Kartais man atrodo, kad pasaulyje yra vien juoda, balta ir labai trūksta tarpinių spalvų. Pvz., kalbant apie išvaizdą bei aprangą, man pasitaiko tik arba labai kompleksuoti žmonės, arba labai drąsūs. Pirmieji užsirišę ryškų šalikėlį jau nori slėptis kitiems už nugaros ir įsivaizduoja, kad į juos visi spokso, antrieji gi gali įsisprausti į per mažus, spalvingus, blizgius, atvirus (arba viskas kartu) drabužėlius ir jaustis kuo puikiausiai.

Ne kartą iš savo pažįstamų girdėjau frazes “man gražu pažiūrėti, bet pati taip negalėčiau”, “gražu, bet aš jau per sena”, “ne mano užpakaliui”. Rimtai! Ir čia ne apie kažką ekstravagantiško, o tiesiog apie tai kas yra ne pilka-juoda-ruda-murzina-tipiškai lietuviška.

Aš pati ilgą laiką žiūrėdavau į bent truputį margesnes kelnes ir nedrįsdavau jų mautis.

Baikit, čia tik lieknoms!

Stambesnėms reikia dėvėti juodas. Ar bent tamsiai mėlynus džinsus be jokių patrynimų. Gi storina! Ir taip, aš savęs net nelaikau itin didele storule. Nepagarbu turbūt būtų tikrai stambių žmonių atžvilgiu, tačiau visgi, priminsiu, kad sveriu daugiau nei 80kg (kiek paskaitau internete, tai 60kg jau yra skaičius dėl kurio panos žudytis nori, o merginos nešiojančios M jau pravardžiuojamos tešlėmis, bei, o dieve, neprisižiūrėjusiomis!), dėviu XL dydžio drabužius ir visų numylėtoje “Zaroje” net neturiu šansų įkišti užpakalio į patį didžiausią jų siūlomą dydį.

 

Bet va, visgi radau nevienspalves kelnes, tiksliau džinsus, kuriuos dėviu su tokia meile, kad baigiu sutrinti. Žinoma, jie nėra spalvoti, tarsi iš Afrikos turgaus, tačiau raštas ir margumas yra.

Neperseniausiai skaičiau garsiosios Agnės J. pasisakymą, kad pradėjusi gaminti savo “Viena” sukneles ji sulaukė patarimų neprisiūti daug L dydžio drabužių. Motyvas tas, kad didesnės moteris tik garsiai kalba, kaip jos nori kažko įdomaus, ryškaus, drąsaus, tačiau kai reikia pirkti, vistiek renkasi kažką nuobodžiai paprasto ir neišsiskiriančio. Agnės žinutė buvo apie tai, kad deja deja, bet patarinėtojai teisūs. L dydžio suknelės liko neišpirktos. Tiesą sakant, nežinau ar todėl, kad šiaip jos brangios ir nepatiko žmonėms (na, bet kiti dydžiai irgi buvo brangūs ir kažkam patiko), ar tikrai mes tokios kompleksuotos?

Gal tikrai? Nes aš vis dar nedrįstu net pasimatuoti kuločių. Taip pat pižaminio tipo margos kelnės mane baugina. Kita vertus, aš turbūt jų bijočiau ir būdama XS.

 

Derinio suvestinė:

Džinsai: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, 6 EUR.

Palaidinė: “Humana”, Šopeno g. 6.50 EUR. Rodžiau šopaholikės užrašuose.

Striukė: “Humana”, Trakų g., 22 EUR

Batai: Dr. Martens, kerzų parduotuvė Basanavičiaus g., 156 EUR.

Kuprinė: “Marga masė”. 70 EUR.

Akiniai: “Furla Play”, dovana.

Auskarai: lauktuvės. Regis iš Kroatijos.

Man atrodo, kad niekada neparodysiu jums derinio, kuriame nebūtų kažko iš second hand. Nebent dirbtinai pasistengčiau.

Na ir paplepam. Papasakokit man ar yra tokių drabužių, kurių jūs niekada neužsivilktumėte, nes šie jums atrodo nesusipratimas? O taip pat, ar yra rūbų (derinių), kuriais žavitės, norėtumėte, bet nedrįstate?

Buvo įdomu? Netylėkite, komentarai ir kitoks grįžtamasis ryšys yra geriausias atlygis blogeriui :). Buvo neįdomu? Irgi netylėkite ir padėkite tobulėti !

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais. Nebijokite klausti, jei mano apžvalga pasirodė neišsami ar pritrūko informacijos.