Aha, aš labai mėgstu nusipirkti nusususių gėlių, nes niekas kitas jų nenori :).

Neseniai “Facebook” paskelbiau konkursą, o dalyvių paprašiau užduoti man klausimus. Tiesiog puiki proga paplepėti įvairiausiomis neįpareigojančiomis temomis. Atsakysiu į visus ir jūs jau nepykit, bet gal į kažkuriuos tegalėsiu pasakyti porą žodžių, o su kitais atsakymais išsiplėsiu iki penkių pastraipų. Kažkur kartosiuosi ir būsiu nuobodi. Taip jau yra. Klausimų neskirsčiau į grupes, jokių prioritetų, tiesiog imu iš eilės ir atsakinėju. Jei dar neskrolinot ir nematėte pabaigos, tai įspėju, kad įrašas labai ilgas. Neturite laiko? Siūlau net nepradėti skaityti.

 

Grožio blogas

Aš per devynis metus perskaičiau 900 knygų. Nesigiriu. Tiesiog faktas, kad gana greitai skaitau ir skaičių žinau tik todėl, kad rašau knygų blogą. Tačiau seniau aš skaitydavau gerokai daugiau, tad man sunku net suvokti, kiek galėjau perskaityti nuo tada, kai save prisimenu. Tad labiausiai patikusią knygą įvardinti yra be galo sunku. Vienais gyvenimo etapais patinka vienos, kitais – kitos. Kad neskambėtų tarsi išsisukinėjimas, tai paminėsiu keletą, kurias prisimenu iš skirtingų savo laikotarpių.

Jaunesnis mokyklinis amžius, kažkur tarp 4 ir 5 klasės (į pirmą klasę aš atėjau jau mokėdama skaityti): Astrid Lindgren “Broliai Liūtaširdžiai” (aha, pradžia į mano mėgstamą fantasy žanrą) ir Hector Malot “Be šeimos”. Šias knygas, o ypač antrąją aš esu skaičiusi tikrai dviženklį kiekį kartų. Jos padarė labai daug įtakos mano besiformuojančiam vaikiškam charakteriui.

Vidutinis mokyklinis amžius, kažkur tarp 7-9 klasės: Ana Golon, Seržas Golonas “Andželika Angelų markizė” ir visa serija. Taip pat labai panašaus stiliaus keturių dalių meilės ir nuotykių romanas Žiuljeta Benconi “Katrina”. O taip, šios knygos mano jaunoje sieloje (manau gal buvau kiek jaunoka joms) paliko savo randą ir svajonę apie meilę bei nuotykius.

Vyresnis mokyklinis amžius, 10-12 klasės: Sali Salminen “Katryna” – skandinaviškai atšiauri knyga, apie naivią mergelę, kuri seka paskui savo plevėsą vyrą, atsiduria atšiaurioje saloje ir vargsta vargelį iki pat mirties. Kadaise tai buvo mane žiauriai sukrėtusi knyga. O tuo pačiu laikotarpiu skaityta Reşat Nuri Güntekin “Čiauškutė” pagaliau leido suprasti tam tikrus dalykus apie meilę, nes tuo metu jie jau itin aktualūs buvo.

Studijų laikai: John Irving “Sidro namų taisyklės”. Nes tai pirma mano savarankiškame gyvenime įsigyta knyga. Na ir ji yra puiki. Taip pat tuo laikotarpiu atradau Haruki Murakami. “Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas” yra visų laikų pati geriausia mano knyga, kurią kažin ar kas nurungs.

Likęs dešimtmetis: Mano dievukas yra Jo Nesbo. Bet konkrečiai tik apie Hario Hūlės seriją kalbu. Manau jis daugiausia realios įtakos mano gyvenime padaręs autorius. Ir visa tai susiję su alkoholiu, tačiau klausimas gi buvo ne apie tai :).

 

Grožio blogas

Pradėsiu nuo galo. Aš esu iš tų žmonių, kurie galvoja, kad po savęs kaip ir reiktų susitvarkyti, o ne kažką palikti. Tad tai nėra mano varomoji jėga. Manau, kad labiausiai gyvenime bijau nuobodulio ir ta baimė dažniausiai ir yra motyvacija.

 

Grožio blogas

Ar reiktų pasilikti tris produktus iš dabar turimų? Kuriam laikui?

Darau prielaidą, kad reiktų rinktis iš turimų ir bent kokiems 6 mėnesiams. Tai imčiau švelnios sudėties šampūną, nes vistiek nebus poreikio išplauti visokius formavimo produktus. Plaukų aliejų be silikono. Ir plaukų gumytę, nes su tokia ginkluote niekada neatrodyčiau kaip žmogus ir tektų plaukus rišti. Patikslinimui: aš esu iš tų, kurie galvoja, kad jei nori plaukus susirišti ne sporto metu, reiškia, kad jie neatrodo gerai :). Tikiuosi, kad man nereiks to leidimo kažkada iš kažko prašyti :).

 

Grožio blogas

– Hm, sveiki visi! Aš labai jaudinuosi, tai truputį pamiršau ką čia norėjau pasakyti. [visa tai skambėtų užsikertant ir mikčiojant].

 

Grožio blogas

Prisipažįstu – man 35, aš niekada nebuvau soliariume.

Tai kaip ir negaliu patarti. Kadangi nesu įdegio šalininkė, o pati soliariumo idėja mane vilioja tik dėl šilumos, kas daro įtaką geresnei nuotaikai, tai turbūt tepčiausi priemonėmis su SPF.

 

grožio blogas

Esu tikra, kad paauglės mane galėtų pamokyti ir pakonsultuoti. Ar matėt šiuolaikines merginas? O šiaip patarčiau neklausyti tų  senų tetų. Geriau jau penkiolikos vaikščioti išsidažius kaip papūgai, nei trisdešimties, o pavyzdžių juk matome. Kas liečia tą priežiūros pusę, o ne dekoratyvinę, tai primygtinai akcentuočiau tinkamą veido valymą.

 

Grožio blogas

Na, mylimukų aš atrandu. Manau į šį klausimą galėtų atsakyti keturių, keturių su puse ir penkių žvaigždučių kategorijos.

Kalbant apie man pačiai įdomiausias apžvalgas, tai turėčiau paminėti “Cello” gelio nuo anticeliulito bandymus. Tiesiog reikėjo labai daug padaryti, kol galėjau pasidalinti atsiliepimu. Taip pat, gal ne apžvalga, o patirtis, kuri man įstrigo, tai svorio metimas su Kilo.lt. Aš nesu valingas žmogus, todėl jei manęs niekas neprižiūri – storėju :). Tačiau vardan apžvalgos, vardan to patikrinimo – veikia  jų programa, ar ne, aš galiu susiimti. Man patiko, kad tada buvau numetusi svorio. Bet gi baigėsi projektas ir vėl esu užvaldyta drakono 😀

 

Grožio blogas

Prekinių ženklų pavadinimų įvardinti nėra prasmės, nes retai kada naudoju tas pačias priemones antrą kartą iš eilės, bet pagal paskirtį, tai visada rutiną sudaro šampūnas+kondicionierius/kaukė, arba alternatyva – plaunantis kondicionerius. Tada aliejukas ir nenuplaunamas balzamas arba garbanų formavimo kremas. Purškalai eigoje dienos. Išsiplauti galvą trunku iki 10 minučių. Fenu nesinaudoju beveik.

 

Realiai tai ir asocijuoti nereikia. Nes visi mes esame žinduolių klasės gyvūnai. Tačiau jei reikia atsakyti su kokiu kitokiu gyvūnu galėčiau save asocijuoti, tai būtų krokodilas.

Iš visų gyvūnų panašiausias į drakoną. Vien to užtenka. Jei reikia dar… Sunkus. Didelis. Tingus. Mėgsta šilumą ir daug miegoti. Turi problemų dėl odos. Ir dantys kreivoki. Realiame gyvenime mėgsta patylėti ir stebėti. Ir kai pajuda, tai jau griebia skaudžiai, kad tas judesys nebūtų veltui išeikvotas. O ką? Nepanaši? 🙂

 

Blogerės karjerai įtakos daugiausia turėjo tai, kad tuo metu, kai dirbau žurnale, turėjo ateiti nauja kolegė. Ir šefas pasakė, kad ji blogerė, nors nelabai žinojau, ką tiksliai tas žodis reiškia. Bet paskaičiau blogą (cha, jis vis dar egzistuoja) ir pagalvojau, kad kaip įdomu, gal ir aš noriu tokio. Priminsiu, kad socialinių tinklų apart one.lt tuo metu dar nebuvo.

Susikūriau tinklaraštį google blogų platformoje ir parašiau kelis įrašus apie garbanotų plaukų priežiūrą. Tada pagalvojau, kad čia niekam neįdomu (tai buvo laikas, kai žmonės rašydavo arba apie save, arba apie internetą, kompiuterius ir programas), o platforma man nepatinka, ištryniau, susikūriau naują blogą, kuris už Veni Vidi vos ne dvigubai senesnis ir jį daug metų rašiau. Tiesa, su kosmetika jokio bendrumo ten nebuvo. Kitas mano blogas yra apie knygas. Irgi gerokai senesnis už šį. Vis dar nieko bendro su kosmetika :).

Na, o Veni Vidi pradėjau rašyti kaip patarimų blogą apie visokius įdomius dalykus. Pvz., čia vis dar yra tokie tekstai, kaip “Patarimai ką padovanoti įkurtuvių proga”, “Pasigamink voką pats”, “Patarimas: kaip persiųsti didelius failus”, “Kaip įsiminti vaivorykštės spalvas?”.

Tačiau idėjos tiems patarimams seko ir vieną dieną aš supratau, kad kosmetika yra tas dalykas, kuris po ranka visada ir šaltinis apie ką rašyti tiesiog nesibaigia. Brendų daug, produktų daug, naujienos greitai keičiasi, čia ne koks telefonas, kuris pasirodo tik kartą per metus. Tad štai taip ir pasirinkau temą :D, ne taip ir blogai sekasi, a? 🙂

 

Kartais aš save laikau niurna pikčiurna, baile, streso kamuoliuku. Tačiau dažnai suprantu, kad kažkaip atlaidžiai žiūriu į problemas, man dažniausiai viskas gerai, daug kas patinka, neblogai sutariu su tais, su kuriais noriu sutarti ir gyvenimo džiaugsmo kažkaip netrūksta :).

O dėl antro klausimo, tai aš tikrai galiu įsivaizduoti savo gyvenimą be kosmetinių priemonių. Vienintelis dalykas iš grožio srities, kurį griebčiau jei prasidėtų pasaulio pabaiga būtų pincetas.

 

Apžvalgų kategorijoje yra 862 įrašai :). Žinoma, tai gal tik trečdalis išbandytų produktų per tuos metus, kai rašau tinklaraštį. Nepatinkančių dalykų pasitaiko ne taip ir retai, paminiu juos jei ne apžvalgose, tai pabaigtų produktų įrašuose (jei tik baigiu, žinoma). Tačiau nors būna pasitaiko bėrimų dėl to, kad kemša poras, bet alerginių reakcijų tikrai nėra ištikę.

 

Mano vyras. Rimtai. Jei jis net nebūtų mano vyru, vistiek būtų įdomiausias sutiktas žmogus. Man jis labai įdomus buvo dar tada, kai aš tik jo blogą skaitydavau ir iš bendrų pažįstamų girdėdavau istorijas, bei net nemaniau, kad kada gyvai susitiksim ir tuo labiau, kad susitikę iš karto pradėsime kartu gyventi. Ir mes tikrai nesame iš tų, kuriuos užpuolė jausmai, ir drugeliai, jie ten vėliau pasirodė.

 

Nagi nagi… Kodėl būtent merginos?

Patinka man daug blogerių, vienos todėl, kad kažkaip artimos, kitos todėl, kad kažkuo įkvepia, trečios, priverčia pagalvoti “rimtai? omg, aš to nesuprantu”, tai praskaidrina dieną, ketvirtos visada su doze informatyvumo.

Tačiau išskirsiu keletą blogų.

akvedukas.blogspot.lt – man patinka Greta, patinka jos rašymo stilius, tai ir skaitau viską iš eilės. Tiek apie kosmetiką, tiek apie knygas, tiek kitas temas. Linkiu jai daugiau įkvėpimo.

www.vinilina.lt – Vasarės blogas vizualiai man toks estetiškas, kad visada užsukusi nešuosi jausmą, kad pritrepsėsiu purvinais batais, tai net kartais susilaikau ir nepalieku pėdsakų :). Tačiau man labai patinka jos ilgieji tekstai. Pamatau, kad daug raidžių ir man jau visai nesvarbu tema.

dina.lt – Dinos blogą žinau jau labai daug metų, man atrodo, kad mes panašiu metu pradėjom rašyti (seniau jos tinklaraštis kitaip vadinosi). Tikrai faina kad yra išlikę blogų iš tos senosios blogerių kartos.

www.pinkcity.lt – dar vienas vis dar gyvas “senosios chebros” blogas. Anksčiau Jovita rašydavo apie kasdienybę, vėliau įvairiatemiai asmeniškumai nusifiltravo turbūt į socialinius tinklus (daugelį mus tas ištiko), bloge liko tik knygų apžvalgos. Bet štai, jau turbūt 10 metų skaitau.

vytine.blogspot.lt – Vytautė turbūt yra pirmoji grožio blogerių atstovė, kurią pradėjau sekti. Ji anksčiau rašydavo (ir filmuodavo) apie plaukų priežiūra. Vėliau tapo “Panelės” vyr. redaktore ir tinklaraštis mirė, tačiau valio valio, neišmečiau šio iš RSS skaityklės ir sulaukiau grįžimo. Vytautė dabar yra visažistė su dideliu šios srities žinių bagažu, todėl skaitau net ne dėl įdomumo, o dėl paprasčiausios naudos.

rastopeledos.lt/blogas – nėra tas blogas, apie kurį galėčiau kažką asmeniško pasakyti, bet patinka nauda. Autorė rašo patarimus dirbantiems savarankiškai, apie feisbuką ir visokius panašius reikalus. Užeinu per “Geri Blogai”, kai pamatau įdomų pavadinimą.

www.besameapzvalgos.lt – dar vienas nuostabus blogas, kurį norėčiau rekomenduoti kosmetikos mylėtojams. Unikalus. Prisipažinsiu, kad kartais praleidžiu dalį teksto, tas vietas, kur apie sudėtį ir gramus, bet visą kitą skaitau su smalsumu, mat autorė kone vienintlelė išbando pasaulyje populiarias dekoratyvinės kosmetikos priemones. Štai, kur žmogus pasikaustęs ir turi žinių šioje srityje, nes aš kartais net tų žvaigždučių, kurios bendradarbiauja su gamintojais nežinau :). Bet aš gal ir domiuosi labiau plaukais :). Visgi Besame neretai padaro įtaką mano norams.

Žinoma, tai nėra visi mano skaitomi blogai, bet čia susikonkretinau į labiausiai patinkančius.

 

Taip!

 

Na, visą istoriją kaip aš apskritai pradėjau bloginti aprašiau atsakinėdama į klausimą aukščiau. Pirmasis mano blogas susilaukė to “atsibodo, nebepatinka, neberašysiu”. Kodėl? Nes nebuvo grįžtamojo ryšio. Todėl aš ne veltui sakau, kad komentuokit, bendraukime, pasirodykite, nes kitaip blogai miršta. O po to išlenda žmonės ir sako: oi aš skaitydavau visada, tik niekada nekomentuodavau :). Ir būna šaukštai po pietų. Dėl Veni Vidi kol kas tokių jausmų nekyla :).

O dėl rašymo, tai tik pirmyn. Man blogo išlaikymas kainuoja ne tiek ir mažai, bet tai gali būti ir nemokama pramoga, jei pasirinksite, kad ir google platformą, tai koks praradimas? Jokio! Bet gal laukia atradimas!

 

Nieko labai konkretaus: bet kuri apysaugė šalis, kurioje mažiausia temperatūra būna 20C :). Kodėl? Nes nesusitraukia kaklo raumenys ir neužsispaudžia nervai. Galima vaikščioti iškėlus galą, o ne susisupus į dešimt šalikų :).

 

Manau vadintųsi kaip nors “patikrinta” arba “išbandyta”. Patvirtinta, arba paneigta :). Bandyčiau visokius mitus, populiarius produktus, keistus panaudojimo būdus… Ai, iš tiesų tai nelabai nutolčiau nuo to ką darau :), tik galimybių, resursų būtų daugiau.

 

Tai, kad blogerių gyvenimas ramus ir sėslus :). Kas čia įdomaus vyksta… Pletkai, kaip ir forumuose ir viskas :). Na, pvz., anais laikais, kai dar rašiau kitą tinklaraštį, jo dėka teko nueiti į keletą keistų pasimatymų/išgertuvių, tokių keistų, kokios ištekėjusiai moteriai nepridera, tai greitai tas statusas tuomet ir pasikeitė :). Su blogu šitai susiję tiesiogiai, nes tai būdavo blogeriški mytai 🙂

Iš dabartinių juokingų įvykių būtų, kad ir tai, kad “anoniminis” kolega parašė laišką vienos kompanijos atstovams siūlydamas nustoti su manimi bendradarbiauti, nes aš šimto metų senumo įraše skundžiuosi jų parduotuvės konsultantės elgesiu. :). Kaip brandu yra pamiršti mane į tą laišką prisegti (veikti už nugaros) ir apskritai susiesi nesusijusius dalykus, bei manyti, kad nesuvesiu galų, kas jau ne pirmą kartą taip elgiasi :).

Maloniausias įvykis nutiko, kai vasarą autobuse prie manęs priėjo mergina ir pasakė, kad skaito mano blogą ir jis jai labai patinka :).

Smagiausia, kad blogindama sutikau labai įdomių žmonių, radau draugų, kasdienių pašnekovų, nebebijau kalbėti telefonu.

Na, o kas liečia nuotraukas, tai sunkiausia yra nufotografuoti save, tada kai noriu parodyti rezultatą prieš ir po. Kalbant apie produktus, tai mane nervina apvalūs buteliukai, nuo kurių atsispindi blikai (žinau žinau, kaip padaryti, kad jų nebūtų, bet kartais nesinori tos foto studijos žaisti). Ir šiaip tie apvalūs daiktai rieda. Išduosiu paslaptį, kad kartais juos priklijuoju su tokia “kramtoške”, skirta daiktams prie sienos lipinti, kad liktų toje vietoje, kurioje man reikia ir atsisukę taip kaip reikia.

Dažniausiai stengiuosi fotografuoti keletą daiktų vienu metu, tad pasiskiriu tam laiką. Reikia susidėlioti visus fonus, kompozicijas, jas keisti ir pan., tad paprastai trunku nuo valandos iki kelių, priklausomai kaip tą dieną sekasi, kiek fotogeniškos priemonės ir kaip pavyksta susidėlioti kadrus, kad man pačiai patiktų. Kadangi esu tik mėgėja, tai vienam įrašui padarau nuo 20 iki 100 nuotraukų, vėl gi priklauso nuo to kaip tą dieną sekasi. Iš jų lieka vos 3-4 :). Apdoroju nuotraukas (tvarkau kadruotes ir spalvas, ištrinu kačių plaukus, jei jos man padeda fotosesijose) jau dažniausiai prieš blogindama.

 

Apvali.

 

🙂 Na, čia panašiai, kaip ir su balintų plaukų tiesinimu keratinu. Neturiu odos su išsiplėtusiais kapiliarais, tiesą sakant net nelabai žinau kokie rūpesčiai kankina tokius žmones, tad nelabai ir patarsiu. Gal, kas iš mano skaitytojų turi rekomendacijų?

 

Deja, nesu bandžiusi “The Balm” blizgių. Tad tikrai negaliu rekomenduoti. Tačiau turiu matinius lūpų kremus. Nuomonės prieštaringos, tačiau man jie patinka. Laikosi neblogai, bet aš čia negaliu pateikti objektyvaus įvertinimo, nes man iš esmės niekas nelaiko visos dienos. Na, o Lietuvoje “The Balm” kosmetiką pardavinėja Topbeauty.lt ir Pigu.lt.

 

🙂 Žiemą? Vasarą?

Pasirinksiu šiltą metų laiką, nes jis gal daugiau kam aktualesnis.

1. Jei neketinate medžioti ar žvejoti, tai pasiimkite maisto, tokio koks jau patinka, bet apgalvokite temperatūrą ir jo laikymo sąlygas. Ir vandens. Čia jums siūlau, nes pati ne kartą esu gėrusi ežero/upės/dar blogiau(!) arbatą ar srėbus sriubą, tad tik rūpinuosi kitų gerove :). Pravartu nepamiršti druskos ir kavos, jei ryte be jos sunku.

2. Norėčiau parašyti, kad reiktų turėti turistinius kilimukus ir palapinę, bet tiesą sakant, daugiau nei tris savaites, rugsėjo mėnesį, kažkur pakeliui tarp Kylio ir Paryžiaus (DE, NL, BE, FR) mes dviese išsivertėme be minėtų daiktų, tačiau turėjome du PVC tentus. Vienas pasikloti, kitas užsikloti, arba vietoje stogelio. Tad tiesiog pasirūpinkite ant ko miegosite ir kas saugos nuo lietaus. Miegmaišius rekomenduoju, už juos kompaktiškiau ir patogiau nebūna.

3. Dviems dienoms užteks tų drabužių, kuriuos vilkite, bet įsidėkit atsarginę maikutę (jei telpa tai ir porą), bei šiltą megztinį, ar džemperį, nes kad ir kokia karšta diena, naktį ne vienas juo apsidžiaugia.

4. Jei maistą ruošite ant laužo, tai turėkit kirvuką, peilį ir degtukų. Turistiniai puodeliai, šaukštai ir puodas visada praverčia. Jei laužo nekursite, visai geras daiktas yra turistinė viryklė su duju balionu.

6. Priemonės nuo uodų/erkių ir nuo saulės. Erkių trauktukas ir minimali vaistinėlė.

Kaip ir viskas iš must have :). Visa kita tik detalės. Daugiau pasiimsite, patogiau jausitės, bet ir susitvarkyti po to reiks :). Iš kosmetikos, jei jau lieka vietos aš imu rankų kremą ir kokį universalesnį veido kremą. Nesidažau, tad nusiprausiu veidą vandeniu ir tiek. Mes į žygius susiruošiame tikrai greičiau nei po to prisiruošiame viską išpakuoti :).

 

Basai teko bėgioti po sniegą ankstyvoje vaikystėje, pati to nebepamenu.

Dėl tos ne visai blaivios galvos, tai prisipažinsiu, kad tais laikais, kai nebuvau metusi alkoholio visiškai (neseniai minėjom 4 metų jubiliejų), aš nelabai ką atsimindavau. Tai yra nebūdavo ne visai blaivios galvos, būdavo tik labai labai neblaivi galva. Tačiau visokių juokingų dalykų aš esu prikrėtusi ir blaivia galva :). Pvz., pasiėmę žiūronus ėjom stalkint mano ex vestuvių. Galvojau aš ten mirsiu iš juoko dėl paties fakto :).

Na, o apie dovanas tai sunku kalbėti. Net nežinau kaip tą įspūdį pamatuoti. Įsiminęs yra šuolis parašiutu. Taip pat viena nuostabiausių dovanų yra mano nauja kuprinė, kuria pasiuvo vyras gimtadienio proga. Nes na, kai žmogus nei siuvėjas, nei ką, dirba ten “kažką su kompiuteriais” ir ima bei padaro, ko tu nori, bet niekur nerandi, yra tikrai įspūdinga, ar ne? 🙂

 

Įtariu čia ne apie kosmetiką, ar ne? Norėčiau natūralių raudonų plaukų ir natūralių žalių akių. Bet čia jau nepasiekiami norai. Norėčiau itin lieknos figūros, čia pasiekiama, bet turbūt labiau tingiu nei noriu, ane? Dar norėčiau lofto. Bet ne tos loftų imitacijos, kokios dabar madingos, bet tokio tikro, erdvaus, industrinio.

Na, o iš to ką turiu ir bijau prarasti, tai sveikatą ir artimuosius. Lengva atsakyti.

 

Iš pradžių blogas vadinosi klausk.salomeja.net. Taip buvau sugalvojusi, nes visi tekstai skambėjo tarsi atsakymas. “Kas yra postcrossingas”, “ar verti dėmesio šie lūpų blizgiai”, “kaip pasigaminti?” ir t.t. Tačiau tai labai ribojo. Aš nusprendžiau pakeisti dizainą, pavadinimą, bet dar nebuvau tikrai nei kaip, nei apie ką rašysiu. Nenorėjau, kad pavadinimas būtų ribojantis, neleidžiantis keisti temos. Tad vis galvojau galvojau galvojau. Ir kažkaip pati mintis atėjo, kad jei rašysiu kas šaus į galvą… Va pamatysiu ir parašysiu, tai ir gavosi, kad atėjau, pamačiau… aprašau. O lotyniškai visada skamba įdomiau.

 

Pradėsiu nuo galo :). Nemanau, kad aprašyti išbandytą kosmetiką yra “fyfiškos” temos, nes ją naudoja ir tie žmonės, nuo kurių fyfoms atsiranda gumuliukas gerklėje ir lengvai užgniaužia kvapą. Pvz., aš pati. O ką jau kalbėti apie panas su mėlynais plaukais, 15 auskarų veide, ryškiai juodomis ar raudonomis lūpomis bei balta veido oda :). Jos kosmetikos, manau, naudoja daug daugiau nei eilinė fyfa :D. Be to mano skaitytojų amžius yra apie 30+, tai jaučiu, kad dauguma išlipę iš fyfiškų sijonėlių.

Tokia tema man rašyti yra labai įdomu, nes aš turiu sočiai skepticizmo. Aš dažniausiai netikiu stebuklais, “tik mūsų” patentuotais ingredientais, “už kokybę reikia mokėti” ir panašiais dalykais. Tad man kaip magiškame pasaulyje yra smalsu ar rasiu kada nors paparčio žiedą, ar jo tiesiog nebūna. O lobio paieškos dažnai įdomesnės už lobį.

Kalbant apie tai, kiek ilgai galima išlaikyti vienos tematikos auditoriją, tai manau, kad labai priklauso nuo blogerio santykio su skaitytojais. Žmogus, kuris domisi biochemija, nuolatos neskaito automobilistų forumo (nebent retkarčiais kažko prireikia). Žmogus, kuris negamina, tikrai neina tikrinti kiekvieno maisto blogerio įrašo (nebent retkarčiais prireikia recepto). Todėl net nėra prasmės bandyti išlaikyti žmonių, kurie užsuka tik epizodiškai. Na, o tie kiti, kurie domisi kosmetika, tai pasirenka savo mėgstamus blogerius ir net nelabai mėgsta drastiškus pokyčius. Neretai net liūdi, kai tas meta rašyti viena tema, pvz., apie grožio produktus ir pradeda kita, pvz., apie drabužius. Arba iš viso, įdomiausius savo įrašus apverčia video filmukais. Manau, tam, kad sekėjai nepabėgtų, užtenka ir pačiam likti savimi, taip pat su jais kalbėtis, domėtis tuo, kaip jie vertina tai ką randa tavo bloge.

Klausime blogų tobulinimas ir temų keitimas yra sugretinti tarsi sinonimai. O man tai atrodo skirtingi dalykai. Tobulinimas man reiškia, daugiau dėmesio skirti nuotraukoms bei tekstams – nepalikti klaidų, žiūrėti, kad skaitytųsi sklandžiai ir lengvai, atrasti balansą tarp konkretumo rašant apžvalgas ir asmeniškumų (ir tai tikrai nėra lengva). Pakeisti temas nebūtinai reiškia tobulėjimą, blaškymasis gali būti ir regresas. Kaip jau sakiau, dideli pokyčiai ne visiems patinka. Daug žmonių ateina būtent todėl, kad žino, ką ras. Rašydama ta pačia tema aš atsiverčiu savo 3 metų senumo įrašus ir matau, kad tobulėjimo yra net ir nesiblaškant po kitas sritis :).

Tačiau naujų temų neatmetu ir stengiuosi įnešti pamažu, neerzinančiai. Sakyčiau eksperimentuoju pati su savimi daug labiau nei su skaitytojais. Pvz., atsirado pastovi mėnesinė knygų rubrika. Labai skaitoma ir populiari, tačiau vienas kartas per mėnesį neturėtų suerzinti tų, kurie ateina dėl kosmetikos. Atsirado stiliaus kategorija. Ne tokia reguliari, tačiau pastovi, kiek tik leidžia galimybės. Netobula, bet užtat yra ką paveikti :). Taip pat ateityje norėčiau dažniau išbandyti paslaugas bei daiktus. Sakyčiau kiek per sėsliai gyvenu, reiktų bandyti daugiau. Ir dar pvz., aš labai retai rašau įvairius patarimus, nes aš nemėgstu kitiems aiškinti kaip kažką reikia daryti, tačiau man labai patinka dalintis patirtimi.

Mano ilgametė bloginimo patirtis rodo, kad jei norėčiau kryptį pakeisti smarkiai, daug pravarčiau būtų susikurti naują blogą, nei nutrenkti staigmenėlę. Kol kas gana trijų tinklaraščių :).

 

Ne 🙂

 

🙂 Katinaitis tikrai nėra įtupdytas. Tiesiog visos dėžės, maišeliai ar ant žemės gulinčios medžiagos (pvz., fotografuojamas rūbas) yra jo. Tad man tenka kartais susitaikyti, kad kadre bus ir daugiau dalyvių, nei suplanuota iš anksto.

Šio katino vardas Etukas, arba Tutis (iš tiesų čia katė ir oficialiai yra Eta, o kitas katinas Rutis irgi yra katė vardu Kira). 7.5 metų. Turi feline hyperesthesia sindromą (tikrai rasite wiki ar youtube pavyzdžių). Beje, toks dalykas, kaip “tuoj tave pulsiu” jai visiškai nebūdingas :). Šitas katinas labai geras visiems, tik ne sau :).

 

Metus (!) atrodė taip:

Nuotrauka labai sena, tai atleiskit už mažumą ir kokybę.

Po to susiėmėm ir su vyru pasidarėme lentyną per visą tą sienelę, prie kurios sukrautos knygos.

Minializmu ir balta spalva nekvepia. Tiesa, čia ne viskas telpa, todėl ne tiek mažai esu sumetusi į Sena.lt. Reikia gi vietos :). Į šią lentyna patenka tik tai, kas mano perskaityta, arba vyro knygos. Tai ko neskaičiau yra sukrauta aplink lovas ir ant palangių :). Na ir dar turbūt keli tūkstantėliai kompiuteryje :).

Prieš rekomenduodama Haruki Murakami aš pabandyčiau išsiaiškinti, kokias knygas žmogus mėgsta. Gali būti, kad apskritai primygtinai siūlyčiau net nebandyti skaityti ir nervintis, ko čia jis toks populiarus. Na, o jei jau matyčiau, kad galiu rekomenduoti, tai žemiškesnės (daugiau tikrovės) literatūros gerbėjams siūlyčiau “Norvegų Girią”, o tiems, kurie nori jau labiau įsijausti į tai, ką žmonės vadina “murakamišku” patarčiau imtis “Avies medžioklės” arba “Negailestingos stebuklų šalies”.

“Uoga Uoga” mane vilioja, kaip ir bet kokios kitos naujovės, na gal čiut čiut mažiau, nei nenatūrali kosmetika :). Būtų smalsu išbandyti tušą, bet tikrai nežinau ar kada prisiruošiu. Mane dažnai sustabdo tai, kad produktų tu turi ieškoti, o ne jie patys įkrenta į krepšelį. Aš dažnai esu nuotaikos žmogus ir prisiperku dalykų tiesiog užėjusi į parduotuvę ar didesnę elektroninę prekyvietę. O uogų jau netyčia nenusipirksi :).

 

Skristi lėktuvu.

 

Labiausiai mane džiugina grįžtamasis ryšys. Pvz., mano pirmasis (asmeninis) blogas realiai apmirė tada, kai žmonės nustojo komentuoti. Tai buvo iki naujos blogų bangos ir susiję su FB atsiradimu. Visi tiesiog persimetė ten, blogus skaitydavo, bet komentuoti jau kažkaip per daug darbo. Pradėta kurti net įskiepius, kuomet galima rašyti komentarą prisijungus per FB, bet nelabai pasiteisino. Dabar aš labai džiaugiuosi, kad žmonės bendrauja. Nebūtinai čia, bet per visas platformas, ne taip retai sulaukiu ir asmeniškų žinučių ar atsakymų į IG istorijas. Ir aš pati daugiau mažiau prisimenu nuolatinius skaitytojus, net rašydama, ką nors galvoju, va šitas tai gal sudomins Moniką, šitas neturėtų patikti Kristinai ir t.t. :). Visa tai yra ir motyvacija.

Taip pat motyvuoja tai, kad aš jaučiu džiaugsmą atsisėdusi prie to rašymo langelio, nenoriu, kad jis išblėstų, šiek tiek į adrenaliną panašu :).

Su “Veni Vidi” nerašymadienių beveik nebūna. Nebent sveikata streikuoja ar darbai užgriūna. O štai su knygų blogu užeina gana dažnai. Net ir dabar turiu dvi knygas skoloje. Tačiau įveikiu save primindama, kad būtent man ateityje reiks tos informacijos, kurią pasižymėsiu :).

Vienas iš labiausiai įstrigusių dalykų buvo pats pirmasis pasiūlymas išbandyti produktą :). Kažkaip daug metų bloginau ir negalvojau, kad kažkas norės išgirsti mano nuomonę apie savo prekę. Ir tas gaminys buvo alus :). Alfas ir Ralfas iš “Kalnapilio”. Dabar to įrašo nebėra. Šiuo metu tokio produkto nepriimčiau, nes tiesiog skaičiuoju nevartojimo dienas :), tačiau tuo metu buvo įdomu ir todėl, kad mes patys gamindavome alų (šiame bloge buvo įrašas su receptu ir gamybos procesu, cha!), tad būdavo įdomu paskanauti įvairias netradicines kompozicijas.

 

Apie savo gyvenimo knygas pakalbėjau atsakinėdama į patį pirmą klausimą. O šiaip, knygų kontekste sąvoka “privertė susimąstyti” man sunkiai suvokiama, nes aš nuolat mąstau. Tik vienos knygos gal priverčia kelti daugiau klausimų, kitos nusijuokti ar tiesiog palinksėti galva. Net bukiausia knyga priverčia susimąstyti, kodėl autorius taip pasitikėjo savimi ir nusprendė ją išleisti, o leidėjai sutiko. Užsukusi į knygyną kažkaip labai daug mąstau apie kainas.

Atsivertusi šiuolaikinį leidinį susimąstau apie tas plačias paraštes. Kam? Kodėl? Kaip būčiau norėjusi vaikystėje tokių, nes tada į visų storų knygų kampučius pripiešdavau paveiksliukų, kad braukiant per kampą pasidarytų animacija :). Ir nuolatos mąstau, kad kaip faina būtų, jei prie kiekvienos popierinės knygos galėtum įsigyti elektroninę lengvatinėmis sąlygomis, pvz., už eurą :). Visiems būtų ramu. Ir pardavėjams, ir skaitytojams, nes galėtų patogiai skaityti, bet turėtų ką į lentyną padėti :). Va kiek susimąstymų.

Beje, jei rimčiau, tai seniau labai daug kartų skaitydavau knygas po kelis kartus. Gal neturėjau tiek galimybių rinktis kažką naujo. Per pastaruosius porą metų esu tik vieną kartą skaičiusi pakartotinai. Tai buvo J. Cronin “Perėja” ir “Dvylika”.

 

Viskas! Šį įrašą sudaro beveik keturi tūkstančiai žodžių, turbūt kai kurios knygos trumpesnės :), todėl neabejoju, kad retas, kuris perskaitys nuo pradžių iki galo, bet tikiuosi rasite savo atsakymus. Jei kils papildomų – drąsiai rašykit!

Buvo įdomu? Netylėkite! Nebus grįžtamojo ryšio – neliks ir blogo! Diskusijos ir komentarai, leidžia pajusti, kad skaitote mano tinklaraštį!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais. Užsiprenumeruokite mėnesinį naujienlaiškį! Trys prenumeratoriai kiekvieną mėnesį gaus po atvirlaiškį su linkėjimais!