Pastebėjau, kad vos tik atėjo ilgai lauktas metų periodas (net ne tiek šilumos, juk praeitą savaitę dar snigo, bet šviesos), laikas pradėjo lėkti. Atrodo nėra net minutės prisėsti. Tačiau atsiverčiu savo dropbox’ą, kur susisinchronizuoja telefono nuotraukos, ir bandau susisteminti, koks čia tas mėnuo buvo.

Darbas. Pradedu nuo jo, nes savo veiklai labai daug savęs atiduodu ir labai pergyvenu, kai kažkas nesiseka. Balandį planavau išleisti naujų atvirukų, tačiau spaustuvė gerokai užvėlavo ir juos gavau tik šį pirmadienį, paskutinėmis mėnesio dienomis.

Paskelbusi naujienas sulaukiau labai daug žinučių, kokie faini atvirukai, bet tie patiktukai sunkiai konvertuojasi į pirkimus. O kuo toliau, tuo sunkiau konkuruoti su parduotuvėmis, kurios paremtos beveik vien AI generuotu turiniu. Aš stengiuosi tokio turėti kuo mažiau.

Balandį pagaliau sukūriau savo Patreon puslapį. Čia galima tiesiog simboliškai remti mano veiklą ir už tai kiekvieną mėnesį gauti atviruką bei užkulisinius pasakojimus. Arba galima įsigyti lipdukų mylėtojų narystę ir kiekvieną mėnesį gauti išskirtinį rinkinį bei ranka rašytą padėkos atviruką. Anksčiau norėjau į narystes įtraukti ir unikalius atvirlaiškius, bet tą mintį palikau ateičiai vien dėl to, kad minimalūs spaudos kiekiai ir terminai nėra tokie lankstūs, kokius pati susikuriu gamindama lipdukus. O kaip aš gaminu lipdukus kaip tik ir esu aprašiusi Patreon’e, galite tapti nariais ir susipažinti su procesu 😀

Taigi, darbo prasme balandis galėjo būti ir geresnis, bet įkvepiu, iškvepiu ir varau toliau.

Plaukai. Mėnesį laukusi, pagaliau sulaukiau apsilankymo pas kirpėją. Nuo liepos mėnesio nedažiau plaukų ir auginau žilus. Tačiau pavasarį visada norisi pokyčių, o mane labai pradėjo pjauti nuraudonijusi dažytų plaukų dalis ir kontrastas su žilais.

Todėl su kirpėja sutarėme, kad šviesinsime dažytą dalį ir tonuosime. Tam, kad suvienodintume visus plaukus ko gero reikėtų 3 panašių dažymų, bet mano tikslas nebuvo tobulumas. Aš labai norėjau tiesiog sumažinti kontrastą, tad po daugiau nei trijų valandų darbo likau labai patenkinta.

Aišku, skirtumas tarp dažytos ir natūralios dalies išliko gana didelis, bet dabar tie plaukai bus labiau geltoni nei raudoni, o violetinės kaukės bei šampūnai man padės sumažinti kontrastą bei toliau auginti natūralias žilas garbanas. Galėčiau dar šviesinti, dar tonuoti, bet kol kas esu patenkinta, nes, kaip minėjau, mano tikslas buvo atsikratyti to ryžumo.

Bitė! Taip jau yra, kad gyvenimas sukasi aplink šuniuką. Bitulkinas ne tik mūsų šeima, hobis, bet ir gyvenimo būdas :D.

Labai džiaugiamės, kad kiekvieną trečiadienį vyksta mantrailing (žmogaus paieška pagal kvapą) treniruotės. Kadangi instruktorius turi problemų su klubu, tai vis bijom, kad viskas nutrūks ir kas kartą labai apsidžiaugiame, kai paskelbiamas kvietimas registruotis pamokai. Tos treniruotės toks geras iššūkis. Trunka po 3-4, kartais ir daugiau valandų. Praeitą kartą visą tą laiką pylė lietus, o Bitei teko mokytis parodyti, kad kvapo nėra (šunys mokomi ne tik rasti žmogų, bet ir suteikti daugiau informacijos, pvz, kad šioje vietoje ieškomojo nebuvo).

Mūsų treniruotes veda instruktorius, kuris yra “K9 paieška” organizacijos vadovas. Ir Gedas užsirašė savanoriu. Aš pati susilaikiau, nes kuklinuosi, šuns neturiu, nevairuoju, nežinau, kuo galiu padėti, tad užpildžiau tik padėjėjo anketą. Taigi praeitą ketvirtadienį jau teko sudalyvauti ir tikroje žmogaus paieškoje. Mūsų šuo dar neparengtas, todėl žvalgėmės su dronu. Čia galėjau prisidėti, nes labai gerai jei yra antras žmogus ir stebi ar nėra laidų, kliūčių, kur skraido sraigtasparnis ir t.t.

Savaitgalį vėl iš Portugalijos atvažiavo modioring’o treneris ir teisėjas Celso, tad nuo ryto iki vakaro vyko seminaras.

Čia Gedas mokėsi figūruot (būti tuo dėde su kostiumu, kurį kandžioja šunys), o Bitė mondio pratimų. Na, o aš – “team Bitė”, tai padedu visur po truputį, nes neturėdami nuolatinio trenerio mokom Bitę patys ir man tenka tapti vedliu, tad visada turiu ko pasimokyti ir aš 😀

Labai džiaugiausi, kaip patobulėjo mūsų šuo. Nors žiūrėdami video, kaip šunys kanda figūrantus, daug kas galvoja, kad čia labai agresyvu, iš tiesų visas mondioringas yra apie susivaldymą, koncentraciją, ryšį su vedliu.

Šunys turi techniškai teisingai kąsti, bet taškai varžybose netenkami, jei šuo po švilpuko nepaleidžia figūranto, greitai negrįžta, arba jei nusirauna be komandos. Yra pratimų, pvz., vedlio apsauga, kur šuniukai gana drastiškai provokuojami (dūmais, garsais, judančiomis konstrukcijomis), tačiau visą laiką turi laikyti kontaktą su šeimininku, o kąsti tik kai figūrantas parodo realią agresiją (trenkia). Smagu, kad Bitė vaduojasi iš savo baimių, jos kandimai nebėra tokie nervingi, paklusnumo dalis step by step tik geryn ir geryn. Net ir kiti žmonės pastebi, kiek darbo mes čia įdėjom ir dedam.

Kas čia dar apie šuniuką? Auga. Visada yra kur tobulėti. Bitė tapo šiek tiek draugiškesnė žmonėms, bet dabar labiau reaktyvesnė į šunis. Ypač jei sutinka kieme. Tokia teritorinė kalė, o mes vėl įtariam besivystantį netikrą nėštumą, kas turbūt irgi paskatina tokią elgseną.

Iššūkiai. Čia kalbu apie šiuos. Su piešimu viskas kaip ir neblogai. Turiu jau paveiksliukų archyvą. O va su pirkiniais kiek liūdniau. Keliavo ir keliavo siuntos, dažniausiai visokios priemonės plaukams :). Bet jau bandau sustoti vėl.

Knygos. Balandį perskaičiau 7 knygas. Tempas sumažėjo dėl treniruočių ir seminaro, kuomet viskas baigdavosi labai vėlai. Tačiau nesiskundžiu, o atsiliepimus parašysiu jau greitai.

O kas gegužę? Nežinau! Spėju daug treniruočių, pergyvenimo dėl darbo ir t.t. Tikiuosi gerų orų bei sveikatos visai šeimai. Čia maždaug tiek tereikia laimei 😀

Tai štai tiek, pamojuokit!

Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram