Iššūkių žiema ir favoritai 2018/2019

Estimated read time 10 min read

Vis paminiu, kad ši žiema nebuvo man sėkminga. Bet vis užuominomis, tarsi būčiau kažkokia labai paslaptinga. Visgi žadėjau, kad reiks imti ir apie viską papasakoti. Juk be atsitiktinių žmonių, kurie užsuka ieškodami atsiliepimų, mane seka nemaža virtuali bendruomenė, kuriai įdomūs ne tik tekstai apie kosmetiką, bet ir aš pati. Aš tiems žmonėms jaučiu tarsi draugystę. Tad lyg ir norisi suteikti foną tam, kodėl aš čia pastaruoju metu tokia melancholiška būnu. Tuo pačiu, baigėme žiemą, tad kodėl gi nepasidalinus ir geriausiais atradimais? Tad po truputį.

Gruodis buvo šventiškas ir smagus. Na žinote, visi paburbėjimai, kad nieko nespėjam, kad trūksta dovanų, kad komercija visur… Taigi čia tokia poza, nes visi mėgsta Kalėdas. Net tie, kurie jų nekenčia, nes kitaip neturėtų neapykantos objekto :D. Įsimintiniausiu dalyku tapo advento kalendorius, kuriuo keitėmės su Irma Sincera. Aš kaip mažas vaikas, nepavargstu džiaugtis tokiomis smulkmenomis. Kone pirmą kartą neįsilaužiau į dovanas anksčiau laiko ir nuo pradžių iki galo mėgavausi atidarinėjimu. 

Kalėdų atostogas nusprendėm paskirti gal 8 metus planuotam projektui ir nuo nulio pasigaminome virtuvės baldus. Jei kas praleido šį momentą, kviečiu paskaityti įrašą apie visą procesą bei eigą. Juokinga, kad abu sirgom tą laikotarpį, bet ką, virtuvė vis dar džiugina, žinokit, labiausiai tuo, kad taip baisiai neapsikuičia, kaip seniau :).

Sausis visai neįsiminė, tiesa, patyriau pirmą ir vienintelę, tikiuosi paskutinę panikos ataką lygioj vietoje, o štai vasarį prasidėjo bėdų maratonas. Iš pradžių pasiekė žinia, kad tėtis susirgo gripu ir guli reanimacijoje. Būklė sunki, bet stabili ir turbūt numanote, kad tai kirto per nervukus ir nuotaiką. Todėl netrukus patyrusi nuotykį su brokuotu kompiuteriu, kai “Topo Centro” konsultantas bandė pabandė apgauti (istorija galite paskaityti čia), sureagavau gerokai jautriau, nei būčiau padariusi tą kitomis aplinkybėmis. O kitą dieną, vos tik išėjau iš kiemo, skaudžiai per petį gavau varvekliu, sumušimą jaučiau dar kelias dienas. Tiesiog nuostabu, galvojau, gal dar kas nors norėtų tėkšti kokį antausiuką? 😀 Prašom, kodėl ne 🙂

Tėtis su gripu kovojo savaitę ir galiausiai papildė aukų, tų, kur šiemet buvo apie dvidešimt, sąrašą. Žinot, kažkaip, kai darbingas, ką tik 60 atšventęs žmogus miršta nuo gripo, sutrinki. Kažkodėl avarijos, insultai ar širdies smūgiai taip nenustebina, nors ir nemažiau skaudina. Tėvukas pas mane buvo mėgstantis pasipizdavoti (sorry už negražų žodį, bet čia jo garbei), šiaip toks kupinas sarkazmo, kurį, žinote, aš irgi paveldėjau, tai išvakarėse, prieš patekdamas į ligoninę, dar sugebėjo pakomentuoti TV žinias: “nu ir durniai kokie, numirt nuo gripo!” :D. Absoliučiai jo stiliukas. Ši tema kalbėti man nėra tabu, bet prašau komentaruose nerašyti labai ten užjaučiančių žinučių, nes graudintis nesinori, tik su šypsena prisiminti žmogų, tuo labiau, kad praėjo pusė mėnesio, laikomės, o pasakoju tenorėdama nušviesti savo nuotaikų kontekstą. 

Vėliau mano vyrui labai skaudėjo dantį, vaikščiojo visas lyg miręs, ir čia tikrai nebuvo tas toks tipinis, kokį patiria kiti vyrai, mirimas nuo slogos. Ten jau baisu buvo, kad baigsis blogai. Aš baisiausiai pergyvenau, tiek, kad ir pati vakar ėjau pas dantų gydytoją dėl panašios problemos. Kai pagalvoju, nešiojam vienas kito rūbus, vienodus laikrodžius, vienodus batus, tai ir sergam vienodai, ir net dantis skauda vienodai :D. Vakar juokėmės, kad gal ir mirsim kartu. Nebūtų blogai, tik norėtųsi bent po kokių 50 metų :).

Kaip supratote, žiema tikrai buvo kupina iššūkių. Nuo tokių, kaip pasigaminti virtuvę, iki tokių, kaip susitaikyti su netektimis. Pagrindinė problema, kurią matau po vasario, tai atsiradusi apatija ir nenoras nieko daryti. Bet aš tikrai nesėdžiu dūsaudama ir darau. Kuriu dalykus, rašau tekstus, einu į sportą, fotografuoju, ir net neblogai sekasi, bet tik todėl, kad atsikeliu ir liepiu sau tą daryti. Aš netikiu įkvėpimais ir manau, kad viskas pasidaro darymo būdu, tačiau vidinės energijos ir užsidegimo trūksta. Gal viskas paprasčiau, tereikia saulės ir šilumos, aš niekada nebuvau žiemos žmogus.

Kad ir kas žiemą vyko, gi vistiek gyvenau, bandžiau, naudojau produktus, daiktus ir tikrai galiu išskirti sezono favoritus. Tuos, kuriuos man padėjo atrasti kompanijos, tai yra PR priemones, pažymiu žvaigždute. Rožinės nuorodos ant pavadinimo ves į mano apžvalgas. 

Žiemos favoritai

1. “Driu Beauty” drėkinamasis serumas veidui*. Šį serumą naudoju kelias savaites ir tai tapo pačiu mėgiamiausiu mano rytiniu veido priežiūros produktu. Labai lengvas, labai greitai susigeria, nekemša porų ir paruošia veidą makiažui. Po jo visi išsausėjimai pasislepia ir pudros jų nebeparyškina. Brangus, bet labai vertas dėmesio produktas turinčioms riebią odą. Apžvalgą būtinai parašysiu, o kol kas apžiūrėti drėkinamąjį serumą, galite pas pardavėją. 

2. “Kiehl’s” veido tonikas su medetkomis “Calendula Herbal Extract”*. Ne tik tobulas tonikas, bet ir puikus papildomas valiklis. Visada pasiimu miniuką, kai kažkur važiuoju ir tikėtina, kad pritrūksiu produktų kruopščiai nusiprausti.

3. “Kiehl’s” lūpų sviestas*. Esu rašiusi apie rožinį, kurį nešiojuosi kišenėje, bet šią žiemą absoliutus favoritas yra raudonas. Aš nelabai mėgstu dažyti lūpas, nes pastoviai susikniaubiu į šaliką ir nenoriu jo ištepti, tad balzamas su atspalviu suteikia vos vos gyvumo lūpoms, kas man itin patinka. O ir maitina neblogai. 

4. “Andalou Naturals” skaistinanti veido kaukė su moliūgais ir medumi. Dar vienas penketukininkas mano bloge. Puiki kaukė, kuri akivaizdžiai skaistina ir gražina odą. Vis neprisiruošiu nusipirkti didelės pakuotės, bet būtinai tą padarysiu.

5. “Eo Lab” plaukų fluidas su makadamijų aliejumi. Pats populiariausias iš trijulės ir, kadangi jau esu išbandžiusi visus, pats geriausias. Nes jis lengvas, visiškai neriebina plaukų, galima krauti iki begalybės. Glotnina, švelnina ir apskritai yra tobulas. Jei dar kas dizainą patobulintų, tai visiškai užkariautų pasaulį. 

6. “Kerastase Aura Botanica” tirštas maitinamasis šampūnas ypač sausiems, jautriems plaukams “Bain Micellaire Riche”*. Tą šampūną aš buvau įvertinusi tik 3/5, bet kažkaip šią žiemą man jis labai prilipo. Vasariškai kvepia, švelniai plauna plaukus, jų nesausina, kas labai svarbu tokiais permainingais orais. Tiesiog puikus ir dabar jau turėčiau jam didesnį balą parašyti, bet na, tam ir yra visokie tokie ir pabaigtų produktų įrašai. 

7. “Maybelline” kreminiai akių šešėliai “Color Tattoo”. Aš juos vadinu tinginio šešėliais. Pirštu pamakaluoji per voką ir pasiruošus! Man jie laikosi puikiai, atrodo gražiai, galima per sekundes pasinaudoti. Ir net kai nesidažau (tušu ir kitais dalykais), kartais persibraukiu vokus sluoksneliu, kad mano užkritęs žvilgsnis būtų gilesnis.

8. “BX Minerals” mineralinė pudra, spalva “Light”*. Buvau užmetusi mineralines pudras, nes daug darbo su jomis žaisti, byra… Bet ši vėl sugrąžino norą tokias naudoti. Ypač patiko tuo, kad nepalieka veido visiškai matiniu ir tikrai lengvai, natūraliai pamaskuoja. 

9. “Margarita” rankų kremas iš ekologiškos “Beatos Virtuvės” serijos*. Remonto ir gripo epidemijos metu rankas ploviau kaip pašėlusi. Tad nieko keisto, kad ir rankų kremai ėjo tonomis. Šis tapo favoritu dėl patogumo. Stovi tas butelis su pompa, leki pro šalį, spsut spust ir gerai. Dar ir kvapas tikrai malonus. 

10. “CND Cucumber Heel Therapy” kremas pėdoms*, vienas tų, kurie bent kažkiek palengvina mano sausų pėdų dalią. Stovi prie lovos, beveik išlaižytas, mėgau kas vakarą pasitepti.

11. “Ecodenta” dantų pasta kavos, tabako ir vyno mėgėjams. Ji mano visų laikų favoritė, perkama n-tąjį kartą, tad tiesiog norėjau nors kartą paminėti :). 

Tiek apie kosmetiką, bet dar ir be jos šiek tiek favoritų liko.

12. “Dr. Martens Coralie cherry red” batai. Šiaip aš nuo spalio nebuvau apsiavusi jokių kitų batų, tik martensus. Tačiau šį sezoną mano favoritas yra šis modelis. Dėl dvigubos minkštos odos kiek šiltesni už kitus turimus, kažkaip mažiau slidūs ir atrodo įdomiai bei kitaip, nei dabar vėl ant bangos tapę klasikiniai. Žiemą rengiausi nuobodžiai, tai bent jau batai faini

13. Smagiausi gauti atvirukai. Vienas iš rinkinio “Women in Science”, kurį turiu nusipirkusi pati, bet kada nors noriu surinkti visus tuos atvirlaiškius užrašytus man. Kitas šiaip smagutis, gautas Kalėdų proga. Nes renku atvirukus su morkomis.

14. Fredrik Backman “Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo”. Žiemos knyga, be abejo, yra ši. Bet ką čia kartotis, aš jau du kartus bloge apie ją kalbėjau. 

15. Top daiktas – nešiojamas kompiuteris “HP Envy 13”. Na, po tos istorijos su kompiuteriu, aš gi galiausiai jį nusipirkau (kitą nei pirmą kartą, šiek tiek geresnės komplektacijos) ir va jau mėnesį džiaugiuosi. Esu patenkinta ir manau padarysiu apžvalgą, nes rinkdamasi kompiuterį supratau, kaip sunku tą padaryti, ypač jei nenori mac’o, bet nori kažko taip pat gražaus. 

 

Ir dar vienas mano vasario palydovas yra frazė “nepirk šūdo” 🙂. Kažkaip vartydama žurnalą “Laimė” užstrigau už pastraipos. Nei aš tą tekstą skaičiau, nei ką, bet žinot, kai į akis krenta koks paryškinimas….

Aš, kaip ir daugelis vakarų civiliazijos žmonių, jaučiu džiaugsmą kažką nusipirkdama. Ir neretai visokius šūdus, kaip sako. Aš tikrai neatsisakau pirkinėjimų, bet pastaruoju metu vis pagaunu save sustojant. Prisikraunu “Colourpop” krepšelį, nes dabar nemokamas siuntimas ir pagalvoju “ei, nepirk šūdo, gi nėra taip, kad neturėtum šešėlių, yra taip, kad ateini ir nežinai, kuriuos iš turimų rinktis”. Prisikraunu “Knygų Klube” knygų ir nors knygos gi šventas gėris, ane (vartau akis), bet primenu sau, kad turiu jų labai daug dar neskaitytų, einu į biblioteką, kur neretai randu karštas naujienas, turiu “Milžinas” prenumeratą ir dar perku angliškas el.knygas. Ir nors pinigų sutaupyti nepavyksta, nes jie išsileidžia tada kokiai nors bėdai likviduoti, bet dažnesnis atsisakymas sukelia didesnį džiaugsmą, kažkada nusipirkus, tai, dėl ko nėra kaip savęs atkalbėti. 

Ir kas liečia tuos materialius džiaugsmus, tai pavasarį labai norėčiau įgyti kažkokius įdomesnius kvepalus. Vis pasvajoju apie “Thiery Mugler Angel Muse”. Taip pat norėčiau 1-2 porų (kad būtų galima dažniau keisti) originalių “Converse” sportbų. Ne baltų, žinoma. Ir dar labai noriu išmėginti vieną kinišką el. skaityklę, kuri imponuoja tuo, kad ja greičiausiai būtų galima skaityti knygas per trečiųjų šalių programėles, kaip antai tas pats “Milžinas”. Nereiktų vargint akių telefone ar planšetėje. 

Toks tai šiandien plepusis įrašas. Pasidalinkit savo žiemos įspūdžiais bei pavasario planais. Paplepėkim, nes tiek prirašius, norisi atgal :). 


Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. 

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

17Comments

Add yours
  1. 1
    Virginija

    Į temą “nepirk šūdo” po 3 metų atsisakiau Lookfantastic grožio dėžutės prenumeratos , o bet tačiau pažadėjau sau kartą per mėnesį nugaros masažą .

  2. 2
    Salomėja

    Bet gi visai geri mainai! Aš vat galvoju, nepirkdama grožio dėžučių, turėčiau galėti sau leisti prabangesnį advento kalendorių, kurie mane vis dar džiugina.

  3. 3
    Edita

    Patiko įrašas. Perskaičiau visą.
    Užsimaniau EO laboratorinė fluido. Nesu bandžiusi, bet manau atėjo laikas. Ir labai laukiu pavasario. Nors dažniausiai sulaukus pavasario suprantu, kad tai iš esmės nieko nekeičia. Ir net patyriau tokį dalyką, kaip pavasarinė depresija. Bet viltis yra.

  4. 4
    Salomėja

    Yra tiesios, tame, kad laukiam laukiam ir niekas iš esmės nepasikeičia. Bet mane laaaaabai veikia saulė ar bent galų gale šviesa. Atrodo net blogiausia nuotaika ne tokia bloga, kai kažkur eini saulėtą dieną 🙂

  5. 6
    Salomėja

    Ta prasme iš kur? Pas mus Lietuvoje jie krenta nuo stogo žmonėms ant galvų. Tą pačią dieną per visą žiniasklaidą buvo nuvilnijusi istorija apie moterį, kuriai kiek blogiau baigėsi.

  6. 7
    Miglė

    „Margaritos” rankų kremas man labai patinka, būtent kažkada perskaičiusi jūsų apžvalgą ir nusipirkau, galvojau tokia didelė bankė,užteks metams laiko, bet kad žiūriu jau daugiau nei pusė suėję, gal todėl, kad ir ant pėdų naudoju, gal todėl, kad sesė vis užėjus nuvogia 😀

  7. 9
    Zivile

    Salomeja, man tai tu unikali! Geraja prasme. Tiek visokiu negandu, o vistiek rasai idomiausia bloga, net nepatiketum, kad fonas toks nesmagus. Aciu, kad daliniesi zmogiskumu.

  8. 11
    Gintare

    Koks įdomus įrašas. Ačiū, Salomėja, už tikrumą. Apie produktus-eo lab fluid as tinka ir ploniems plaukams! Kainos ir kokybės santykis tobulas. Colour tatto irgi mano favoritas o va su Margaritos rankų kremu kiek kitaip. Turiu levandų kvapo(ar visi jie ten tokie?) ir bliam, net nežinojau kad taip tu sumautų levandų nekenčiu. Man nuo kremo kvapo verkti norisi kaip anas smirda, bet praktiška prigimtis išmest neleidžia, tai dar nepasidaviau. Zo, nepirkti šūdo ir levandų…

  9. 12
    Salomėja

    Džiaugiuosi, kad patiko įrašas :), o rankų kremas lyg ne levandinis, žalios arbatos kvapo labiau šis 🙂

  10. 13
    Alma

    Nuostabu, kad visokių negandų apsuptyje Tavo sarkazmas nevirto piktu cinizmu. Linkiu daugiau saulės ir dėkoju už gerą pavyzdį 🙂

  11. 14
    Julija

    Susidomėjau pėdų kremu, nes turiu didžiulę problemą, lyg Saharos dykumą pėdų odą, su siaubu laukiu pavasario, nes dėl basučių devėjimo teks „tarkuoti” pėdas. Taip pat sudomino Eo lab fluidas, bet vis jo neužmatau nusipirkti Eurokose, gal pasiseks 🙂 visada smagu skaityt jūsų nuoširdžias apžvalgas, nevyniojat į vatą, taip ir toliau! 😀 Linkiu kantrybės, greitai saulė danguj dažniau ridinėsis, gal tada ir tų juodų debesų bus mažiau 🙂

  12. 15
    Salomėja

    Jei gyvenat Viniuje, tai EO lab fluidas gyvai paskutinį kartą matytas CUP’o Elevitos salelėje.

+ Leave a Comment