Prasidėjo ir įsibėgėjo naujieji metai ir šiemet norėčiau neapleisti aprangai skirtos kategorijos. Jau ne kartą minėjau savo tikslus. O jie labai paprasti. Noriu parodyti kaip rengiasi žmogus, kuris mėgsta šmutkes, madą interpretuoja, o ne jos vaikosi, taip pat priklauso didesnių moterų kategorijai, mėgsta jaustis ir patogiai, ir gražiai. Čia aš apie save. :).

Visai neseniai mano kolegė Aliona rašė, kad senos ir storos blogerės niekam nereikalingos. Man patinka įrašai po kurių kyla visokių pamąstymų. Galima sutikti, galima prieštarauti. Žinoma, kad vienos garsiausių tinklaraštininkių žodžiai dzingtelėjo galvoje, nes aš ir esu sena bei stora :). Sena, tai turiu omenyje grožio ir mados blogerių kontekste. Dauguma juk mergaitės dar tik bakalauro darbus rašančios ar iš vis mokykloje besimokančios, o tokių virš trisdešimt pas mus mažuma. Pas mus. Nes pasaulyje vyresnių blogerių yra pilna. Kad ir ta pati garsi Tati tikrai jau ne mergikė.

O kad stora, tai jau čia visuomenės normos tokios, jog 38 dydį dėvintis žmogus jau laikomas stambiu, o maniškis skaičiukas gerokai didesnis. Aš vis paskaitau forume, kaip trenerę Ingą Žuolytę kažkas išvadina stora, nors ji turbūt paskęstų M dydžio rūbuose, arba garsią jutūberę Mūzą, kuri kiek aš realiai mačiau yra nedidukė ir smulkutė.  Šiaip storumas mano manymu yra tik faktas nurodantis tavo žemėje užimamą tūrį, nieko čia baisaus, baisiau, kad tai laikoma neginčijamu minusu, nor iš tikrųjų svarbu tik tada kai liečia sveikatą ir viskas! Tiek storas, tiek plonas gali atrodyti neskoningai arba stilingai. Madingai arba vulgariai. Liekniems tik pasirinkimo gal daugiau.

Visgi, pasigilinus į Alionos žodžius, yra aišku, kad įvardintus minusus turintis žmogus nereikalingas dizaineriams bei kompanijoms, kurios galėtų duoti savo rūbų fotosesijoms. Aš savo, kaip blogerės, reikalingumą matuoju kiek kitaip. Vertinu pagal tai, ar manęs reikia skaitytojams. Kol jūs skaitote blogą (nebūtinai mano), tol tas blogeris ir reikalingas, tad nepamirškite kartais pasirodyti!

Na, o ant “Humanos” durų dar niekas neprikalė lentelės “senos ir storos, varykit lauk”, tad aš visada turiu neišenktantį šaltinį. Šios dienos outfitas yra tas, kurį pasirinkau ilgam pasivaikščiojimui po Taliną. Tą dieną buvo nukulniuoti 35000 žingsnių.

Jei reikia rekomendacijos, tai drąsiai rekomenduoju Seaplane Harbour muziejų. Tai angaruose įkurta laivų ir kitos technikos ekspozicija. Tikra žvaigždė yra povandeninis laivas, į kurį galima įlipti. Taip galėsite pasižvalgyti po sraigtasparnio vidų, pasėdėti gelbėjimosi plauste, lauko ekspozicijoje užlipsite į prišvartuotus ledlaužius. Muziejus siūlo visokiu interaktyvių atrakcijų, tad linksma ir suaugusiems, ir vaikams. Bilietas kainuoja 14 EUR.

Savo aprangą dėliojau galvodama tą pačią mantrą kaip ir visada: šilta, gražu, patogu. Juk žinojau, kad daug laiko praleisime lauke, kad reiks daug vaikščioti.

Žiūrėdama į drabužius aš matau, kad atmetus paltą, kepurę ir rankų darbo kuprinę, visa kita yra second hand. Tai mano braižas, ar ne?

Po Taliną bastėmės ankstaus ryto iki tamsos

Derinio suvestinė:

Paltas: “Reserved”, 44 dydis. 69.99 EUR.

Batai: “Dr. Martens”, pirkti “Vinted”. 50 EUR.

Skara: Dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, 4 EUR.

Megztinis:  Dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct” Žvėryne. 6 EUR, “Vero Moda”, L dydis. Čia jis kitame morkyčių derinyje.

Kuprinė: rankų darbo. Neįkainuojama.

Tuniką, kelnes, kepurę ir auskarus morkytes bei apyrankę matėte šiame Šopaholikės įraše.

Tunika: “Humana”, Tilto g. Kainavo 4 EUR ir yra 46 dydžio.

Kelnės: “Next Jeans”, XL dydis, iš “50ct” dėvėtų rūbų parduotuvės Mindaugo g., 8.50 EUR.

Auskarai: “Art by Asta”, pirkti mugėje, 10 EUR.

Apyrankė: “Hape Est 2015”, 10 EUR, pirkta mugėje.

Kepurė: “Cropp”, kainavo 10 EUR.

Kitą dieną, aš žinoma, norėjau rengtis kitaip. Todėl lauko variantas išliko tas pats, o vidiniame pakeičiau viršų. Atskiro įrašo nedarysiu, nes neturiu gražių nuotraukų, bet norėjau parodyti, kaip kasdienybėje derinu tą aksominį džemperiuką, kurį kartą rodžiau pirkiniuose.

https://www.instagram.com/p/Bd1qBamBpfd/?taken-by=venividi_blog

Beje, vaizduotei :). Pirmame derinuke nurengę oranžinį megztuką ir apvilkę tą aksominį rūbą, gauname gana šventinį variantą, kuris nė kiek nebebus panašus į pirminį morkos įvaizdį, nors pokytis ir labai minimalus. Taip apsirengusi ėjau į Jaunimo teatrą :), o panašiai, tik su kitais batais, – knygos pristatymą.

Nors aš neturiu tipinių, kapsuliniam variantui rekomenduojamų drabužių (švarko, baltų marškinių), bet vistiek rinkdama drabužius kelionei pasistengiu, kad galėčiau sukurti kuo daugiau variantų su kuo mažiau :).

Ačiū, kad skaitote ir diskutuojate!

Buvo įdomu? Netylėkite! Nebus grįžtamojo ryšio – neliks ir blogo! Diskusijos ir komentarai, leidžia pajusti, kad skaitote mano tinklaraštį!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.