[2023 03 22] Gruodžio viduryje mūsų namuose atsirado šuniukas. Apie tai, kaip sekėsi per pirmuosius mėnesius rašiau čia. O šiame įraše papasakosiu, ką Bitės atsiradimas pakeitė mūsų (ir mano asmeniškai) gyvenimuose.

Turiu paminėti, kad tai yra pirmas mano šuo, kuris auga namuose. Vaikystėje turėjome būdinukų lenciūginių. Save visą laiką laikiau katinų žmogumi, nors šuniukus taip pat mėgau ir mėgstu. Paauglystėje net rinkau šunų kalendoriukus ir turėjau šuniukų iškarpų sąsiuvinį. Katės man artimesnės tuo, kad jas laikau panašiausiomis į žmones ir daugeliu atveju galiu suprasti jų elgesį. Visgi, kuo daugiau gimtadienių sulaukdavau, tuo labiau stiprėjo mintis, kad jau esu pasiruošusi ir šuniui. Keturiasdešimtmetis buvo puiki proga galiausiai priimti sprendimą.

Mano sąrašas to, kas pasikeitė gali tikti bet kuriam šuniui (o gal net kažkiek ir kūdikiui). Gali ir netikti, nes ne visi susiduria su tomis pačiomis problemomis. Tačiau kaip visada rašau apie save, tad negeneralizuoju, čia tik mano (ir vyro) gyvenimo pokyčiai. Jie bus surašyti atsitiktine tvarka. Neskirstau jų į gerus ar blogus.

  • Pasikeitė dienos ritmas. Keliamės labai anksti. Man iki šiol tai yra labai sunku ir per tris mėnesius dar nepripratau. Šiek tiek trikdo ir jausmas, kad neateis kažkoks savaitgalis ar atostogos, kada atsimiegosiu. Kita vertus, dienos atrodo ilgesnės, kaip ir visada anskti kėlus.
  • Nuo tada kai atsirado šuo, aš nedėvėjau suknelės. Spėju iki dienos galo likčiau be jos ir su penkiomis skylėmis timpose. Džinsai ir džemperiai for the rescue. Nepaisant to, sugebėjau nusipirkti ir timpas, ir suknelę. Kita vertus, nepasakyčiau, kad labai trūksta.
  • Žodyne atsirado supermamiškų ir supertėtiškų žodelių: kaip kakis? – Neblogai, šiandien jau kietesnis. Beje, vėmalai man yra bjauriau už šūdus.
  • Mažoji katė nebeateina į lovą pasiglostyti.
  • Jaučiu įtampą vedžiodama šunį. Taip pat jaučiu džiaugsmą, kai vedžiojimas baigiasi nieko nesukandžiojus 🙂
  • Faktas, kad į lauką išeiname daug dažniau ir be didelių atsikalbinėjimų, o dienos žingsniai susirenka patys. Laikrodis man net aktyvumo taškų duoda.
  • Reikia daugiau laiko planavimo. Juk neišeisi ilgiau nei 3-4 valandoms be šuns.
  • Beveik visas laisvalaikis dabar skirtas šuniukui, nes pamokos, pamokos, pasivaikščiojimai, pamokos. Tačiau iš dalies toks ir tikslas buvo.
  • Šiek tiek mažiau skaitau, nes tą darau tik prieš miegą. Miegoti einu anksti, tad knygoms laiko skiriu mažiau, tam kad numigčiau ilgiau. Daugiau skaitau el. knygas telefone, nes jos labiau po ranka. Tačiau nė vieno hobio neužmečiau.
  • Yra rajone tokių takų, kur per 10 metų neteko užsukti. Dabar gi jau juos žinau.
  • Tenka daugiau bendrauti su žmonėmis. Pamokos, treniruotės, seminarai. O ir gatvėje vos ne kiekvieną dieną kas nors sustabdo pasakyti komplimentą Bitei.
  • Atsirado proud mama jausmas, kai šuniukas įveikia sudėtingą iššūkį.
  • Atsirado noras įsigyti mikroautobusiuką kelionėms ir sodybą savaitgaliams.
  • Su vyru kartu leidžiam daugiau laiko, bet man atrodo, kad bendraujam truputį mažiau temomis, nesusijusiomis su šuniuku. Tačiau atsirado naujų vidinių bajeriukų 🙂
  • Nebesibjauriu, kai šuo laižosi (seniau nemėgau tokių šuniukų), nes tai daug fainiau už kandžiojimąsi.
  • Tapau atidesnė aplinkai. Net tada, kai išeinu be šuns, stebiu, kur kaip kas eina, kaip elgiasi šuniukai ir t.t.
  • Supratau, kad kai kalba eina apie Bitės glostymą, tai žmones, kurie turi šunis, nepasižyminčius agresyvumu, reikia vertinti atsargiau nei tuos, kurie šuniukų neturi iš vis, nes antrieji linkę saugotis ir prieiti jautriau.
  • Supratau, kad tas momentas, kai grįžti, taip pat rytais ir pan., kai šuo tave pamato ir džiaugiasi, tikrai suteikia laimės.

Spėju pamiršau dar kokį šimtelį punktų, bet pirmi į galvą šovę pasikeitimai tokie. Kas pasikeitė jūsų gyvenimuose, kai namuose atsirado naujas gyventojas?


Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.