[2021-12-29] Su praėjusiomis ir su ateinančiais! Ar sudarinėjate metų planus, keliate tikslus? Ar pilni pilvai mišrainių? Ką gi, liko vos kelios mėnesio dienos ir aš ketinu pakalbėti apie įvairius dalykus. Koks buvo gruodis, kokie buvo metai, ką naujo atradau ir kur link einu. Jei visi tokie asmeniškumai įdomūs – pasilikit!
Gruodis
Sutikit, mėnuo visada keistas ir gausus streso. Kažkas kažką vėluoja, kažkas jau švenčia, kažkas dovanų neturi, kažkas pykstasi, pas kieno tėvus per šventes važiuos. Mano vyras porą savaičių atostogavo, tad padarė keletą diy dovanų, taip nuimdamas visą tą naštą. Viena jų:
Tai afrikietiško juodmedžio pakabukas su etno raštais. Vienetinis gaminys. Na, o lapkritį prašiusi patarimų, ką dovanoti vyrams (ne savo, nes saviškį aš per gerai pažįstu), galiausiai apstojau ties „Rituals“ kosmetika, knygomis ir „Kavos draugo“ čekiu.
Pati gavau smagių dovanų. Viena jų – super kokybės giljotina. Su ja galima galvas kapoti, bet šiaip skirta popieriui. Labai norėjau, gailėjau pinigų, nes solidūs daiktai solidžiai ir kainuoja, o dabar galiu patogiai pjaustyti. Dar vienas džiaugsmas – dovanų kortelė apsipirkti Raštinėje. Šią parduotuvę galiu rekomenduoti, kaip vieną savo metų atradimų. Kokybiškas, apgalvotas asortimentas. Viskas, ką turiu, o turiu užrašinę, porą tušinukų, žirkles, pieštuką – suteikia džiaugsmą. Tad sausio viduryje lėksiu šopintis. Norėčiau jau dabar, bet ai, tegul aprimsta šventinis šurmulys. Dar buvau apdovanota knygomis ir įvairiomis mielomis smulkmenomis.
Kas liečia darbus, tai gruodis buvo sunkus. Atvirukų pardavimai krito daugiau nei per pusę, jei mėnesio pradžioje dar buvo judėjimo, tai nuo vidurio – beveik atostogos. Žinojau, nes taip būna kiekvienais metais. Vieni verslai būtent per šventes suaktyvėja, o kiti eina poilsiauti. Tą laiką išnaudojau naujų produktų kūrybai.
Beje, su popieriaus trūkumu, kurį minėjau lapkričio apžvalgoje, viskas išėjo į gerą. Atvirukai ant perdirbto popieriaus dar gražesni, morališkai turi pliusų, popierius tvirtas, sunkus (aišku, siunčiant man tai pliusu nebus :D). Tik tiek, kad gerokai brangesnis, kas reiškia, kad ir aš turiu šiek tiek kelti kainą.
Šventes praleidome su šeima. Viskas tradiciškai – silkė, mišrainė, antis 😀
Tiek to gruodžio. Aišku, aš labai daug rašau apie darbą. Gal įdomiau būtų apie jausmus ir t.t. Bet čia stabdau save. Žinau, skaito vyras, net pats pirmas, tai negaliu pradėti pasakotis, kaip kartais bijau jam atrodyti neįdomi, nes nesu senior programuotoja, o tik rankdarbiukų knibinėtoja ar pan. Skaito giminaičiai, tai kai kurių nutikimų irgi negaliu rašyti, tad daug kas lieka man, kad ir kaip atvirai čia viskas atrodytų.
Apie 2021-uosius
Atrodo gyvename gyvename, o metus galima sutraukti vos į kelias pastraipas.
Sausį vis dar sėdėjom karantine, kuomet negalėjome net į gamtą išlėkti. Nuotaika buvo bloga, oi bloga. Tačiau labai intensyviai dirbau rašydama tekstus. Tad ėjo ir praėjo be jokių įsimintinų įvykių. Ai dar sausį intensyviai kūriau naują el. parduotuvę.
Reikšmingiausias vasario įvykis buvo rokenrolas voverėms. Sniego pusnys, šaltis ir muzika! Atsiminsiu dar ilgai!
Kovą pamažu pradėjau daugiau dėmesio skirti atvirukams. Nors apie juos nuolat kalbu, bet iš tiesų kalbėti ir daryti nėra tas pats. Taip pat šį mėnesį startavo Nebulamakers.lt. Parduotuvė gana pasyvi, nėra ten daug naujienų, nėra daug ir pardavimų, nėra daug ir mano darbo, išskyrus tą, kurį padariau ją kurdama. Dėl laiko stokos, net soc. tinklų nepapildau. Tačiau tai greitai pasikeis.
Balandį su palapine keliavome aplink Lietuvą, o visuose kempinguose šiurpo: taigi šalta! Na joa, buvo šalta, tačiau ar tai tikrai didelė problema? Taip pat buvome sudaužę droną. Tai čia toks reikšmingesnis įvykis.
Gegužę laukė šventė – gavome pirmą skiepą. Po visų karantinų, uždarytų miestų ir t.t. tai buvo nuoširdaus džiaugsmo akimirka. Teko pakentėti porą dienų, bet verta. Eurovizijos dėka atradau Maneskin, kaip ir visi, ar ne? Galiausiai jie tapo klausomiausia metų grupe. Nuostabu, kad pagaliau tą kičo konkursą laimėjo visapusiškai stipri grupė, kurios įmanoma klausyti ir nekantru sužinoti, kokie bus kiti kūriniai.
Birželį turėjome savaitės darbostogas, kuomet dirbome Šventosios kempinge. Patirtis patiko. Kelias dienas dirbome Labanoro miškuose. Keliavom po Lietuvą ir smagiai leidome laiką. Akivaizdu, kad man labai patinka vasara, nes iš karto atrodo, kad visko daug vyksta ir smagu, ir spalvinga!
Liepą gavom dar vieną skiepo dozę, o tai suteikė ne tik džiaugsmo, o ir galimybę pakeliauti, tad kelias dienas praleidom Estijos saloje, kurią mėgstame aplankyti bent kartą metuose. Sarema – vieta, kuri suteikia ramybės ir kur gali ramiai pailsėti.
Rugpjūtį keliavome į pasaulio kraštą. Primenu kelionės reportažą. Buvo labai šalta, buvo labai šlapia, buvo labai labai brangių nuotykių, kai nuleista padanga kainavo 1k EUR. Tačiau atsiminimai tik geriausi ir ta kelionė šiek tiek pakeitė požiūrį į blogą orą. Nes dabar dažnai tik gūžteliu pečiais – kaip Nord Kepe vasarą, sakau.
Rugsėjis – naujas darbų sezonas. Vėl grįžtame prie favoritepostcard.com, kurį aš miniu ir miniu, nes tai didelė mano gyvenimo dalis apjungianti ir darbą, ir gyvenimo būdą, ir pomėgius. Vasarą priėmusi sprendimą viską keisti iš esmės ir auginti parduotuvę, aš ėmiausi asortimento formavimo. Smagu siūlyti lietuvių autorių fotografuotas žibutes ir alyvų šakeles, bet su jomis nepakonkuruosi su pasauliu. Todėl teko permąstyti grafinių darbų šaltinius ir siūlyti kažką ne blogiau nei turi geros užsienio parduotuvės. Tad rugsėjį parduotuvė sulaukė pirmos dozės naujųjų atvirukų. Kol kas kritinės masės pakeisti senuosius dar nėra, nes asortimente noriu turėti bent 300 atvirukų, tad mano „klasikos“ iš senų laikų dar galima įsigyti, bet pamažu naujinuosi.
Pradėjau kurti lipdukus, ką norėjau padaryti daugybę metų, bet nedrįsau iš nemokėjimo elgtis su grafiniais failais. Bet juk viskas įveikiama, jei nori, ar ne?
Spalis – mano gimtadienio mėnuo. Šią progą atšventėme Klaipėdoje. Geriausia dovana man tapo ta išsvajotoji el. parduotuvės migracija į kitą sistemą.
Lapkritį labai labai daug dirbau, net pradėjau jausti stiprų nuovargio sindromą, o Gedas nuolat barėsi, kad aš vis prie kompiuterio. Tiesiog norėjau sau įrodyti, kad įmanoma pasiekti tam tikrą apyvartą (jei būčiau neįrodžius, gal metų planai dabar būtų kitokie), o šalia juk ir rašyti tekstus dar reikėjo.
Metų atradimai
Čia nuguls trumpi paminėjimo verti daiktai, verslai ir kiti dalykai.
Taigi, apie metų knygas parašysiu Šiukšlynėlyje, bet išskirti galiu „Kopą“ ir „Žmogus mokėjęs gyvačių kalbą“.
Metų muzika: Måneskin, Mick Flannery.
Metų kosmetika: „Skinlovers“ veido priežiūros sistema.
Metų maži verslai, kuriais žaviuosi ir noriu paminėti: Raštinė, No Harsh, Sinenomine.
Metų pirkinys: Samsung S21 Ultra.
Metų kelionė: ta pati į Šiaurę.
Metų žmogus: mano vyras 😀
Metų skonis: beigeliai.
2022-ųjų planai
Net baisu kalbėti. Kas bus, oi kas bus! Pradėkim nuo to, kad aš ketinu atsisakyti reguliaraus rašymo darbo. Priminsiu, kad esu freelancer’ė, kuri jau du metus kiekvieną dieną rašo tekstus klientui. Aš suskaičiavau, kad esu parašiusi beveik 2000 prekių/kategorijų aprašymų, kelias dešimtis įvairaus pobūdžio straipsnių nuo trumpų tekstukų įvairiems regioniniams portaliukams, iki 2000 žodžių tekstų užsakovo ir išoriniams blogams, kuomet reikėjo prisitaikyti prie stiliaus.
Toks darbas man patinka. Aš jaučiu, kad rašymas yra viena iš sričių, kuriose jaučiuosi gerai. Tačiau yra trys dalykai. Iš dalies tapau konvejeriu. Mano klientai dirba su vienos srities produktais. Tad tie maždaug 2000 tekstų, kuriuose turi dominuoti tie patys raktiniai žodžiai tampa monotonija. Reikia pavyzdžio? Na įsivaizduokite, kad jei rašyčiau apie techniką. Vieną dieną kurti tekstą apie ausines, kitą apie telefonus, o trečią apie išorines baterijas būtų įdomu. Tačiau jei tektų rašyti tik apie ausines, net jei jos skiriasi, nes vienos su laidu, kitos bevielės, vienos turi triukšmo izoliaciją, kitos tik gražios, tai po poros metų tos ausinės jau įsiėstų, ar ne? Nebetobulėju. Pradedu jausti, kad net regresuoju, nes visą kūrybiškumą jau išnaudojau šimtais variantų. Tai čia buvo pirma.
Antra, tekstai, kuriuos rašau, įvertinti gana nebrangiai. Turėjau mažai patirties, tad tas man tiko, pati sutikau. Bet rinkos kainos kitos. Todėl aš labai labai daug dirbu tam, kad surinkčiau padoresnę sumą ir tiesiog nebepatempiu. Perdegiau.
Visų trečia, o ir svarbiausia, aš noriu skirti dėmesio atvirukų parduotuvei/parduotuvėms. Normalaus dėmesio, o ne vogto. Ir tai finansiškai man labai neapsimokės, nes iš rašymo aš galiu išgyventi, iš atvirukų – dar ne. Tačiau jei nepastatysiu savęs į kampą, tai niekada ir nepasieksiu tikslo, ar ne? Tad čia bus tas banalusis išsispyrimas iš komforto zonos.
Tačiau aš neatmetu galimybės freelancer’inti nereguliariai. Tad jei epizodiniams projektams reikia copywriter’io, rašančio lietuvių kalba – kreipkitės. Apie kriptovaliutas rašyti nenorėčiau, bet įvairios kitos temos man nebaisios. Užsibukmarkinkit, nes neaišku, kada reikės tokios info :). Žinoma, šis blogas irgi atviras įvairiems pasiūlymams, su vienu net žengiu į sausį.
Dar vienas pokytis, kuriam kaupiuosiu – verslo formos reorganizacija. Šiuo metu aš freelancin’u su IV, o atvirukai – įmonės, kurios direktorė esu, nuosavybė. Galvoju likviduoti įmonę ir dirbti vien su individualia veikla. Žinoma, mane baugina biurokratiniai reikalai, taip pat visas veiklos, atsargų ir kitų dalykų perėmimas. Bet ir tai išsprendžiama darymo būdu, ar ne?
Baugina ir ne tokios tvirtos soc. garantijos. Su darbo sutartimi aš moku „sodros grindis“ taip užsidirbdama mėnesį stažo. Su IV pajamomis tai užsitikrinti sunkiau. Tačiau privalumas, kad mažiau streso dėl to, kad kiek uždirbi, tiek ir mokesčių moki, o ne moki, net jei neuždirbi. Jul pagal darbo sutartį algos negali nemokėti, jei neturi pinigų. Su tuo stažu man apskritai keblu, nes aš daug metų iššvaisčiau dirbdama nepilnu etatu (jaunystė durnystė), tad mano pensijos klausimas kabo ant plauko, nes vargu ar spėsiu sukaupti pilną stažą :). Pasvarstau apie savanorišką trečios pakopos pensijos kaupimą. Ar kas nors tą daro? Nesigailit?
Ta proga, kad vardinu visas baimes, tai bijau ir susimauti finansų apskaitoje. Juk dabar tam samdau buhalterį, o su IV reiks pačiai visada žinoti, kur ką kaip galiu įtraukti į atskaitymus, o ko ne. Šiandien man buvo naujiena, kad ilgalaikį turtą, pvz., telefoną, prieš pradedant naudoti individualioje veikloje, reikia kažkokia forma kažkur deklaruoti. O juk mažiems verslams viskas turėtų būti supaprastinta, daugelis mūsų yra pardavėjai, rašytojai, kirpėjai, o ne buhalteriai.
Aną dieną bandžiau išsiaiškinti ar galima fotošopo prenumeratą įtraukti į sąnaudas. Tai skaičiau skaičiau paaiškinimą apie programinę įrangą, Gedą pasikviečiau, abu skaitėme, klausimas liko atviras :). Taip pas mus viskas ir veikia.
Taigi, reziumuojant, planuoju stabdyti vieną iš veiklų ir reorganizuoti kitą darbą ir jį vystyti dar aktyviau. Ačiū, kad išklausėte baimes.
Iš asmeninio tobulėjimo tikslų yra tik vienas – dirbti su saviverte. O iš to jau seks visi kiti. Kaip tą padaryti? Plano dar nesusidėliojau. Tačiau neseniai per smegenis kirto suvokimas, kad aš nesu mazgotė. Yra žmonių, kurie kartais pamiršta, kad nesu stacionarus kupstas prie kompiuterio ir negaliu nei dirbti, nei gyventi, nei draugauti su idiotiškai besielgiančiais žmonėmis. Tad po truputį savo vertę reikia užauginti.
Tikiuosi keliausime, pramogausime, mylėsime, skanausime.
O šiaip tikiu, kad metai bus puikūs ir įdomus. Jau nekantrauju!
Ačiū, kad skaitot! Linkėjimai!
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#REKLAMA
Dovilė
Liuks, Salomėja! Sveikinu pasiryžus lipti iš komforto zonos ir tobulėti, manau, kad Tau pavyks puikiai) Tai palinkėsiu tik drąsos ir kantrybės, o visą kitą – idėjų ir noro jau turi Gerų Tau ateinančių metų!
Salomėja
Ačiū, Dovile, tau irgi puikių metų, visad pastebiu, kad pati turi daug idėjų 🙂
Sonata
Aš nekeliu sau planų kitiems metams niekada, tiesiog turiu planus ilgalaikius ar trumpalaikius ir stengiuosi juos įvykdyti ir koreguoju pagal situaciją. Bet džiaugiuos, kad judi į priekį ir spiri save iš komforto zonos!!!
O dėl vyro ir tos senjor programuotojas ar kaip ten na bent jau mano vyras sako, kad jei būtų norėjęs tai būtų susiradęs, bet yra su manim ir yra savo noru nes nori būti kasdien ir visai jam netrukdo, kad aš nieko nesusigaudau technikoje… Na per tiek metų šalia patobulejau 😀 ir kaip velnias kryžiaus bijau motociklų…
Pensija mes kaupiam, bet kita šalis tai nesiplėsiu 🙂
Salomėja
Sonata, aš technikoje gaudausi. Čia daugiau apie tai, kad tam darbe gali tik visapusiškai protingi ir talentingi žmonės dirbt. Tai man visada baisu, kad kai 10 valandų leidi tokioj kompanijoj sprendžiant pasaulinio lygio problemas, kažkas su savo mažom problemytėm “žiūrėk kokį lipduką sugalvojau” labai nublanksta 😉 Bet čia jau minėtos savivertės problemos ir visi kiti žmonės ne prie ko, kad aš jų prisikuriu 😉
Aš irgi bijau motociklų, bet tikiuosi vasarą turėsim kelionę 😉
Ieva
Su Šventėmis! Programinės įrangos mokestis turėtų įeiti į sąnaudas/kaštus – siūlyčiau pasiklausti freelancerių grupėje 🙂
Dėl 3 pensijos pakopos – siūlyčiau pasikonsultuoti banke ar pan. Aš kaupiu 2 pakopoje, tačiau asmeniškai bijau, kad a) neaišku kaip bus – gal ta sistema sugrius, b) nuvertės pinigai – t.y. dabar taupau, bet ar jie uždirba tokį procentą, kad įveiktų infliaciją ir dar pridėtų vertės. Ir iš vis, taip pagalvojus, net nežinau, ar sulauksiu tos pensijos 😀 Gal geresnė idėja būtų pradžioje investuoti į akcijas… Net neįsivaizduoju, tokio finansinio raštingumo reikia 😀
Salomėja
Ieva,
vat grupėse man mažiausiai norisi klausti, nes ten biški kas ir tave jau ėda 🙂
O dėl pensijos konsultacijų tai turbūt fainiausia, kai pakonsultuoja kažkas, kas to neparduoda :). Dėl baimių apie pinigus, tai tas pats galioja ir pirmoje pakopoje, tai yra Sodroje. Niekas nežino ar tokia institucija iš viso išliks. Tad taip, geriausia investicija į savo žinias, nes gal net ir pensijoje pavyks tiesiog užsidirbti, ne visi gi darbai yra sunkių maišų kilnojimas. Akcijos irgi turbūt geras daiktas, bet aš abejoju ar šiandien mokėčiau nusipirkt elementarią akciją 😀
Lina
Kaip aš džiaugiuosi jus atradusi! Šiais laikais visi tokie savimi pasitikintys, visi tokie šaunuoliai, drąsūs, kūrybiški ir gražūs, kad nori nenori pradedi galvoti, kas su manimi blogai. Tokie natūralūs įrašai apie baimes sukelia artumo jausmą ir suvokimą, kad žmonės savo tikslų siekia sunkiai, bijo, abejoja. Taip žmogiška ir taip pasiilgta. Ačiū!
Salomėja
Lina, ačiū 🙂
Dovilė
Įdomu skaityti tokius metų apibendrinimus. Pagalvojau, kad būtų faina fragmentiškai žymėtis, ką veikiau vieną ar kitą mėnesį, kad metų gale irgi panašiai būtų galima apžvelgti sau pačiai. Nes atrodo, kad metai prabėga nieko nenuveikus, o labiau pagalvojus prisimenu, kad ir tas, ir anas vyko. Nors pati metų pradžioj galvojau, kad 2021-ieji kažką rimtesnio ,,pasiūlys”, galiausiai metai liks iš blankesnių. Tik labai džiaugiausi savimi, kad išdrįsau viena nueiti į koncertą. Iki pat koncerto vakaro nebuvau tikra, ar išeisiu pro duris. Kitais metais norėčiau pakartoti 🙂
O kalbant apie tikslus, prieš kurį laiką prisiminiau Day Zero Project / 101 things in 1001 days ir pradėjau pildyti, ką norėčiau nuveikti. Nuo didelių (buto įsigijimas, augintinio atsiradimas ar pan.) iki visiškai minimalių tikslų (pvz. pagaminti naminių ledų). Tik tiek, kad kažkada jau esu pildžiusi ir nei įveikiau, nei išlaukiau tiek dienų, o tiesiog vieną dieną supratusi, kad daug kas iš tikslų nebeaktualu, ištryniau. Tiesa, šįkart atrodo, kad nepildau vien tam, kad užpildyčiau 101 tikslą, manau, dalį tikslų pridėsiu jau eigoje, po Naujų. Tai gal šįsyk sėkmingesnis ir įgyvendinimas bus.
Dėl pensijos, tai bent kol kas man gaila, kad laiku nesusivokiau ir neatsisakiau II-osios bei vietoj jos nepasiėmiau III. Trečioji patrauklesnė atrodo, bet abiejų kaupti nenoriu, nes, kaip kažkas rašė komentaruose, neaišku, kokia nauda bus iš tų taupymų atėjus pensijai, o taupyti norisi ir artimesniems metams. Na, bet aš maždaug dešimtmečiu jaunesnė, tai tikiu, kad truputį vėliau labiau susirūpinsiu šiuo klausimu.
Būsimas atvirukas koks gražus! Ir šiaip stebint visą šią veiklą ir kiek darbo įdedama (p.s. lipdukai labai mieli, atsimenu, užsisakinėjau net nežinodama, kur aš juos klijuosiu 😀 ), norisi palinkėti, kad vieną dieną būtų galima išgyventi būtent iš el. parduotuvių.:)
Salomėja
Dovile, nesu girdėjusi apie tokį projektą, reikės eiti gūglinti :). kas liečia pensiją, tai man ta antra pakopa labai netrukdo. 3 procentai neatrodo kažkas tokio tragiško, bet taip, norisi ir šiek tiek apie senatvę galvot, ir apie artimesnę kelių metų ar dešimtmečio ateitį. Finansai visada keblus klausimas.
Ačiū už linkėjimus!
DaliaM
Hahha, prajuokinai apie senior programuotojus. Priimsiu kaip komplimentą 😀 Bet galiu užtikrinti, kad nevisi programuotojai tokie įdomūs, iš kai kurių žodį sunku ištraukti (tai kas iš to įdomumo!), pas kai kuriuos humoro nerasi ir t.t. 🙂 man turbūt įdomiausi tie kurie turi netradicinį pomėgį kokį :/ O, beje, aš ir pradėjau skaityt apie kosmetiką, nes man tai labai padėdavo vakarais atitrūkti nuo darbų, tokie paprasti dalykai 😀 O ir stalo žaidimų pvz nemėgstu, nes sakau man ir darbe pakanka galvojimo, man atvirkščiai norisi judesio, šnekėjimo, kažko priešingo.
Apie giljotiną – pamenu iš vaikystės tėvas turėjo nuotraukoms apkarpyti (pats darydavo vonioj, po to džiovindavo, po to karpydavo).
Raštinėje buvus, bet noriu vėl užsukti greitu laiku.
Ir užsimaniau beigelių! 😀
Galvojau pasigirsiu kad vieną knygą būsiu per metus perskaičiusi 😀 Labai savimi didžiuojuosi, nes jau keli metai išvis knygų neskaičiau. Man geriausia skaitosi lėktuvuose, kur tikrai nieko labai ir nenuveiksi, telefono nėr, vaikščiot neišeisi :)) Dažnai aš lėktuvuose tuos žurnalus padėtus skaitydavau, dabar jų nėra dėl covido, taip atėjo eilė knygai – ir kol nuskridau, 120 psl. pavariau – žiauriai užkabino kad taip greit skaitosi :))) bet dabar jau žiūriu kad nebespėsiu užbaigt iki metų galo, bo visa diena ryt suplanuota :))
O dėl planų kitiems metams – niekad neplanuoju, nes mano norai gan greit kinta, situacijos taip pat (juk dažnai nežinau kur bus mano sekančios Kalėdos). Šiaip pati norėčiau vadovautis taisykle, kad reik daugiau daryt, o ne ilgai kalbėt. Ir daryt gan spontaniškai – kada yra noras, įkvėpimas ar jėgų pliūpsnis. O šiaip dabar labai stengiuos išgirsti savo širdį, intuiciją, veikti pagal tai. Tai gal šis išmokimas ir būtų planas kitiems metams?.. 🙂
Salomėja
DaliaM, nereikia įsikibti būtent į programuotojus 🙂 Čia gal labiau akcentuoju tai, kiek girdžiu (ne tik iš saviškio, bet ir iš žiniasklaidos, tarkim), kaip jau kruopščiai renkama komanda, kaip reikia ne tik darbinių, bet ir asmeninių savybių, kokie visi unikalūs ne tik darbe ir t.t., šiek tiek įsibauginu, kad visi pasaulyje įdomūs tik ne aš. Bet kai paklausiu konkrečių klausimų apie tas stebuklingas savybes ir pomėgius, tai paaikšėja, kad nieko labai jau ten unikalaus, kuo aš pati negaliu pasigirti. Tad kaip minėjau jau kitame komentare, ne tų žmonių, o savivertės reikalas ir jei kažkam reikia įrodinėt, kad tu irgi fainas, tai gal čia to kažko bėdos 😀
Kokią knygą skaitai? Dabar kai kosmetikos blogų beveik nebėra, galima Chick Lit skaityt :). Ir linkiu spontaniškumo. Kuo ilgiau galvojam, tuo baisiau, o spontaniškai dažniausiai viskas gerai baigiasi. O jei ne, tai bent būna ką veikt kol ištaisai.
DaliaM
Na gerai, kad darbdaviai pasvajoja 😀 Šiaip aš irgi šiek tiek tokia – keliu tikslą max, o paskui jau kas bus tas gerai 😀 (pvz vyro ieškau gyvenimui, o jei kažkas neitų po to, tektų skirtis – na ką padarysi. bet kai ateina vyras su požiūriu “na pažiūrėsim, susitiksim, gal kas išeis” – man iškart pfe 🙂 Bet tikiu, kad darbo skelbimus beskaitant galima ir užsidepresuoti :/ Šiaip, jau gal anksčiau minėjau, reikia suprasti kad tobulas nesi, turi stipriųjų ir silpnųjų pusių. Tai geriausia ir orientuotis į tas stipriąsias, ir darbo pagal tai ieškotis, kur tos savybės vertinamos. Ir kur mažiau tektų taikyt tas savo silpnąsias savybes 😀 mano tokia nuomonė, stengiuos ir sau priminti. Pati stipriomis savybėmis savo labai tikiu, neabejodama galiu apie tai kalbėti, o jei kažkas ir nepatiki, pasakau sau – patys kalti, nežino ką prarado :))
Knygą skaitau Kirkę 🙂 Mačiau ir pas Tave apžvalgą 🙂 Nusipirkau kai praeitą kartą lankiausi Lietuvoje, nes mačiau kelis paminėjimus šios knygos tarp blogerių/instagramerių. Na skaitos tikrai lengvai 😀 Kartais panervuoja pagrindinė herojė, bet ok 🙂
Apie Chick Lit nebuvau girdėjus, bet atkreipsiu dėmesį jei kur pamatysiu 🙂 Ačiū už palinkėjimą 🙂 Laimingų Naujųjų Metų!