Susanna Kubelka “Sudie, Viena – bonjour, Paryžiau!”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano komentarai: Reikėjo ko nors lengvo, greito ir skanaus kelionei, tad sumaniau – skaitysiu pačią paprasčiausią, kvailiausią knygą, kurią rasiu savo skaityklėje (kadaise prisirašiau įvairių, ir gerų, ir šlamštų). Panaršiusi sąrašą nusprendžiau, kad tokia yra Kubelka :). Ir smagiai surijau, tuo visi geri žodžiai ir baigiasi.
Esu skaičiusi tą “Madam pareis vėliau” ir tą kartą man visai patiko, bet “Sudie, Viena – bonjour, Paryžiau!” per prastai parašyta. Kubelka lyg ir įdomiau rašė, o čia taip… Vaikiškai. O siužetas man įtiko. Nors ir atrodo neįtikinamai tas meilės tampymasis, bet iš patirties žinau, kad realybėje taip būna. Funkciją “vietoje žurnalo” romanas atliko.
Oficialiai: aučiausi tarsi patekusi į pasakų šalį. Nuostabus viešbutis, greta – mano gyvenimo meilė, gimininga siela. Mes jautėmės tarsi būtume vienas kūnas, ir ne tik lovoje – mudviem patiko tos pačios knygos, mėgome tą pačią muziką. Tik vienas juodas debesėlis klajojo toli, prie pat horizonto – namuose likusi jo žmona. Viena. Paryžius. Tai miestai, kur ore sklando džiugesys ir meilė. Jauna atkakli studentė Kitė Valentin paklūsta širdžiai ir stačia galva neria į didįjį gyvenimo nuotykį. Palikusi jaukų butuką Vienos senamiestyje, ji išvyksta į Paryžių pas svajonių vyrą. Klifordas atrodo tarsi nužengęs iš žurnalo: aukštas, žilaplaukis, nepaprastai pasitikintis savimi, garsus žurnalistas. Tik viena bėda – jis vedęs. Šis amerikietis žaibiškai užkariauja Kitės širdį ir pakloja merginai pasaulį po kojomis. Tačiau neilgai trukus padangę aptemdo nemalonūs šešėliai – alkoholis, pykčio priepuoliai ir pavydas. Kitei tenka sukaupti visą drąsą, apsiginkluoti optimizmu ir pasitelkus talentą pamėginti išsivaduoti iš pražūtingos aistros pinklių. 
KPS: 344
KE.
Perskaityta 2014 05 03