[2021 11 03] Persukusi galvoje visą spalį, aš negaliu patikėti, kad jis buvo toks turtingas įvairiais įvykiais. Kai kurie jų nedidukai, įvykę nepakilus nuo darbo stalo, tačiau man labai svarbūs. Taigi, tradiciškai esu nusiteikusi paplepėti.

Jau žinote, kad spalio 13 švenčiau savo gimtadienį. Sukūriau net įrašą, ko sau linkiu. Vienas iš palinkėjimų buvo nustoti sau visko gailėti. Tad ir nustojau. Kadangi gimtadienio proga gavau šiek tiek pinigų, o ir šiaip esu gana taupi, ypač per tą gailėjimą, tai pasidovanojau sau net keletą mielų daiktų. Vienas jų – „Garmin Vivomove Style“ laikrodis. Iki šiol, jau kelintus metus sėkmingai dėvėjau Fossil Q hibridinį laikrodį (mano apžvalga). Ir į naujienas nesižvalgiau. Tačiau didžiausią reklamą man padarė vyras, nusipirkęs „Garmin“ (visai kitokį nei mano naujokas). Ir kažkaip sužavėjo galimybė sekti įvairius parametrus, pvz., streso lygį. Matyti savo kūno bateriją ir pagal tai šiek tiek orientuotis, ar čia jau reikia būtinai ilsėtis, ar dar viskas normaliai :). Nes kartais juk nesijaučia. Ką jau padarė laikrodis, tai privertė atsisakyti nesveiko kavos maukimo (išgerdavau 5-6 per dieną, dabar sumažinau iki trijų, kai paskutinis apie 13h) bei eiti anksčiau miegoti.

Kol kas vienintelis minusas lyginant su Fossil, tas, kad reikia kas 2-3 dienas krauti bateriją, kai tuo tarpu senukui reikėjo pakeisti kas 3-4 mėnesius.

Kitas gi pirkinys, beje, irgi susijęs su „Garmin“ – batai. Pradėjom kiek daugiau vaikščioti. Ir mano bėda ta, kad po kokių 10k žingsnių visi batai pradeda trinti. Patinsta pirštai, spaudžia. Tada kitą dieną jau nenoriu niekur eiti, nes mintis apie dar 5 km nuspaustomis kojomis gąsdina. Tad nusprendžiau pagaliau nusipirkti tokio gamintojo, kokį visada visi giria būtent už patogumą. Tai yra „Ecco“. Seniau aš į juos nesižvalgiau, nes a) na brangūs tie batai, b) labai negražūs. Bet pastaraisiais metais jie su dizainu gerokai padirbėjo ir išlipo iš seselių bei ortopedinės avalynės stiliaus. Išsirinkau batus, kurie man dar ir gražūs, be to, su visokiais ten goretexais ir neperšlampami ir padas, kaip aš sakau „vaikštabilus“ :). Jau kelis kartus esu išėjusi į 7-10km pasivaikščiojimus, ir net pirmą kartą nenutrynė, todėl tikrai džiaugiuosi pirkiniu, tikiuosi, kad užteks ne vieniems metams.

Na ir dar viena gimtadienio dovana sau – kvepalai. Tiesiog mans išvažiavom į Klaipėdą, aš nepasiėmiau jokio kvapo ir taip užsimaniau kažko saldaus! Nuėjom iki „Kosmados“, išsirinkau „Zadig & Votaire This is her“. Tobulai atitiko įsivaizdavimą, kokio kvapo noriu.

Taigi, tiek apie tą negailėjimą sau. Vis dar mokausi priprasti prie minties, kad keli geri pirkiniai yra geriau nei dvidešimt šūdeliukų po 10-20 eurų ir geriau jiems negailėt, nei graužtis kartą į kelis mėnesius išleidus didesnę sumą, kad tų minėtų šūdeliukų negalėsi prisipirkinėti.

Gimtadienio išvyka

Kaip jau minėjau, per mano gimtadienį (tiksliau dieną po) išvažiavom į Klaipėdą, kur apsistojome savo pamėgtame „Old Mill Hotel“. Nerealus jausmas ten gulėti ir klausyti vėjo ošimo bei tarsi varpeliai skambančių vėjo taršomų jachtų. Tai jau trečias kartas, kai čia atvažiuojame ir tikiuosi, kad ne paskutinis.

Per tas porą dienų ir pasivaikščiojome kaip reikiant, tiek po miestą, tiek pajūriu, ir pagulinėjome su knygomis. Visiškas atsigavimas. Labai mėgstu Klaipėdos senamiestį. Ten nebūna žmonių, ypač šaltuoju metu laiku, ramu ir gražu. Uosto terapija mane viekia teigiamai. Atgal grįžome panemune.

Spalio mėnesį visai nemažai vaikščiojome miškais. Buvo kelių kilometrų ratukas aplink Bartkuškio kopą. Kelių kilometrų žygis Neries regioniniame parke. Pasivaikščiojimas Ukmergės miškais ir paskutinio spalio savaitgalio žygis Vievio apylinkėmis. Visada smagu pabuvoti gamtoje, pajudėti, o kai dažniau kažkur išlendi, tai ir mėnuo pasidaro ilgesnis bei turiningesnis, žiū ir ten buvom, ir ten ėjom, ir tą matėm 😀

Darbai

Atrodytų viskas po senovei. Kad užsidirbčiau pinigų – rašau į SEO orientuotus tekstus užsakovams. Tą darau kiekvieną dieną ir šį darbą derinu su atvirukų parduotuvėmis. Toks derinimas kainuoja jėgų. Mat rašydama tekstus aš turiu minimalią normą, o dirbdama su atvirukais – maksimalius tikslus. Visa mano darbo diena, tam, kad suspėčiau viską, ko noriu, tęsiasi ne mažiau nei 10 valandų, todėl „Garmino“ laikrodis man dažnai rodo didelį stresą ir išsekusią energiją 😀

Tačiau mano darbai man patinka, o ypač atvirukai bei jų kūrimas. Spalį nutiko net du svarbūs dalykai. Visų pirma, vienas didžiausių istorijoje atvirlaiškių papildymų. Išleidau net 53 naujus atvirukus. 23 pavienius ir 3 rinkinius po 10 vnt. Vienas iš rinkinių yra klėdinis. O dar vienas – nauja atvirukų serija, kuri, tikiuosi, kada nors bus populiari tarp postcroserių. Be to, sukūriau ir kalėdinių lipdukų.

Kitas labai svarbus įvykis – parduotuvės migracija į kitą sistemą. Kai prieš 10 metų (taip taip, šiomis dienomis sukaktuvės) pradėjau parduotuvę, mes ją paleidome suktis keistoje pusiau savadarbėje sistemoje. Veikė ji neblogai, bet turėjo labai daug ribojimų. Pvz., negalėjau paprastai pakeisti kainų (jos buvo tarsi įprogramuotos) ar pridėti naujų kategorijų. Ta svetainė buvo nepritaikyta mobiliems telefonams ir turėjo daugiau funkcionalumo bėdų. Taigi, sugalvojau ją perkelti į kitą sistemą ir 2017-ais metais tam pasirinkau „Opencart“ ekomercijos sprendimą.

Visus atvirukus tada susivedžiau rankomis, užtrukau gal mėnesį. Klientai turėjo registruotis iš naujo, neliko jokių užsakymų istorijų. Na ir dirbau iki šiol su tuo „Opencart“, bet keikiausi nuo pat pradžių. Jame buvo labai daug įvairių klaidų, kartais turėdavau klientams grąžinti pinigus už dvigubai nuskaičiuotus kiekius. Labai dažnai neveikdavo „Paypal“ įskiepis. Taip pat dėjosi keisti dalykai ir kitose vietose, pvz, dingdavo šalis iš šalių sąrašo, o aš to net nežinodavau, kol kas nors nepasikųsdavo, kad negali apsipirkti. O kiek žmonių iš viso numodavo ranka? Taigi, visus tuos metus aš norėjau vėl perkelti sistemą, bet… Bijojau. Nes ana patirtis susivedant viską ranka nepatiko. Nes norėjau perkelti viską – klientus ir užsakymus. Nes bijojau, kad užsirausiu ant meškos. Nes kažką keisti baisu.

Tačiau po dar vienos mano senosios parduotuvės klaidos, kai turėjau atsiprašinėti klientės, tiesiog apsiverkiau. Atžliumbiau valandą kitą. Susėmiau. Padariau namų darbus. Iš savo uždarbio atgailėjau keletą šimtų eurų techniniams migracijos sprendimams ir per vieną savaitgalį perkėlėm visą klientų ir prekių „turtą“ į naują sistemą. Tada dar šiek tiek kosmetinių pasikrapštymų ir gavosi geriausia gimtadienio dovana. Nuo spalio 13 sukasi nauja parduotuvė. Ir aš žinau, kad įvairių techninių trikdžių gali būti ir bus, bet kaip sako Gedas – dabar tai jau yra komforto zona, o ne kažkokia nesupportin’ama neaišku kaip veikianti sistema.

Iš viso to pamoka man: viskas nebuvo taip baisu, kaip aš kelis metus bijojau. Kainavo ir pinigų, ir laiko, ir darbo, tačiau susiimi ir padarai vardan savo gerovės. Tai va, užeikit nusipirkti Kalėdinių atvirukų ir lipdukų. Gi žinot, kad tai skirta ne tik postcrosseriams, o man labai džiugu jaukiai supakuoti ir siųsti produktus į pasaulį.

Knygos

Spalį, atrodo, grįžau į savo skaitymo tempus ir perskaičiau 12 knygų. Ir jos buvo labai įvairios. Mėnesio, o ir metų nuobodybe skelbiu Kingo „Ponas Mersedesas“. Skaičiau aš ją visą mėnesį vis įterpdama kitų knygų, bet visiškai nesuvokiu, kodėl nemečiau. Aš žinau, kad Kingas turi labai daug gerbėjų ir apie jį tik gerai arba nieko. Bet man jis yra autorius, kokio visos knygos labai vienodos. Bent jau atmosfera. Nesvarbu, kad rašo apie šiuos laikus, vistiek atrodo, kad viskas vyksta septintą ar aštuntą dešimtmetį. Visi veikėjai panašūs vienas į kitą ir atsiskaičiau aš jau paauglystėje. Dabar gi suteikiau šansą, nes norėjau paskaityti kažką iš jo naujesnės kūrybos.

Užtat į metų topą šauna mano mylimukas F. Backman su „Mes prieš jus“. Nes žliumbiau visą knygą. Nes esu jautri ir kažkaip mane palietė.

Dar viena nuostabi knyga – Andrus Kivirahk „Žmogus mokėjęs gyvačių kalbą“. Estų autoriaus kūrinyje pinasi senoviniai mitai, pasakos, fantastika ir visuomenės parodija. Pavaizduota pagonių pasaulio pabaiga ir mūsų – krikščionių – eros pradžia. Oi, kiek daug rašytojas palietė. Kone viską ką galima. Fanatikus, kurie stovi priešingose virvės pusėse, bet tokie panašūs vieni į kitus. Daug energijos ir pykčio turinčius seneliukus, kvailučius tikinčius kiekvienu „protingesnio nes iš užjūrio“ žodžiu. Ta knyga yra venas keistesnių mano skaitytų kūrinių, bet rekomenduoju visiems.

Taigi, toks tas mano spalis. Švenčiau. Džiaugiausi naujais daiktais, kurie skirti ne tik momentinei akimirkai, bet ir toliau džiugina. Vaikščiojau miškais ir miestais. Daug rašiau, kūriau, dirbau. Skaičiau ir mėgavausi rudeninėmis spalvomis. Dabar norėčiau lygiai taip pat gero lapkričio. Svarbu nesusirgt. Nesvarbu kuo, o ir ta pačia korona. Nes kitas skiepas tik sausio mėnesį, tad reikia išsisaugoti save. Ir jūs laikykitės bei gi papasakoti, kaip sekasi. Ką gero skaitėt, matėt, kur buvot ir šiaip kaip gyvenat.

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.