Kaip praleidot šią puikią dieną? Vos tik išlenda saulė, aš iš karto su šypsena iki ausų. Nebesinori sėdėti namie, norisi išnaudoti kiekvieną šiltą minutę. Nežinau, kaip laisvas dienas leidžiate jūs, manau kiekvienas skirtingai, priklausomai nuo pomėgių bei šeimyninės padėties bei sudėties, bet mes mėgstame atradinėti įdomesnes Lietuvos vietas. Tinka prie atradimų blogo, ar ne?

Ir paprastai važiuojame pasivaikščioti po kokį pažintinį taką, įsiropšti į apžvalgos bokštą. Dabar, kai atsirado žemėlapis lietuvon.lt, tapo daug lengviau atrasti lankytinus takus ir kitas įdomias vieteles. Tačiau, kol nebuvo šios puikios iniciatyvos mes buvome pasinėrę į geocaching.com.

Tai nėra kažkokia svetainė, kurioje surašytos lankytinos vietos, tai yra geografinių lobių paieškos veikla. Iš esmės, visur aplink jus yra prislėpta lobių. Ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Tas lobis nėra materialus ir vertingas. Iš esmės, tai dažniausiai būna dėžutė, konteineriukas ar kt. talpa, kurioje įdėta knygutė ar lapelis. Suradus šioje užrašoma data ir geokešerio (žaidėjo) slapyvardis. Lobis vėl paslepiamas. Ieškoma slaptai, juk niekas nenori, kad valytojai, ar šiaip bet kas, radę lobį magnetu prilipintą prie suoliuko apačios, jį išmestų.

Tad Geocaching.com ir rasite žemėlapį su lobiais, jų aprašymais ir t.t. Na, o važiuodami ieškoti, į telefoną įsidiekite geokešingo programėlę. Kuo tai siejasi su įdomių vietų paieška? O gi tuo, kad lobiai dažniausiai slepiami prie įdomesnių objektų. Tai gali būti tiltai, griuvėsiai, paminklai, tuneliai, dvarai, bažnyčios ir kt. Todėl ieškodami garantuotai rasite visokių įdomybių. Gal slaptą tiltelį, gal apleistą malūną, gal nebenaudojamą geležinkelių tunelį, gal dar kokį objektą, kurio nėra turistiniuose maršrutuose.

Mes jau seniai užmetę visą tą veiklą, bet kai nesugalvojame kur važiuoti, atsiverčiame lobių žemėlapį, pabaksnojame ir radę ką įdomesnio, keliaujame ieškoti. Pvz., šiandien pažiūrėjome, kad niekada nebuvome Eišiškių pusėje. Ten pamatėme pažymėtus tris lobius: prie bažnyčios, piliavietės ir dvaro. Puikūs objektai apžiūrai, argi ne? Štai prie bažnyčios dalelę Brazilijos suradome 🙂

Na ir tokie žygiai reikalauja patogios aprangos. Niekada nežinai ar nereiks brautis per dilgėlynus, ar nereiks lipti per tvorą (dažniausiai nereikia, nebent labai jau specifiniai lobiai, kai kuriems būtina net spec. alpinizmo įranga), ar nesusipurvinsi ieškodamas nedidelės dėžutės voratinkliais apaugusiose drevėse.

Štai Eišiškių dvaro per bruzgynus beveik nesimatė.

Beje, man žiauriai patinka apleisti dvarai ir visokie griuvėsiai. Atnaujinti, žinoma, smagu, bet tai jau kaip Disneilendas. O va, tokie turi savitos romantikos.

Ir visgi aš esu tas žmogus, kuriam svarbu ne tik patogumas, bet ir grožis. Kmon, aš net namuose neturiu treningų ar “naminių” rūbų. Nors nesu fyfa, t.y. manęs nepamatysite su trumpu sijonu, kablais, ilgais nagais, bet man svarbu, kaip aš atrodau. Sau. Galų gale, tas pats žygis atvedė ir prie Jašiūnų dvaro, kuriame ir kavinė, ir pasipuošę vestuvininkai, tai su treningiukais jausčiausi nei šiaip, nei taip, net ir trumpam stabtelėjusi.

Todėl laviruoju. Stengiuosi rengtis patogiai, bet ir taip, kad atrodyčiau sau gražiai. Nepamirškime, kad aš tikrai galiu atstovauti plius size merginas. Ok, ne pačias putliausias, bet vistiek mano svoris, paskutinėmis ryto žiniomis, yra 81.5kg ir drabužius aš nešioju XL dydžio.

Atrodo, na koks čia derinys? Džinsus ir maikę užsidėti mokam visos, o su odine striuke laksto visas miestas.

Visgi aš rinkdamasi galvoju apie daug ką. Ir apskritai daug galvoju apie tą paprasčiausią gyvenime drabužių duetą. Džinsų tamsumą. Kokio ilgio turi būti ta maikė ir striukė. Kas dar galėtų pailginti siluetą? Gal ilgas papuošalas?

 

Kad nebūtų viskas taip jau nuobodu, norisi ir aksesuarų. Šiandien rinkausi apyrankę ir pakabuką.

Mano kuprinė jau greitai švęs pirmą savo gimtadienį.

Ir per tuos metus aš ją nešiojau turbūt 340 dienų. Nes patogi. Nes visur tinka, nes ryški ir pagyvina bet kokį nuobodų derinį.

Ir visą vasarą praleidusi be saulės akinių, dabar bandau atsidžiaugti naujaisiais, gautais dovanų.

Tad mano pasirinkimas nėra madingas, yra patogus ir apgalvotas. Niekada nesivaikau madų, jei man tai netinka. Manau jas aklai vaikytis gali tik labai jaunos ir lieknos panelės. Taip apsirengusi nesijaučiu prastai nei landžiodama po griuvėsius, nei sėdėdama kavinėje prie Rotušės. Kaip, kad buvo šiandien.

Derinio detalės:

Batai: “Batų Kalnas” – 50 EUR.
Džinsai: “Humana” – +-8 EUR.
Palaidinė: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct” – 6.50 EUR.
Striukė: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct” – “Mark and Spencers” limituotas leidimas, odinė, 16 EUR.
Pakabukas: “suRasta” – 25 EUR.
Apyrankė“suRasta” – gal 10 EUR.
Akiniai: “Furla Play” – dovana.
Kuprinė: bevardė parduotuvė Basanavičiaus g., Vilniuje – 100 EUR.

Klausimas jums (ir tikrai lauksiu atsakymo): ar norėtumėte dažniau matyti kasdienius mano derinius? Aš nepretenduoju į mados blogeres, neketinu rodyti karščiausių tendencijų, tačiau, jei jums įdomu, galbūt mielai parodyčiau, kaip rengiasi netobulos figūros, nebestudentiško amžiaus žmonės, kurie labiausiai vertina gražu ir patogu santykį.


Buvo įdomu? Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !

Draugaukime Facebooke, bei Instagrame. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.