kartą man vis tai primena, kai valgome šakotį.
O buvo taip. Mano vaikystėje šeima gyveno gana vargingai. Tikrai nevalgydavom kas dieną skanėstų, juos reikdavo užsitarnauti. Pvz., su draugais rinkdavome metalo laužą, jį priduodavome, už gautus pinigus išeidavo vienas (!) Snikers ar kitoks šokoladukas. Vis stengdavomės išbandyti kokį kitą skonį. Tą šokoladuką mes parsinešdavome namo ir padalindavome į 4 dalis. Kiekvienam. Kad visi galėtų paragauti, niekas neliktų nuskriaustas. Tas pats ir su gimtadienio tortais. Ką ten tortais, tais mažais tortukais. Dalindavom viską į 4 dalis :). O ketvirtis šokoladuko, taigi niekada nepasotina saldumo troškimo.
Tad kartą mano mama dovanų gavo kaimišką, rimtą šakotį. Didelį. Partempė, padėjo ant stalo. O aš ir leptelėjau: “tai dalinam į keturias dalis, kad visiems užtektų”. Na, jūs turbūt žinot, kad ketvirtis didelio šakočio yra labai daug. Ryte, pietums ir vakare vis valgai valgai nesuvalgai. Kokią antrą savaitę jau tėtis besišaipydamas vis siūlė dar šakočio “iš savo dalies” :), o į jį žiūrėt nesinorėjo. Šis atsiminimas man gėdingas todėl, kad buvau tokia godišė, labai jau baisu buvo, kad šakočio neužteks jei nepasidalinsim 🙂 ir dar todėl, kad man dabar jį visada prikiša. Kas kartą per šeimos balių aš jau “laukiu” tos istorijos 🙂
Klausimas: Būtų įdomu sužinoti daugiau apie Tavo augintinius 🙂 Kiek žinau, turi katiną?
Atsakymas: Aš turiu dvi kates.
Etai dabar yra maždaug 6 metai. Ji pas mus atkeliavo iš gatvės kai buvo 9 mėnesių. Ligotas ir problematiškas katukas. Užtat kiek meilės meilės meilės!
Kirai dabar 2.5 metų ir ji pas mus atsidūrė dviejų mėnesių. Gimusi per Kalėdas ir yra tikra princesė greitai pakeitusi namų tvarką :).
Klausimas: Kaip įsivaizduoji tobulą dieną ar savaitgalį, nuo ryto iki pat vakaro su smulkmenomis.
Atsakymas: Egle, ką aš tau blogo padariau, kad man tokį sunkų klausimą uždavei?
Vienos tobulos dienos sugalvoti negaliu. Juk gali būti tobula darbo (jaučiu daug kas prieštarautų) diena, tobula atostogų diena, tobula gimtadienio diena…
Ir apskritai, visos dienos tokios skirtingos ir kiek jų buvo tobulų!
Pabandysiu pafantazuoti pasirinkdama tobulą dieną viduryje atostogų.
Prabundu nebrangaus užsienio hotelio/hostelio/motelio privačiame kambaryje (bet palapinė miške nesumažina tobulumo), nes vyras į letenas įduoda iš kažkur išburtos kavos. Lėtai gurkšnodami paskaitome internetus ir aptariame kur keliausime toliau. Lauke puikus oras. Nei per karšta, nei per šalta. Nelyja. Einu į dušą. Maudausi, tada minimaliai pasidažau (dažnai tai tebūna mineralinė pudra ir antakių pakoregavimas). Plaukai patys tobulai sukrenta ir nereikia pergyventi. Papusryčiaujame vietinėje kavinėje ir išvažiuojame į tikslą. Greičiausiai važiuojame motociklu, tik kadangi tai yra tobula diena, šis daug patogesnis už mūsiškį dabartinį. Po kokios valandos kitos, su nuostabiais, turbūt pajūrio, arba kalnų vaizdais, mes atsirandame kokiame nors supernerealiaifainame taške. Gal tai koks nors krioklys, įlanka, kalnų ežeras, ar kitas gamtos stebuklas. Kažkodėl ir žmonių minios nėra. Vienas kitas mandagus turistas. Čia praleidžiame didelę dalį dienos. Vaikštome, fotografuojame, piknikaujame (valgome ką nors tokio juokingo, kaip ravioliai iš skardinės). Sutinkame įdomių žmonių, kurie po to ilgą laiką vaidensis mūsų pasakojimuose (na, kaip tas eigulys, kuris rado mus miegančius pakelėje, Vokietijoje, ir nešė agrastų kompotą, nes daugiau neturėjo kuo pavaišinti). Tada nuostabiais vaizdais besigrožėdami keliaujame toliau. Pakeliui suvalgome vietinių skanėstų, vakare pasiekiame kitą miegojimo vietą. Dušas, internetas, vakarienė, dienos aptarimas. Pabaiga.
Skamba nuobodžiai? Kelionėse, kurių tikslas aplankyti įvairius gamtos stebuklus nuobodu nebūna. O tobulybė tame, kad nenutinka jokių nelaimių, sutinkame įdomių žmonių, nesusipykstame ir savo kelionių bagažą papildome dar vienu nuotykiu. Tokių tobulų dienų mes ja turėjome. Kartočiau ir kartočiau. Ak, kaip jau noriu atostogų!
Uf, regis jau viskas! Labai jau stengiausi kuo nuoširdžiau atsakyti į visus klausimus, tad tikiuosi patiko ir lauksiu visokių reakcijų čia, Facebooke, Instagrame.
Prisijunkite prie draugų, mane tai džiugina ir motyvuoja! Ir visada galite parašyti laišką kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
+ There are no comments
Add yours