[2023 03 22] Gruodžio viduryje mūsų namuose atsirado šuniukas. Apie tai, kaip sekėsi per pirmuosius mėnesius rašiau čia. O šiame įraše papasakosiu, ką Bitės atsiradimas pakeitė mūsų (ir mano asmeniškai) gyvenimuose.
Turiu paminėti, kad tai yra pirmas mano šuo, kuris auga namuose. Vaikystėje turėjome būdinukų lenciūginių. Save visą laiką laikiau katinų žmogumi, nors šuniukus taip pat mėgau ir mėgstu. Paauglystėje net rinkau šunų kalendoriukus ir turėjau šuniukų iškarpų sąsiuvinį. Katės man artimesnės tuo, kad jas laikau panašiausiomis į žmones ir daugeliu atveju galiu suprasti jų elgesį. Visgi, kuo daugiau gimtadienių sulaukdavau, tuo labiau stiprėjo mintis, kad jau esu pasiruošusi ir šuniui. Keturiasdešimtmetis buvo puiki proga galiausiai priimti sprendimą.
Mano sąrašas to, kas pasikeitė gali tikti bet kuriam šuniui (o gal net kažkiek ir kūdikiui). Gali ir netikti, nes ne visi susiduria su tomis pačiomis problemomis. Tačiau kaip visada rašau apie save, tad negeneralizuoju, čia tik mano (ir vyro) gyvenimo pokyčiai. Jie bus surašyti atsitiktine tvarka. Neskirstau jų į gerus ar blogus.
- Pasikeitė dienos ritmas. Keliamės labai anksti. Man iki šiol tai yra labai sunku ir per tris mėnesius dar nepripratau. Šiek tiek trikdo ir jausmas, kad neateis kažkoks savaitgalis ar atostogos, kada atsimiegosiu. Kita vertus, dienos atrodo ilgesnės, kaip ir visada anskti kėlus.
- Nuo tada kai atsirado šuo, aš nedėvėjau suknelės. Spėju iki dienos galo likčiau be jos ir su penkiomis skylėmis timpose. Džinsai ir džemperiai for the rescue. Nepaisant to, sugebėjau nusipirkti ir timpas, ir suknelę. Kita vertus, nepasakyčiau, kad labai trūksta.
- Žodyne atsirado supermamiškų ir supertėtiškų žodelių: kaip kakis? – Neblogai, šiandien jau kietesnis. Beje, vėmalai man yra bjauriau už šūdus.
- Mažoji katė nebeateina į lovą pasiglostyti.
- Jaučiu įtampą vedžiodama šunį. Taip pat jaučiu džiaugsmą, kai vedžiojimas baigiasi nieko nesukandžiojus 🙂
- Faktas, kad į lauką išeiname daug dažniau ir be didelių atsikalbinėjimų, o dienos žingsniai susirenka patys. Laikrodis man net aktyvumo taškų duoda.
- Reikia daugiau laiko planavimo. Juk neišeisi ilgiau nei 3-4 valandoms be šuns.
- Beveik visas laisvalaikis dabar skirtas šuniukui, nes pamokos, pamokos, pasivaikščiojimai, pamokos. Tačiau iš dalies toks ir tikslas buvo.
- Šiek tiek mažiau skaitau, nes tą darau tik prieš miegą. Miegoti einu anksti, tad knygoms laiko skiriu mažiau, tam kad numigčiau ilgiau. Daugiau skaitau el. knygas telefone, nes jos labiau po ranka. Tačiau nė vieno hobio neužmečiau.
- Yra rajone tokių takų, kur per 10 metų neteko užsukti. Dabar gi jau juos žinau.
- Tenka daugiau bendrauti su žmonėmis. Pamokos, treniruotės, seminarai. O ir gatvėje vos ne kiekvieną dieną kas nors sustabdo pasakyti komplimentą Bitei.
- Atsirado proud mama jausmas, kai šuniukas įveikia sudėtingą iššūkį.
- Atsirado noras įsigyti mikroautobusiuką kelionėms ir sodybą savaitgaliams.
- Su vyru kartu leidžiam daugiau laiko, bet man atrodo, kad bendraujam truputį mažiau temomis, nesusijusiomis su šuniuku. Tačiau atsirado naujų vidinių bajeriukų 🙂
- Nebesibjauriu, kai šuo laižosi (seniau nemėgau tokių šuniukų), nes tai daug fainiau už kandžiojimąsi.
- Tapau atidesnė aplinkai. Net tada, kai išeinu be šuns, stebiu, kur kaip kas eina, kaip elgiasi šuniukai ir t.t.
- Supratau, kad kai kalba eina apie Bitės glostymą, tai žmones, kurie turi šunis, nepasižyminčius agresyvumu, reikia vertinti atsargiau nei tuos, kurie šuniukų neturi iš vis, nes antrieji linkę saugotis ir prieiti jautriau.
- Supratau, kad tas momentas, kai grįžti, taip pat rytais ir pan., kai šuo tave pamato ir džiaugiasi, tikrai suteikia laimės.
Spėju pamiršau dar kokį šimtelį punktų, bet pirmi į galvą šovę pasikeitimai tokie. Kas pasikeitė jūsų gyvenimuose, kai namuose atsirado naujas gyventojas?
Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Patricijq
Ha, pasirasyciau po kiekvienu punktu augindama savo sunu, beveik jau metai naktu su mazai miego. Dar prideciau, kad aplinkai tapau ne tik atidesne, bet ir atlaidesne. Nebenervina kitu rekiantys mazyliai, matau, kaip mamoms daznai geda uz toki vaiku elgesi. Skaitymui tikrai mazoka laiko, uztat inikau i visokius romaniukus ir negaliu sustot pries miega. Atradimas Taylor Reid knygos: Malibu ant bangos, Daisy Jones and the Six, Evelina Hugo. Gal, Salomeja, irgi skaitei.
Eglė
Smagiai susiskaitė! 🙂
Salomėja
Patricija, dėl romaniukų skamba, lyg kažkas blogo. Aš tokius labiausiai mėgstu. Taylor Reid esu skaičius kelias knygas. Vienos patiko, kitos ne 🙂
Asta
Fainas įrašas. Lb patinka, kad daliniesi realybe. Nes jeigu paklausi pas kažką, ką reiškia turėti šunį, tai dažniausiai išgirsti “lb faina”… Nlb kas dalinasi, kad yra ir kita pusė. Mums augintinis irgi buvo pirmasis gyvenime: nei aš, nei vyras neturėjom jų vaikystėje. Didžiausias pasikeitimas atsiradus šuniui, tai, žinoma, buvo pasikeitęs laiko planavimas, be to, keliaudami, nustojom apsistoti viešbučiuose, o tik butuose, kur priima su gyvūnais. Kažkiek keitėsi kasdienė rutina dėl šuns išvedimo. Ir dar tai, kad atsiradus namuose šuniukui, nesugebu palaikyti namuose tokios švaros, kokią pavyko iki tol. Nesu didelė švaruolė, o ir kojas šuniukui plaunam po kiekvieno pavedžiojimo, bet… Pradžioje šitas lb nervino, db jau pripratus- turbūt nė nepamenu kaip buvo seniau :). Tavo aprašyti pokyčiai man puikiai pažįstami: dalis iš jų įvyko mano gyvenime gimus sūnui :).
O kad šuniukus pastebiu- tai tikrai taip! Ir kol neturėjom augintinio, niekada taip labai neskaudėjo širdies dėl benamių gyvūnų. Kai namuose yra šuo ir nuolat matau, koks jis priklausomas (ir nori toks būti) nuo žmogaus, tai vien pagalvojus apie pamestinukus lb suspaudžia širdį… 🙁
Patricija
Na as save labiau plaku už tai, kad kažkada baigiau Filologiją, ir tokių knygų skaitymas nebūdavo lygis. Neteisiu žmonių, kurie skaito tokias knygas, bet aš asmeniškai tai priimu kaip jau labai nuleista kartelę ir subobejima (aš čia tik apie save). Visgi tema ne apie knygas! 🙂 Aš ir pritarciau, kad Salomėja tekstu atskleidei realybe, tikrai retas žmogus istransliuoja ta kita medalio puse auginant šunį.
Salomėja
Asta, jei esat jautri netvarkai, tada bėda! O apie kitą pusę iš tiesų mažai kas dalinasi. Net kai girdėjom įspėjimų „jūs gerai pagalvokit ar norit“, tai max sugraužtus batus ar fotelius žmonės paminėdavo, lyg tai didžiausia bėda.
Patricija, man visada įdomu, kad knygos gan smarkokai sureikšminamos. 🙂 Čia ne apie konkrečiai jus, bet apskritai. Pvz., serialą žmonės gali žiūrėti ir apie vampyrus, ir apie meiles, ir mistinius detektyvus, nebūtinai rimtąją dokumentiką ar kino pavasario repertuarą. Skrolint žmonės gali visokius influenserius, pletkus apie žvaigždes, ir pan, tai yra ne tik rimčiausią publicistiką. Bet, kas liečia knygas, jei jau atsiverti, tai kaip minimum Puliceris turi būti :). Aš kažkada baigiau elektronikos inžineriją, tai kaip ir nelygis turėtų turbūt pirkt išmanų apšvietimą iš Ikėjos, pačiai reikėtų susibraižyti ir susilituoti, bet ai 🙂
Miau
Koks pozityvus ir įdomus įrašas. Dėkoju, šuns nebeįsigysiu, visgi liksiu prie kačių. 🙂
Salomėja
Miau, o kas pasikeitė gyvenime įsigijus kates? 🙂