Tai praeitą kartą klausiau ar jums įdomūs paprasto žmogaus paprasti apsirengimai ir sulaukiau palaikymo bei susidomėjimo.

Jau esu minėjusi ir pasikartosiu, kad derinių manekenėms pilni žurnalai, o ką daryti likusiai daliai moterų kurios yra Laimingo ar xLaimingo dydžio :).

Čia vienas iš mieliausių komentarų, bet tiesa tokia, kad aš neketinu mokyti derinti. Neketinu siūlyti idėjų. Neketinu sakyti, kad aš apsirengiau labai gražiai, madingai bei stilingai. Mano noras ir tikslas parodyti savo paieškas ir pastangas atrodyti gražiai, su kuo susiduria daug moterų. Šiek tiek noriu parodyti kaip aš interpretuoju madas ir kuriu savo asmeninį stilių. Neketinu būti pavyzdžiu, noriu kartu ieškoti variantų. Nesu iš tų, kurioms tas pats kaip jos atrodo. Megztukas, džinsai ir valio? Tik tuo atveju jei taip apsirengusi aš ne tik prisidengiu, bet ir sau atrodau gražiai. O gražiai atrodyti, kai tu XL, o ir amžius jau ketvirtą dešimtį įpusėjo – nėra lengva. Turiu pagalvoti ar man dar mikimauzai į temą. Bet taip pat gi gyvename vieną kartą, o ne du!

Dabar daug kalbama apie tvarią madą, peikiami greitosios mados gamintojai, tačiau aš pati dar tada kai negirdėjau šių mandrų frazių buvau dėvėtų rūbų entuziastė. Ir net šiandien SH sudaro bent 70% mano garderobo.

Kai dėvėti rūbai pasirodė Lietuvoje ir buvo pardavinėjami tik turguose, šiek tiek gėdydavausi kažkam sakyti, kad mano drabužiai pirkti iš “skuduryno”. Užteko mokykloje patyčių ir be to. Tačiau neturėjo mano šeima daug pinigų, todėl ten pirkdavome. Nesigirdami. Visi tą darė, bet apsimetinėjo, kad ne :). Čia tik dabar hipsteriai išdidžiai nardo po blusturgius. Dar viena bėda, kad visada buvau skudurinė Ona ir jau mokyklos laikais negalėjau du kartus iš eilės apsirengti to paties derinio.

Niekas nepasikeitė ir dabar. Dvi dienas iš eilės taip pat? Ne man! Tačiau tai nereiškia, kad negaliu tų pačių drabužių suderinti kitaip. Tuos pačius džinsus trinti savaitę tai jau tikrai nieko neįprasto! Jau seniai išmokau net ir gausiai pirkdama galvoti apie kapsulės principą. Ar tai tiks su drabužiais, kuriuos aš turiu namuose? O kartais nusipirkusi itin šaunų daiktą, kuris prie nieko netinka, vėliau aš stengiuosi supirkti jam kuo daugiau “draugų”, kurie derėtų ir prie kitų rūbų.

Dėvėtais drabužiais aš laikau ir “Vinted” laimikius. Visgi, tai yra savotiškas virtualus blusturgis. Ir jau seniai praėjo laikas, kai “second hand’e” pirkdavome iš taupumo. Įrašo pabaigoje aš surašysiu savo aprangos kainas ir pamatysite, kad bent pora daiktų, nors yra SH, tikrai nekainavo labai pigiai. Taip yra todėl, kad ieškau įdomių, man tinkančių, nenuvalkiotų, nenutrintų drabužių.

Gal keista yra dėvėtų rūbų parduotuvėje mokėti 35 eurus už paltą. Dažnas paburba, kad “Akropolyje”, ar bent jau turguje, galima nusipirkti pigiau, ypač per išpardavimus. Gal. Bet SH daug įdomiau. Niekada nežinau ką rasiu. Ar rasiu savo dydį. Mažai tikėtina, kad tokių rūbų tame pačiame mieste pasitaikys daug. Na ir jei tarkime aš “Akropolyje” sau ieškočiau palto už kokių 60 EUR, o SH rasčiau kokybišką už 35 EUR, tikrai nepagalvočiau, kad brangu. Pagalvočiau, kad sutaupiau 25 EUR. O naujumo faktorius man mažai groja.

Dažnai žmonės sako, nieko nerandu dėvėtuose, tau faina, kad moki ieškoti… Man norisi paklausti, o kaip jūs bandote rasti? Atsistojate tarpduryje, apsižvalgot, gal pašūkaujate kviesdami naują suknelę ir apsisukę ant kulno neriat lauk? Suknelė pati neatėjo? Nes aš niekada neinu nusiteikusi surasti sijoną, ar džinsus, ar suknelę. Aš tiesiog einu į parduotuvę be išankstinių lūkesčių. Jei turiu daugiau laiko, tai peržiūriu beveik viską. Kadangi esu XL dydžio, tai patogu, tiek “Humanose”, tiek “50ct” yra atskiros kabyklos. Ilgai netrunka. Visada pradedu nuo suknelių. Tada tikrinu sijonų, kelnių, striukių kabyklas. Megztinius peržiūriu paskiausiai. Visada pasižvalgau po batus ir rankines, beveik niekada netikrinu apatinių drabužių kampo.

Niekada nenurašau ir parduotuvės, kurioje dar niekada nepasisekė rasti. Žinau, kad vieną dieną ten gali slėptis nerealus lobis. Beveik visada taip buvo. Ir kai vyras sako, kad ai į tą tai nevarom, nes ten niekada nieko gero, aš primenu, jog, o kaip gi ta moto striukė? Vienas nulis mano naudai!

Nors žinau, kad nerandu kažko gero vintažinėse “Humanose”, vistiek tikrinu. Tikrinu skaras, šalikus, papuošalus. Ir būna lobis pasitaiko. Bet čia, kaip ir sakiau – gyvenimo būdas. Manęs niekas taip nepradžiugina, kaip laisvo laiko minutė kuistuke :). Aš net savo reikalų tvarkymo maršrutus dėliojuosi taip, kad pakeliui koks pasitaikytų. Pati paieška, kaip ir grybavime, dar smagesnė už radybas!

O jūs ar perkate dėvėtus rūbus? Nes pigiau, nes įdomiau, nes taip moraliau, nes dar kitos priežastys? O gal neperkate, nes nežinote kas tą daiktą nešiojo, gėda, viskas jau nebebūna karšto sezono?

Na, o šios dienos apranga yra tiesiog labiausiai mane atitinkanti – patogu, bet nenuobodu. Jei aš rodysiu daugiau derinių, tai jūs nuolatos matysite tuos pačius daiktus. Ką ir kalbėjau pradžioje – aš mėgstu atrodyti skirtingai kiekvieną dieną, bet tam man nereikia krūvos naujienų. Ir viskas ką jums rodau, yra tai ką aš nešioju. Tai jau tikrai ne vien fotosesijai apsirengiu, o po jos persirengiu, nes sijonas buvo per siauras.

Šiandien taip apsirengusi leidau laiką prekybos centre, mieste ir miške. Ir viskas išskyrus rankinę, auskarus bei akinius (iš dalies) yra kuo tikriausias SH. Jeigu jau reikia kažką prie kažko derinti, tai šiandien tai buvo ne spalvos, o nuotaika bei stilius. Tema – vintage :).

Striukė: “Humana”, Trakų g. Vilnius, L dydis, rašo “Vintage Leather”, bet nežinau ar čia kažkoks brendas, 22 EUR (ką aš kalbėjau, kad SH ieškau gražių daiktų, o jie nebūtinai būna pigūs. ).
Džemperis: “Humana”, nepamenu kuri, L dydis, apie 6 EUR.
Džinsai: Vintažinė “Humana”, Trakų g. Vilnius, vyrų skyrius, “Wrangler”, 34 dydis, 4 EUR.
Batai: “Vinted”, “Dr Martens” modelis “Vintage”, 39 dydis, 50 EUR.
Akiniai: “Furla Play” – dovana. Beje, galima priskirti prie SH, nes nešioti dovanotojo :D.
Kuprinė: bevardė parduotuvė Basanavičiaus g., Vilniuje – 100 EUR.
Auskarai: dovana.

Toks mano pasirinkimas neleido sušalti, perkaisti ir buvo patogus, net bristi per žoles virš galvos.

Visi drabužiai vienaip ar kitaip dvelkia vintažu. Vieni tokie yra (džinsai), kitų modelis dvelkia retro nuotaikomis. Džemperiai su Mikiu, man regis, vis dar trendas, nes šiandien “Oze” mačiau ne vienoje parduotuvėje, o aš saviškį turiu jau gal 2-3 metus. “Boyfriend” džinsai atrodo irgi dar šmėžuoja ir tarp naujų kolekcijų. Jums (o jau ir man) beveik nusibodusi kuprinė tinka prie visko. Aš jos nederinu prie kažko konkretaus, tai yra kitos tokios spalvos detalės, tiesiog stengiuosi, kad mano drabužių spalvos nesipjautų. Pvz., labai sunku čia būtų priderinti salotinę kuprinę, ar net raudoną. O ši visada įsipaišo. Tiesa, šiek tiek dera su akinių rėmeliais :D. Auskarai iš pirmo žvilgsnio net nekrenta į akis. Tamsūs, lengvi, o tik geriau pažiūrėjus pasimato cinkelis – kačiukas 😀

Ai, o atvirukus tai šiandien ryte išsilukštenau iš pašto dėžutės. Vis dar postcrosingas. Ir šiek tiek tinka visa sava idėja prie vintažo, ane?

Viskas šį kartą! Lauksiu pamąstymų dėvėtų rūbų tema!

Buvo įdomu? Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !

Draugaukime Facebooke, bei Instagrame. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.