Pakelkit rankas, kas ryto negali pradėti be puodelio kvapnios kavos. Aš pakėliau :). Ką mėgstate? Esspresso? Latte? Mano mėgstamiausia kava yra su gerai plaktu pienu. O tokią gana sudėtinga pasigaminti be specialių įrenginių. Kaip ir gerą esspresso. Jai mažų mažiausiai reikia tinkamo kavinuko. Esu tingi, todėl rezultato noriu gero ir greitai. Ir ypač ryte nesinori ilgai stovėti prie viryklės ir laukti kavos. Todėl pati geriausia gimtadienio dovana man buvo kavos virimo pusautomatis. Tai buvo “Philips Saeco”, kuris ištikimai, kiekvieną rytą, tarnavo du metus. Kol ėmė ir mirė :).
Su mylimuoju išsiruošėme ieškoti naujo. Philips’o nebenorėjome, mat nors ir ištikimas buvo, bet turėjo keletą erzinančių trūkumų, pvz., labai garsiai burzgė. Taip garsiai, kad vasarą net kaimynai balkone burbėjo. Įsivaizduojate? Pas mano mamą buvome nusižiūrėję “Delonghi” aparačiuką. Tas sužavėjo savo tylumu. Pirmoje parduotuvėje neradome. Antroje irgi. O štai trečioje jis stovėjo, tačiau greta akį traukė dailesnis brolis, kurį čia ir aprašinėsiu. Nežinau kaip nusprendėme pirkti būtent šį aparatą, o ne tą, kurio ieškojome. Kaina beveik 200Lt didesnė, o savybės praktiškai tokios pačios. Jokių papildomų funkcijų. Ir visgi jis traukė. Traukė stilingesne išvaizda, atrodė kokybiškesnis, lauk stūmė tik balta spalva (ant dėžės buvo juoda, kuri žavėjo, bet parduotuvėje juodo nebuvo). Tad patrypčioję prie lentynos visgi čiupome “Delonghi EC 250”. Baltą. Ir štai, po mėnesio, galiu pasakyti, kad negaila nė vieno papildomo lito.
Pagrindinės aparato savybės: slėgos – 15 Barų; galingumas – 1100 W; vandens konteinerio talpa – 1.1 litro.
Kuo jis taip mus sužavėjo (pliusai): ogi naudojimo patogumu! Ir dar tylumu! Detalizuoju. Rankenėlė, na ta kuri pridėjus kavos užveržiama, nusiima ir užsideda labai lengvai ir intuityviai (senasis aparatas reikalavo daugiau jėgos, sunkoka buvo pataikyti įstatyti į reikiamą vietą). Beje, turiu paminėti, kad į šį aparatą galima dėti tiek specialią kavos pagalvėlę, tiek ir tiesiog maltą kavą.
Kapučinatorius įjungiamas sklende. Tai yra tik dvi pozicijos, skirtingai nei seniau turėtame ar kituose matytuose aparatuose. Ten būdavo ratukas, kurį sukant pučiamas stipresnio slėgio garas. Čia gi labai patogu. Įjungi arba išjungi. Paprasta. O puta susiplaka nerealiai lengvai ir greitai.
Įrenginį labai lengva ardyti ir valyti, pvz., kapučinatoriaus antgalis nusiima vienu labai pasukimu. Tokiu pat lengvu, bet tvirtu pasukimu jis užfiksuojamas atgal.
Valdyti aparatą itin paprasta. Jis turi tris mygtukus:
Pirmasis įjungia įrenginį. Užsižiebus žaliai šviesai, antrasis mygtukas “paleidžia” kavą, na o trečiasis paruošia garą pienui plakti.
Didžiausias, pagrindinis pliusas yra kava. Nereali, tiršta kavos puta. Nom nom nom.
O kokie gi minusai? Balta spalva :). Didoka kaina.
Kaina: apie 500Lt.
Žinote, seniau labai mėgau kavinėse gerti Latte kavą. Nes tiesiog tai buvo tokia kava, kurios namuose nepasidarysi. Dabar tapau išranki, jau nebe visur įtinka, vis dažniau ir dažniau sakau, kad o pas mus namie geresnė 🙂
Išmetė kažkaip šį įrašą, tai norėjau ir čia pasidžiaugti, kad pagaliau ir aš turiu kavos aparatą! 🙂 Buvo sena svajonė… Gal kad į naujus namus persikrausčius pamačiau kad dar turiu vietos ir aparatui. Taigi greit kažkaip pradėjau rinktis, kapsulinius atmečiau, tai prie to kur su pupelėm perėjau. Rinkausi per skelbimus naudotą, vieną išsirinkau, ir kažkas iš po nosies nupirko. Tada likau prie to pačio gamintojo ir ieškojau skelbimuose kažko panašaus į buvusį. Galų gale į namus parkeliavo Siemens EQ.8 s900. Vis dar testuojuos įvairias kombinacijas. Bet šiuo metu, kai darbas iš namų, negaliu atsidžiaugti turėdama 🙂 Mažiau patinka plauti padėklą kasdien, bet kol kas dar labai nedejuoju, neatsibodo 🙂
DaliaM, super! Nors man dabar būtų labai sunku pakeisti kapsulinį į ką nors kitą 🙂