Prabėgo 2020-ieji metai. Ar tikrai jie buvo blogi?

Estimated read time 9 min read

Ką gi. Atėjo metas tipiniam įrašui, kurio metu pasakoju visokius asmeninius dalykus. Jums patinka, man patinka, tai ko čia maivytis, taip? Tiesa, mačiau sako, kad visi labai pradėjo atvirauti internete. Sako, kad išsitaškome per daug. Bet, o kas man? Jie yra jie, tiek kažkas iš interneto, o aš esu aš – ta Salomėja iš savo interneto.

Įprasta dabar skųstis šiais metais. Nes jie kitokie, jie buvo bauginantys, daug nežinios, bet ar viskas blogai? Ar tikrai kitaip = blogai? Turbūt visiems skirtingai, bet aš neturiu kuo skųstis. Pasidairykim, po įvairias gyvenimo kategorijas. 

Tinklaraščiai

Gruodį venividi.lt atšventė dešimtą gimtadienį. Apie tai rašiau čia. Tame tekste išdėsčiau visus lūkesčius, nusivylimus, mintis. Daug nesikartosiu, tik metų apžvalgoje noriu konstatuoti akivaizdų faktą, kad blogas 2020-tais buvo kitoks. Pradėjau rašyti mažiau. Priežastys jau apkalbėtos. Tačiau rezultatai man labai patinka. Jokio zyzimo galvoje, jokio spaudimo, jokio įsipareigojimo, rašau apie ką noriu, kaip noriu, o skaitot ar neskaitot, jau jūsų reikalas 🙂

Priminsiu, kad turiu dar ir knygų blogą. O jis kartu su Šiukšlynėlio instagram užima didesnę mano skiriamo dėmesio dalį nei venividi.lt. Juk apie knygas bendraut įdomiau nei apie šampūnus, ar ne? Bent jau sekėjai kažkaip noriau tą širdelė paspaudžia ar į klausimą atsako. Galiu pasidžiaugti, kad 2020-tieji metai šiam tinklaraščiui tikrai sėkmingi. Atsirado daug gerų pažįstamų-bendraminčių-draugų. Bičiuliavausi su puikiomis leidyklomis, o viskas išsiplėtė į tai, kad mano tekstus galite skaityti ir Patogupirkti.lt bloge. Vieni jų mano sugalvoti, kiti – užduotis, bet visada smagus iššūkis. 

Taigi, galiu sakyti, kad bloginimui šie metai buvo puikūs! Kartais pagalvoju, kad gal dar kokio reikėtų? Gal su kompiuterinio raštingumo patarimais? Pavyzdžiui, prieš kelias dienas mačiau savo amžiaus moterį, kuri atstovėjo gana nesaugią pašto eilę, kad paklaustų, kiek kainuos siunta į Rusiją. Suprantu, kad pašto puslapis ne pats patogiausias, bet per tą laiką, kurį sugaišti laukdamas, juk net ir adatą šieno kupetoje rastum. O žmonės užplūdę Akropolius prieš uždarymą irgi, ko gero, negirdėję apie el. prekybą. Taip taip, tomis dienomis internetu pirkti buvo vėlu, bet čia gal padėtų tekstukas „kada iš kur ir ką pirkti, kad prekės atkeliautų dar iki švenčių“. Žodž!

Kosmetika

Tradiciškai lyg ir norėtųsi parašyti apie metų geriausius. Šampūnus, nuo kurių plaukai žvilgėjo. Kaukes, kurių dėka jie buvo minkštučiai. Kremukus, kurie jaunino. Pudrytes, kurios užmaskavo spuogus, paslėpė raudonį ir išlygino odą. Tiesa ta, kad karantino metu tapau gerokai abejingesnė grožio produktams. Laukinuke netapau, tačiau vartojamų priemonių skaičius gerokai sumažėjo. Dekoratyvinė kosmetika dulka. Ir ką žinau. Nei ta oda atrodo kažkokia dėmėta, nei plaukai erzina nevaldomumu. Aš niekada nemėgau gausiai dažytis. Dažniausiai pudra+tušas+šešėliai. Bet pudros namie nereikia, o šešėliams ir tušui, atrodo, pasidariau per tingi. Dėl savęs, sakote? Kad nematau aš gi savęs, o kai baksteliu pirštu į padažytą akį, tai net pirštu sau pagrūmoju, kad prisidariau vargo. Na, o apie kitus dalykus papasakoju trečiadieniniuose atsiliepimuose. 

Rečiau rašau, tai ir visokių kompanijų dovanėlių negaunu, bet sandėliuke dar tiek produktų, kad užteks ilgam. (ir dar sugebu prisipirkti) Tiesa, pradėjau vertinti tai, ką išbandžiau, tad nebevengiu pirkti priemonių antrą kartą, juk nebeveja mintis, kad nebus, ką bloge pasakoti 🙂

Santykiai

Baigę šiuos metus su vyru galėsime paminėti dvyliktas sukaktuves. Maždaug tiek laiko ir gyvename kartu :). Aną dieną manęs klausė, kaip sekasi kartu dirbti iš namų. Hm. Gerai. Kažkaip man asmeniškai keisčiau, kai dirbam atskirai.

Per visą tą laiką aš beveik visada dirbau iš namų, o jis turbūt 50/50. Ir ką žinau, visada buvo gerai. Dabar gal ypač keista, nes vyro darbas labai intensyvus, jis beveik visą laiką pokalbyje, tai aš net nelabai turiu kada įsiterpti, jei noriu ką pasakyt. Tad ne, trinties dėl to nėra.

Ir šiaip man šis karantinas toks net truputį mielas. Aš apie visokias problemėles rašiau aptardama vasarį, nuorodos nededu, kam reiks, tas susiras :). Sakyčiau karantinas dalį problemų savaime išsprendė, nes virusas priverčia apriboti kontaktus, daugiau laiko leisti kartu ir viskas tik į gerą. Vieni žmonės išsiskiria, kiti suartėja. Man vyras dar nenusibodo.

Darbas

Na, šia sritimi tikrai negaliu skųstis. 2020-ti metai man buvo puikūs, nes atradau mėgiamą darbą. Tiksliau klientus, kurie man suteikė progą dirbti tai, kas patinka, o taip pat nuolat pametėja iššūkių. O patinka man rašyti. Todėl tikiuosi kitais metais šis bendradarbiavimas tęsis. Gal šalia atsiras kitų, tačiau suvokus, ką noriu daryti ir kas sekasi, jau apskritai gyventi tampa lengviau. Aišku, kuria kryptimi galima tobulėti, aišku, kokį planą B ar C susidaryti. 

Niekur nedingo ir atvirukai bei timpos. Kas liečia atvirukus, tai metai buvo nei geri, nei blogi. Su jais kaip visada. Kiekvieną mėnesį reikia ištempti iki kito. Ištempi? Sėkmė! Nors kartais apima baimė, kai užplūsta neigiamų užsakymų banga (čia tokie nedidukai, kokiems didžiosios parduotuvės įsiveda administravimo mokestį, kad bent truputį išlaidas padengtų, matėt manau), bet galiausiai viskas išsisprendžia. Visgi, gali būti, kad kitais metais pasaulį išvys dar viena atvirlaiškių parduotuvė. Truputį kitokia. Bet sekite naujienas ir JEI taip nutiks, tikrai sužinosite vieni pirmųjų.

Na, o timpos šiuo metu neturi galimybių vystytis. Karantinas gi :). Beje, įdomu, kad valdžia skirstydama, kurie mažieji verslininkai nukentėjo nuo karantino, o kurie ne, nusprendė, kad „užsakomoji prekyba paštu ir internetu“ nenukentėjo. Nes, na tikrai, juk pardavimai internetu, regis, klesti. Bet, o kaip individualūs atvejai? Dėl savęs nesiskundžiu, man čia daugiau žaidimas. Čia labiau bendrai samprotauju. Daug girdėjau apie gamybos, medžiagų tiekimo trikdžius ir dėl logistikos ir dėl pradinių gamintojų darbuotojų izoliacijos, pvz., kas pardavinėja siuvinėtus rūbus susidūrė su tuo, kad siuvinėjantys partneriai karantinavosi ir viskas sustojo. Mano pačios atveju nėra galimybių rasti prekių. Kažką galėčiau sumedžioti internetu, bet laikausi to požiūrio, kad jei SH timpos JAU yra parduodamos internete, tai manęs čia nebereikia :). 

Taigi, 2020 metus darbinėje srityje aš laikau labai sėkmingais. Ko gero pačiais geriausiais per pastarąjį dešimtmetį. Labai norėčiau sėkmės ir įdirbio neišbarstyti. Darbuosiuosi ties tuo.

Mokslai

Šiais metais pagaliau pasiryžau truputį pasitobulinti. Man, tokiai introvertei, labai baisu pradėti gyvus kursus, juk kinkos dreba, žodžio neištariu, bet susikaupiau ir žiemą užsirašiau mokytis anglų kalbos AMES mokykloje. Baigiau keturių mėnesių kursą. Jei ne karantinas, tai manau gal būčiau tęsusi, patiko. Bet gyvai labiau, nei per nuotolį (pradėjom klasėje, baigėme namuose). Gal dėl to, kad gyvai ne tiek daug dėmesio, cha! 

Na, o kai Užimtumo tarnyba pradėjo dalinti nemokamus prisijungimus prie Courseros, tai baigiau SEO pagrindų kursus. Labai pravartus reikalas tiems, kurie turi blogus, rašo tekstus, administruoja ir apskritai „kažką veikia internete“. Mąstau, kad reikės pratęsti.

Kelionės

Manau šiais metais visi turi ne kokių santykių su kelionėmis. Mes per mindauginęs išlėkėm iki Estijos. 4 dienos ant motociklo – vėjas vėlė plaukus, dulkės leido pasijusti lyg siaubo filme, teko traukti lietaus kostiumus bei mėgautis vienatve kempinguose. Apie kelionę pasakojau čia.

Na, o vasaros gale vyras keitė darbą ir likom be atostogų. Nedaug krypčių buvo belikę, bet galėjome dar šauti į Suomiją. Išnaudojom kelias dienas ir nuvažiavom iki Rygos. Aukšti namai, akmenuotos gatvės, skanus maistas – gerai ten. Visgi, 2020-tais metais mes neturėjom normalių, bent dviejų savaičių atostogų ir, tiesą sakant, labai jaučiasi. Atrodo, na kas čia tėra, bet į metų galą susikaupia toks nuovargis, motyvacijos dirbti trūksta, energijos trūksta, gyvenimo džiaugsmo trūksta. Supranti tada, kad visą laiką varei varei varei, o nuolatinis korona stresas irgi nepadeda. 

Maži dalykai

Galiausiai peržvelgusi metus matau, kad jie atėmė laisvumą ir suteikė baimės bei nerimo. Kiekviena kartą išeidama iš namų, o einu, kad ir į paštą, jaudinuosi.

Bet šie pokyčiai vertė džiaugtis mažais dalykais. Neišvažiavom į užsienį, bet aplankėm Ignaliną, Marijampolę, Alytų, gimtadienį šventėm Klaipėdoje. Matėm jūrą. Skaniai valgėm, nes Woltas juk veža beveik, ką nori. Daug skaičiau. 

Išsirinkom bent santykinai adekvatesnę vadžią. 

Per Kalėdas sėdėjom namie, bet buvo proga panerti į fantastines knygas, kuo blogiau nei balškymasis? 

Kalėdų proga vienas kitam padovanojome droną, kuris priverčia išeiti į lauką ir ieškoti įdomių vietų savo miesto ribose (nes judėjimas ribojamas), o tai puiki proga pažinti apylinkes. 

Laukiam skiepų, gyvenam, džiaugiamės naujais iššūkiais ir atsivėrusiomis galimybėmis.

O kaip jūs? Ką gero atnešė šie metai? Ir šiaip būtų smagi bent kažkokia reakcija, parodanti, kad buvot, skaitėt, nes kitą kartą į vidurį teksto „lorem ipsum“ galiu įdėti 🙂


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).

14Comments

Add yours
  1. 1
    Asta

    Labas, Salomėja. Na, šie metai man irgi nepasakyčiau, kad buvo kažkuo labai blogi. Žinoma, karantinas buvo visiškai nauja patirtis, pradžioje jaučiau didelę baimę, paskui apsipratau, o paskui ir visai jaučiausi atsipūtus… Na, kol po ilgesnės pertraukos, vedžiodama šunį, susitikau pažįstamą, kuri, žinojau, kad dirba reanimacijoje. Tai po jos pasakojimų kažkaip ėmiau realiau vertinti situaciją, nes tiesiog nebegalėjau net ir klausyti smulkmenų iš jos darbo su covid pacientais :(. Kadangi nemėgstu keliauti į tolimas šalis, o mėgstu keliauti ir ilsėtis Lietuvoje, tai nepajaučiau jokios skriaudos dėl kelionių ribojimo. Tik pajaučiau, kad vietose, kur keliaudavome Lietuvoje, šiais metais sutikdavome labai daug žmonių. Ir man tas nelabai patiko… :))).
    Buvo labai įdomu skaityti tavo įrašą apie 10 metų bloginimą. Žinai, mane taip žavi tas pastovumas! Kartais pagalvoju: o jeigu aš sugalvočiau rašyti blogą, pavyzdžiui, nu tai man idėjų ir kantrybės pakaktų turbūt kokiam pusmečiui. Tai 10 metų yra tikrai garbingas jubiliejus ;). gali savimi didžiuotis. Dar mąsčiau apie tai, kodėl tau bloginimo nepavyko paversti pajamų šaltiniu (to tiesioginio bloginimo). Gal dėl to, kad rašai paprastai, žmogiška kalba, o ne ten ditirambus giedi eiliniam kosmetiniam niekučiui. Galvoju, kad užsakovas to labai norėtų (nu, tų ditirambų). Bet va man, tas paprastumas ir yra vertingiausias. Ir man patinka skaityti apie šampūną, kuris tau net ir labai patiko, bet jis yra tiesiog. Šampūnas. Galvai plauti. O ne kažkas ten tokio, kas “rauna stogą” ir nuo ko jausčiausi, kad skaitau ne apie šampūną, o dievišką nektarą.
    Smagu girdėti apie tavo naują darbą, kuris yra kaip ir pomėgis, bet visgi darbas. Ar nebuvai užsiminusi apie patogupirkti.lt anksčiau? Bent man kažkaip neužkliuvo. Dabar atsidariau, tai matau, kad smagiai paskaitinėsiu ten tavo įrašus.
    Labai šaunu, kad mokiniesi. Aš šiais metais turėjau planą išklausyti universitete (tame, kurį ir baigiau), keletą dalykų; tiesiog juos pasikartoti, atšviežinti. Bet kadangi norėjau gyvo nuėjimo į paskaitas, tai atidėjau 2021 metams. Tikiuosi, kad situacija pagerės ir įgyvendinsiu šį savo planą.
    Mano laisvalaikį vis labiau okupuoja kompiuteris… Todėl vis sunkiau darosi paimti į rankas knygą :(. Bet visgi paskaitau dar (ką tik pažiūrėjau, tai 2020 metais perskaičiau 45 knygas). Tik labiau suprantu šiuolaikinius moksleivius, kurie nuo mažų dienų leidžia laiką prie telefono, kompiuterio. Jie pripratę prie tokio greito informacijos srauto, kad knygą tikrai jiems sunku skaityti, deja…
    Gerų tau 2021 metų, Salomėja! Linkiu įkvėpimo tavo idėjų įgyvendinimui. Žinoma, lauksiu tavo naujosios atvirlaiškių parduotuvės ;). Ir tikrai nepamiršau, kad kalbinau tave susitikti šių metų pradžioje ;). Deja, karantinas sujaukė šį mano planą. Labai tikiuosi, kad ateinančiais metais pavyks tą padaryti :).

  2. 2
    Salomėja

    Asta, kas dėl karantino, tai taip, tokios didelės baimės kaip seniau lyg ir nebėra, bet realūs pasakojimai iš reanimacijos neleidžia atsipalaiduot ir numot ranka į saugumą.
    Kas liečia bloginimą, tai kažkaip galvoju na daug kas tų ditirambų negieda. Arba negieda veiklos pradžioje. Įdomu tai, kad aš niekada negavau pasiūlymų jų pagiedoti 😀
    Dėl patogupirkti.lt blogo, tai gal ir buvau užsiminusi, bet per daug ir neakcentuoju, nes na, ne man juk reklamuoti svetimus tinklaraščius 🙂
    O kas liečia jaunimą ir telefonus, tai vis galvoju, kad bėda ne knygose, o jų formate. Jei jau nepaleidi iš rankų įrenginio, tai ir knygą gali jame skaityti, bet leidėjai vis dar senoji karta, sunku jiems su jaunimu spėt ir adaptuotis.
    Ačiū už visus linkėjimus 🙂

  3. 3
    DaliaM

    Sveika Salomėja 🙂 Na jau paklausei, tai nesusilaikysiu, ir papasakosiu truputį apie savo metus. Apskritai, kadangi ne tiek ir daug vyksta gyvenime, metų gerumą, pastebėjau, vertindavau kelionėmis – maždaug, jei buvo fainos, įdomios kelionės tais metais, tai ir metai geri. Šiais metais tolimųjų kelionių tikrai nebuvo, net ir į Lietuvą normaliai nesugebėjau atvažiuot 🙂 Bet užtat aplankiau vieną Danijos salą (Bornholm) birželio mėn, kuri nustebino gamta, ir kur atsigavau tyrinėdama ir daug vaikščiodama. Labai patiko ši trumpa kelionė, tad galvoju gal net įsimintiniausias metų dalykas, na ir dėl to metai geri :))
    Vasaris buvo aktyvus, geras – ir chorą buvau susiradus, praėjus atranką, su džiaugsmu ėjau į pirmąsias repeticijas, ir sporto klubą pradėjus entuziastingai lankyti… Viskas labai greit baigėsi kovą 🙁 Pavasarį su darbu iš namų apsipratome, o vasarą jau net nieks nebenorėjo eit į ofisą kai jau buvo galima :)) Šiaip su visokiais skype’ais ir Teams’ais jau ir taip dirbom dar prieš karantiną – mat komandos nariai yra ir kitose šalyse, tad didelio pokyčio darbe nebuvo, bent jau iš organizacinės pusės. Pirmąjį karantiną buvau pasinėrus į darbus, antrą – daug sunkiau susimotyvuoti dirbti..
    Daug krausčiausi šiais metais, kaip ir praėjusiais metais. Labai tikiuosi, kad 2021-ais jei kraustysiuos tai max 1 kartą :)) Laiko ir dėmesio labai suryja, jėgų atima (ieškojimas būsto, ruošimasis, įsikūrimas), automatiškai nuotaikos smunka tuo metu labai…
    Nepaisant vis atsirandančių apribojimų, susiradau naujų draugų, o su kai kuriais pažįstamais sutvirtinom ryšį. Draugų ratas labai svarbu gyvenant naujoje šalyje, ir tikiu situacija vis gerės, ratas plėsis :))
    Metų gale pagalvojau – kiek galima atidėliot, reik daryt, ir skubiai sertifikavausi (laivų eismo pagrindai) :)) Metų galas laimingas ir šventiškai džiaugsmingas!
    Noriu daug visko daryti 2021-aisiais – ir dainuoti, ir žygiuoti, ir sportuoti, ir jūroje eksplorinti, ir savanoriauti, ir gal net šokti, bet kai ko reiks truputį palaukti dėl covido situacijos, tiksliau – atlikti ilgesnį pasiruošimą/domėjimąsi :))

    Baltai pavydžiu, kad Tau pavyko atrasti mėgstamą veiklą/darbą (negaliu sakyt, kad savo labai nemėgstu, bet norėčiau dar paieškot labiau tinkamesnio kelio). Džiugu, kad 2020-uosius metus vertini teigiamai! Užsiminei apie valdžią – tad aš asmeniškai labai džiaugiausi rinkimų rezultatais (finally pavyko!), ir nepaisant sunkios pradžios, tikiuos 2021-ieji ir valdantiesiems bus sėkmingi ir geri metai :))

    Ačiū, kad rašai šį blogą, ir pamalonini mus įvairiatematiniais straipniais. Sveikų ir laimingų 2021-ųjų, Salomėja!

  4. 4
    Salomėja

    DaliaM, vienas malonumas skaityti tokius komentarus 🙂 Linkiu kuo mažiau kraustytis. O Danijoje buvau tik viena koja, bet man pasirodė labai graži šalis, kurioje yra, ką pamatyti. Na čia kaip ir Lietuvoje daug dar reikia ištyrinėti, o ten gi gamta fantastiška!
    Dėl paties darbo pavydėti nereikia. Trapus jis. Šiandien manęs reikia, ryt gali klientai sugalvoti optimizuotis ar dar kažką 😀 O ir motyvacijos ne visada yra, nes kankina kažkoks chroniškas nuovargis ir kartais net tuos patinkančius darbus sunku prisiversti daryti. Bet aš pagaliau supratau, ką mėgstu, kas sekasi. Iš tiesų seniai žinojau, bet nelabai mačiau galimybių ir stokojau drąsos. Dabar šiek tiek kitaip jau žiūriu. Augam.

    Gražių metų! Linkiu išpildyti bent dalį planų 🙂

  5. 5
    Dar viena DaliaM ;-)

    Jungiuosi ir aš prie nuomonės, kad šie metai buvo geri 😉
    Nors įtempti, stresuoti, per kelis darbus, dirbant iš namų su mažais vaikais ir t.t., bet kai pažvelgėm į savo kalėdinę eglutę ir apmąstėm kiek kas pasikeitė ir jau suplanuota kitiems metams gerinant savo buitį, šeimos gerovę ir pan., tai kažkaip gera “ant širdies” paliko 🙂
    Ir nors taip pat labai jaučiasi,kad šiemet neturėjau bent poros savaičių atostogų (visą šį tarp šventinį laikotarpį niekaip negaliu atsimiegoti ir nekyla ranka jokiems darbams), beeet net du kartus šiemet buvom prie jūros ! :-))) nors ir visai trumpam, bet labai jaukiai.
    Dar šie metai leido prisiminti seniai žinomas tiesas – viskas priklauso nuo požiūrio ir niekas nevyksta veltui 😉
    Ir nor gyventi per darbus šiemet nelabai bespėjau, bet esu dėkinga už tas kelias akimirkas kai pavyko stabtelėti ir pamatyti, išgirsti, užuosti, pajausti.
    Tikiu, kad tik gerai ir tik į priekį. To ir linkiu 😉
    Ačiū, kad esi, Salomėja.

  6. 6
    Salomėja

    Dar viena DaliaM,

    O kas liečia darbus, matyt reikia galvoti, kad be jų irgi būtų blogai 🙂 Tad smagu, kad yra, ką dirbti.
    ir jums gerų metų, linkiu, kad visus planus pavyktų įgyvendinti 🙂

  7. 7
    Virgilija

    Jie nebuvo labai blogi. Jie buvo tiesiog kitokie. Bet juk kiekvieni metai būna skirtingi.
    Prasidėjo linksmai. Ir iki vasario pabaigos buvo tokie, su planais ateičiai. Ir atrodė tas virusas kitam pasaulio krašte.
    O paskui… Ne, jis atsibastė čia. Bet dar neatrodė taip rimta. Ir karantinas, ir nuotolinis, ir virtualus bendravimas. Bet buvo pavasaris, visur žydėjo sodai, pamiškės ir buvo kažkaip šviesiau.
    Buvo vasara su savo pramogomis, saule, Molėtais, Vilniaus Bernardinų sodu, Trakais. Ir viltis, kad, na viskas bus gerai.
    Ir vėl karantinas, baimė dėl artimų ir tikejimas, kas Viskas bus gerai.
    Metai kaip Metai. 2019 buvo blogesni

  8. 8
    Salomėja

    Virgilija, skamba lyg visai geri metai. Ir darbų, ir kelionių būta 🙂 O baimė nėra blogas jausmas, nes ji verčia elgtis atsargiau, ką visi ir stengiamės daryti dėl savęs ir kitų :). O kiti metai tikrai bus geri, nes kaip sakė Dalia, daug kas priklauso nuo požiūrio 🙂

  9. 9
    Neimantė

    Labai džiaugiuosi dėl taviškių darbų. Mano šeimai šie metai buvo blogi ne dėl karantino (nors ir jis sukėlė šiokių tokių iššūkių), o dėl įvairių sveikatos bėdų, kurios prie mūsų kibo… todėl visiems linkiu sveikatos ❤

  10. 10
    Salomėja

    Neimante, laikykitės! Ta prakeikta sveikata yra tas drambliukas ant kurio laikosi pasauliai ir planuok neplanavęs. Aš visiems, kurie skaito ir skaitys linkiu sveikatos!

  11. 12
    Vilma

    Praėję metai buvo kitokie, nes buvo mažiau bendravimo. Man labiausia trūksta gyvo bendravimo – su artimaisiais. Buvo ir gerų dalykų vasarą – ir pasivažinėjimas džipais bekele, trumpos atostogos prie jūros. Tikiuosi, kad kitais metais bus daugiau gyvo bendravimo

  12. 13
    Dovilė

    Savo metiniame įraše vieną pastraipą buvau skyrusi karantinui, kaip jis ,,privertė” pavasarį piniginę labiau praverti ir prisipirkti knygų, kurių šiaip nebūčiau pirkusi, o iš bibliotekos ėmusi (tuo metu biblioteka dar neturėjo sugalvojusi alternatyvų įprastinei tvarkai, o man staigiai prisireikė vaikiškų, paaugliškų knygų ir saldesnės romantikos, kai namie vien tik rimtos gulėjo). O kitą rytą prabudau ir supratau, kad nereik tos pastraipos iš viso, ir ištryniau, nes kažkaip per daug aplinkoje to viso ,,kokie blogi metai, nes korona”, tai nebesinorėjo ir man prisidėti. Man patinka tavo ,,sveikas” metų vertinimas – na, kad buvo visko juose, kaip ir kasmet būna visko. Smagu dėl atradimų profesinėje srityje, gal kada ir pati priaugsiu iki konkretesnio suvokimo šiuo klausimu 🙂

    Ir vis dėlto maniškiai metai silpnoki, bet kiek mąsčiau, tai koronos įtakos čia – minimaliai. Prisidėjo nebent dėl bendravimo trūkumo, kurį ir šiaip visai pajausdavau, bet 2020-ais atitolimas nuo artimesnių žmonių stipriau pasijautė, nežinia, ar pavyks atkurti ikipandeminį bendravimą su kai kuriais iš jų. Nuo pavasario pabaigos darbe viskas pasidarė tiek intensyvu, kad galo vis dar nematyti iki šiol. Blogiausiomis dienomis ir ašarų pasitaiko, svoris ėmė intensyviau augti net ne pavasario karantino metu, o po jo (čia visiškai rimtai 🙂 prieš grįžtant į ofisą įsigijau keletą rūbų, o po mėnesio supratau, kad jie ir liks spintoje), o vienas iš šių metų planų bus pasirūpinti akimis, nes jau nebeatrodo, kad profilaktinės sveikatos apžiūros metu buvo momentinis užtemimas Užtat rudens/žiemos karantinas visai nebejaudino (-a), aišku, pirmą kartą per 27 metus kūčias leisti vienai nebuvo linksma, bet iš principo faktą, kad negrįšiu šventėms, labai lengvai priėmiau, nes labiau norėjosi ramaus, be šurmulio ilgesnio savaitgalio. Pastebėjau, kad sunkiau buvo įtikinti kitus, kad viskas man čia gerai dėl tų bekontakčių švenčių. Ir nors nesiveržiau rudenį vėl dirbti iš namų, dabar suprantu, kad nebesiveršiu ir atgal į ofisą kaip pavasarį, kai buvau viena pirmųjų. Minusai tik tokie, kad namie dirbdama dažnai nesugebu maitintis normaliai ir prisiversti išeiti prasivaikščioti, oda irgi sausėja labiau. Žinau, kad reikia visa tai keisti, bet…
    Iš pliusų (na, nes labai liūdnai aš čia prikalbėjau), tai atsirado daugiau laisvumo aprangoje. Juokiausi, kad per 7 metus šiemet pirmą džemperį, su kuriuo ne tik po namus trinuosi, įsigijau, ir dabar meilė jam begalinė, norėsiu dar 🙂 . Ir rudeniui ne klasikinį lietpaltį, o striukę su kapišonu ir didelėm kišenėm susiradau. Aišku, iš dalies gal ne iš gero gyvenimo tas patogumas prieš grožį nugalėjo, bet buvau patenkinta. Kaip ir patenkinta 2020-ų metų aulinukų madomis (na tų elementarių su raišteliais), iš to džiaugsmo dvi poras įsigijau, bet taip ir nenešiojau jų, nes iki parduotuvės ir su senais aptrintais gerai 😀 Na, bet pėda nelabai keičiasi, tai neprapuls. Knygų įdomių buvo, blogas irgi tebegyvuoja, mažais žingsniais vėl grįžau prie filmų ir serialų, kuriuos stipriai apleidusi buvau paskutinius kelerius metus. Ir niekas aplinkoje nesusirgo, dauguma protingai žiūri į visus ribojimus. Ir dar fainų įsimintinų vakarų 2020-aisiais buvo, kurie leidžia galvoti, kad gal pernai nebuvau visai beviltiška socialinėj srity 🙂
    Dėl 2021-ų tai kažkoks keistas jausmas apima, kad kažkokie kertiniai jie turi būti man, bet čia gal taip atrodo, nes dar tik antra diena po naujųjų 😀

  13. 14
    Salomėja

    Dovile, o kodėl su naujais batais iki parduotuvės neini? Tie nutrinti gali grybavimui gi likt 🙂 Ir ar tikrai patogūs drabužiai negražūs? Aš kartais žiūriu į merginas su aukštakulniais, mini sijonais ir ne susižavėjimą jaučiu, o tokį savotišką gailestį, kad žiauriai nepatogu, o ar gražu, dar diskutuotina 🙂 Nors kartais atrodo daug žmonių skirsto drabužius tik į aptempta ir apdribę 🙂
    O šiaip laikykis, po mažą džiaugsmą kasdienybėje ir po to žiūri metų gale, kad viskas buvo gerai 🙂

+ Leave a Comment