Vis pagalvoju, kad tai bus paskutinis mano reguliarus outfit’as. Ir šiaip jau džiugu, kad net 7 savaites iš eilės pavyko įgyvendinti šią savo mintį. Tad kodėl paskutinis? Nes atėjo ruduo ir kiekvieną dieną mano išvaizda tokia pati. Paltas. Šalikas. Kuprinė. Žinoma, iš po palto kyšo kojos vis su kitokiais batais, džinsus keičia pėdkelnės, šias – timpos. Šalikai ir skaros kinta. Bet realiai vistiek vaizdas panašus, net šiame įraše parodysiu dviejų skirtingų dienų apsirengimus, kurie atrodo beveik taip pat.

Fotografuota Lodzėje. Labai gražus miestas vakariniams pasivaikščiojimams.

Žinoma, kad galima fotografuoti vidinius derinius, bet realiai niekas jų nepamato. Aš juk namie dirbantis žmogus. Todėl nesakau, kad dabar jau iki pavasario nieko nepamatysite, tačiau reguliarumo nebežadu.

Na, o šiandien noriu pasidžiaugti savo paltu. Žinote, kiekvienais metais tai yra labai skaudi tema. Ieškau. Nerandu. Netelpu. Nepatinka. Storina. Juodas. Plonas ir taip toliau. Tačiau, o stebukle, mano paieškos šiemet užtruko kokias 10 minučių.

Aš buvau mačiusi, kad “Reserved” parduotuvėje yra pusvilnonių paltukų. Turiu pasakyti, kad “Reserved” yra vienintelė drabužių parduotuvė, kuri man tikrai labai patinka. “Mango”? Esu abejinga. “ZARA”? Absoliučiai nieko nerandu gražaus. H&M? Labai retai įtelpu į ką nors fainesnio. “New Yorker”, “Berska”, “Mohito”, “Stradivarius”? Išaugau jau iš to amžiaus ir taip pat niekur netelpu. “Lindex”? Ne visai mano stilius, nors pasitaiko lobių. “Monton”? Irgi jaučiuosi per jauna. Dar man patinka “Esprit”, bet jau per skaudu piniginei, todėl visada nudžiugina šios kompanijos SH radiniai. Na, o “Reserved” man limpa savo stiliumi bei kainomis, o drabužius dėviu gana ilgai. Ir žinau, kad apie “Reserved” pastaruoju metu kalbėjo daug blogerių, bet aš ten savo noru pinigus palikinėju, kviestiniais pusryčiais vis laukiu kol pavaišins 😀 😀 😀

Tad po lyrinio nukrypimo apie (ne)mėgstamas parduotuves, pakalbam apie paltą. O buvo taip. Kaip tik baiginėjosi tikrai šiltos bobų vasaros dienos, rytojus turėjo atnešti šaltuką ir lietų. Aš supratau, kad savo odinukes teks pakabinti, o pernykščio pilkojo palto nesinorėjo traukti. Per ilgai žiema jį privertė dėvėti. Net balandį dar nešiojau. Tuo pačiu metu ir “Google” sumokėjo už reklamas. Iš karto šoviau į “Reserved”.

Norėjau čiupti geltoną paltą, bet patogumas man yra pirmoje vietoje. Geltonojo gražuolio kišenės visai ne taip įtaisytos, tad nebūtų patogu susikišti rankas, o ir trumpesnis jis. Ryškesnis mėlynas taip pat viliojo, bet a) nebuvo dydžio, b) jo užtrauktukai buvo blizgantys (nors ne auksiniai, kas visada gerai). O šis gi pasirodė beveik tobulas. Beveik. Iki pilnos laimės trūksta, kad būtų kiek ryškesnis ir kapišono.

Metalinės detalės – juodos spalvos. Yra pamušalas. Šiltas (50% vilnos). Erdvus, tad galiu tilpti su megztiniu ir kainavo lygiai tiek, kiek planavau išleisti.

Kai šukuosenėlė! O kas sakė, kad tobulą vaidinu? Nematėt gal kaip žmonės atrodo vėjuotą dieną?

Kitas šio įrašo, rudens, gyvenimo ir mano pasaulio herojus yra kuprinė. Niekas, oi niekas, daugiau tokios neturi!

Ją gimtadienio proga man pasiuvo vyras atsižvelgdamas į pageidavimus. 100% rankų darbo, nes mes neturime odos siuvimo mašinos. Kadangi brangusis tikrai nėra siuvėjas, šiaip jau programuotojas, tai beveik pusmetį treniravosi siūles gamindamas mažesnius daikčiukus ir siųsdamasis visokius trūkstamus įrankius. Kad tik dailiau gautųsi.

Jūs jau žinote, kad aš dievinu kuprines. Man jos visada nugali rankines. Ir seniai ieškojau kažko naujo. Begamindami kuprinę supratome, kad tos kainos, kurių prašo kūrėjai (200-300+EUR) yra visai adekvačios. Savikaina nėra maža. Vien tos geležėlės nejučia ne vieną dešimtinę sugraužia. Darbo daug. Tačiau ieškodama aš vis nerasdavau kažko tobulo. Per maža, per didelė, ne taip užsisega, ne tokios formos, ne tokios spalvos, neužbaigtas kraštas. O čia turiu tobulą! Net atšvaitui vietą numatėme! Tik niekur nerandu dailesnio. Rekomendacijos?

Nuotraukos darytos per mano gimtadienį, tai ta proga įsivėriau ir prabangiausius turimus (nes sidabriniai) auskarus. Sidabrinės džiovintų obuolių skiltelės gi daug įdomiau už kokias gėlytes, ar ne?

Derinio suvestinė:

Paltas: “Reserved”, 44 dydis. 69.99 EUR.

Šalikas-mova: “Humana”, 1.5 EUR. Labai senas pirkinys, dar litais pirkau.

Timpos iš naktinės nuotraukos: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g., 6 EUR.

Suknelė (detaliau čia, penktadienio aprangoje): Dėvėtų rūbų parduotuvė, apie 10 EUR. Itin senas pirkinys, net nebepamenu, kur įsigyjau.

Batai: “Dr. Martens”, pirkti “Vinted”. 50 EUR.

Pėdkelnės: “Lidl”, 1 EUR

Auskarai: dovana, man regis pirkti pas Druskininkų juvelyrus.

Kuprinė: rankų darbo. Neįkainuojama.

Beje, nuotraukos darytos Lenkijoje, mieste Plock, į kurį mums visai nereikėjo. Bet važiuodami pro šalį iš tolo pamatėm kažkokį grožį (pasirodė tai yra didžiulė Orlen gamykla) ir užsukom. Taip, abejoju ar būtume sukę, jei kokią pilį pamatytume. Kiekvienam savi stebuklai.

Na, o dienos klausimas – ar jau radot mėgstamiausią paltą/striuke? Kur radot? Kaip atrodo?


Buvo įdomu? Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais. Nebijokite klausti, jei mano apžvalga pasirodė neišsami ar pritrūko informacijos.