Liepa 2022: darbai, kelionės, knygos

[2022 08 03] Tai laba diena, prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo. Kažkaip liūdnoka. Ši vasara man kažkokia kitokia. Gal, kad neturėjom trumpų atostogų birželį ar liepos pradžioje? Kažkaip pastaraisiais metais per Jonines ar Mindaugines išvažiuodavom į trumpą 5 dienų išvyką. Šį kartą vykom į Lenkiją, bet tik savaitgaliui, tai kažkaip nesijautė kaip kelionė. Sakyčiau čia ta Ispanija išmušė iš vėžių. Bet vasara yra gėris. Žiūrim, kokia buvo man liepa.

Mindūnų kempingas

Gal kažkam nuskambės keistai, bet mes kartais mėgstam išvažiuoti panakvoti kažkur ne namie. Katės nelipa ant galvos ir nereikalauja skaniukų nuo penktos ryto.

Važiuodami neplanuojam jokios ypatingos veiklos, rezervuojam kambarį ir tiek. Tad kažkurį liepos savaitgalį važiavom į Mindūnų kempingą ir ten ėmėm kambariuką su stoglangiu. Pasivaikštinėjom aplink, radom medžiagos sukurti saulės garso atviruką, puikiai išsimiegojom.

Savaitę prieš tai važiavom tiesiog pamiegoti miške, automobilyje, per lietų.

Kaunas

Vieną savaitgalį praleidome Kaune. Jau galima sakyti, kad tapo tradicija čia atvažiuoti traukiniu. Patinka man pirmos klasės vagonai, tylu, ramu, europietiška. Rezervavom viešbutį, kuris parašė, kad neveikia ir perkėlė mus į kitą, dar geresnėje vietoje.

Kaune aplankėme Dali parodą, skaniai valgėm, labai daug vaikščiojom, šiek tiek fotografavome.

Įdomu man visada čia. Akivaizdu, kad miestas keičiasi į gerą, bet tuo pačiu atrodo yra kažkokio sąstingio, tokio jausmo, kad labai daug potencialo dar neišnaudota ir kiekvieną kartą atvažiavus bus dar atradimų ir kuo žavėtis.

Aš esu spausdintuvų magnatė!

Savo darbe daug spausdinu. Tą, šį, aną. Pakuotes, prekinio ženklo lipdukus, brošiūrėles, siuntų papuošimus ir t.t. ir t.t., Todėl man reikia gero (ir ekonomiško!) spalvoto spausdintuvo. Čia labai pasiteisina Epson EcoTank printeriai be kasečių, abai lengvai pildomi iš rašalo buteliukų. Dauguma jų yra foto spausdintuvai, tad gali išlaužti tikrai gerą kokybę. Jau gal 6 metus džiaugiausi L3070 daugiafunkciniu įrenginiu ir jį tiesiog sudėvėjau. Atspaudinau tiek lapų, kad jau išsidėvėjo ten viskas.

Todėl kažkuriuo metu įsigijau naują printerį – L805. Jis skaitosi jau aukštesnės klasės, turi ne 4, o 6 spalvas ir t.t. Na ir nėra labai pigus. Tačiau vieną kartą aš pasielgiau kvailai ir veikiančiame printeryje truktelėjau atgal strigti pradėjusį lapą. Taip sugadinau ėmimo mechanizmą. Spausdintuvas tiesiog nustojo (net nebebandė) imti lapą. Žinoma, galima vežti į garantinį, apsimesti, kad „kažkas sugedo“, bet na, pati sugadinau, garantinis toli, aiškintis dar kur ir kaip priduot, nepatogu, todėl nusprendėm nunešti į Sinertą – taisyklą rajone. Už 90 EUR pakeitė tą mechanizmą, žinoma, šioje vietoje jau garantija tikrai tapo pažeista.

Na ir spausdinu aš sau laiminga, jau grubiai nebesielgiu, saugau ir jis tik pyst… nustoja imti lapą, visai taip, kaip tada, kai sugadinau. Vėl nešam į taisyklą. Kol taiso, man labai reikia spausdintuvo, nes užsakymų adresų lipdukai ir visa kita negali laukt. Važiuojam į Senukus ir nusiperku dar vieną, šį kartą patį pigiausią iš Ecotankų, net be Wi-Fi – L1210. Na ir varo jis kaip darbinis arkliukas. Kadangi labai lėtas ir vieną geriausios kokybės lapą gali spausdinti 15 min, tai rytą vakarą aš jį kankinu. Tuo tarpu Sinerta praneša, kad rado kažkokį neprisuktą varžtą ir net neima pinigų. Parsinešam tą nelaimėlį atgal. Spausdinu abiem lygiagrečiai.

O po poros mėnesių jis vėl nustojo imti lapus. Tiesiog. Nešti vėl taisyklą? Mane tai erzina, nes nevairuoju, o spausdintuvas nemažas, todėl turiu prašyti Gedo, kad neštų savo darbo laiku. Aš nemėgstu prašyti, man, skirtingai nei kai kuriems pažįtamiems, kurie tik ir laukia, kol juos išgelbės, patinka daryti pačiai. Tad nežinau… Reikia ieškoti to atsisukusio varžto ar mesti per langą? Tuo pačiu aš suvokiu, kad mano reikmėms neužtenka 2 (ar vieno, kol antrasis neveikia) spausdintuvo, vien dėl lėtumo. Jei man 4 lapus vienas spausdina valandą, o du – pusvalandį, o man reikia 40 psl, tai… Todėl aš pasiryžtu pirkti trečią. Daugiafunkcinį, nes išleidus tą pirmąjį į pensiją likau be skenerio, kurio irgi kartais reikia, pvz., ruošiant washi juostelių vizualus parduotuvei ar pan.

Netikėtai sekmadienį Topo Centro puslapyje radau vieną seną modelį. Paskutinis, iš ekspozicijos, bet tos pačios kartos kaip mano pirmasis. O ir rašalo atsargų būtent jam dar turiu, kitaip reiks gi išmesti, nes visi tie priteriai su skirtingais rašalais. Bliamba, apsidžiaugiau. Nusipirkau. Pirmadienį skambina dūsaujantis pardavėjas. Oi, atleiskit, čia nutiko kažkokia klaida, neturim mes jo ir niekada neturėsim. Ką darom, klausia. Hm, tai jūs pasiūlykit, sakau, ką darom, ar man sugalvot? Klausia dūsaudamas, tai gal kokią alternatyvą? Aha sakau, va toks ir toks yra antras mano mintyse. Mykia. Brangesnis visu šimtu, per sudėtinga čia keist, o ir neturi jie ten pas save tokio, ai, gal atšaukiam užsakymą ir jūs nusipirkit kitą. Kadangi nieko nesiūlot, atsakau, tai ok, o kada pinigus grąžinsit? Pinigėėėėėliai per 7 darbo dienas. Na pažiūrėsim pažiūrėsim, tikiuosi.

Atsidūstu. Užsisakau tą kitą, 100 Eurų brangesnį. Pasirenku pristatymą tą pačią dieną. Ši paslauga kainuoja 5 EUR, tad iš viso už pristatymą gaunasi apie 9.50. Skambina man. Ar matėt, klausia, kad galima pasirinkti pratęstą garantiją. Tai ne, galvoju ir mintyse keikiuosi, nemačiau, nepaisant to, kad reikia papildomai patvirtinti , kad tikrai tikrai nenoriu pratęstos garantijos. Kaip suprantate, aš ir ta tradicine ne visada pasinaudoju.

Tai atsidūstu. Mačiau, sakau. Nedomina, sakau. Atsidūsta jau jis. Išpila visą tiradą apie privalumus. Vartau akis, ačiū nenoriu. Tada jis man sako, o dėl to skubaus pristatymo šiandien, tai žinokit tik vėlai vakare, ten po 20h. Na aš turėjau planų, sakau man taip netinka, visgi ne 17 vakaro pirkau, o gana padoriu laiku. Vaikinas sako, kad tada tik rytoj, o greito pristatymo mokestį grąžinsim. Et, na gerai. Jau antradienio popietė, jokių žinių, kad šiandien tą spausdintuvą pristatys, net statusas užsakymo nepasikeitė. Niekur nepažymėta, kad mokestį atgausiu. Beje, tas pirmas užsakymas parduotuvėje pažymėtas kaip aštauktas, bet aš negavau nei jokio laiško su info apie atšaukimą, nei kada pinigus grąžins, nei ką. Tokios tad Topo Centro aktualijos. Vartotojo patirtis gana keistoka, nes jie galvoja, kad esu durnelė netyčia du kartus patvirtinusi, kad nenoriu pratęstos garantijos ir netyčia pasirinkusi mokėti brangiau už greitą pristatymą, kurio atnaujinimais per daug nesidalina ir reikia pačiam atspėt ar bus šiandien čia, ar ne.

P.S. Antradienio vakarą įrenginys atkeliavo. Tikiuosi ilgam ir laimingai.

O aš tikiuosi, kad antrąjį dar įmanoma prikelti, tas trečiasis veiks sėkmingai ir galiausiai aš dirbsiu pilnavertiškai ir be pertrūkių.

Tradicinis apie darbą

Birželis buvo tragiškas. Niekas tų mano atvirukų nepirko ir jau buvau panirusi į depresiją. Tačiau liepą viskas tarsi pamažu grįžo į savo vėžes. Tiesa, milijonų neužsidirbau, nes daug investavau į eksperimentus. Washi juostelių gamyba, pirkimas iš didmenininkų ir t.t. Taip pat ilgą laiką ieškojau alternatyvios spaustuvės, nes popieriaus kaina pasiekė nežmonišką lygį, o ir to paties trūksta (turbūt pastebit, kaip brangsta popieriniai gaminiai, pvz., knygos). Po nevykusių bandymų lyg ir radau dar vienus partnerius ir pasigaminau pirmą partiją atvirukų. Esu visai patenkinta jų darbu ir ramiau, kai galiu turėti kažkokią alternatyvą, nes priklausyti tik nuo vieno taško tampa baisoka. Tad ir atvirukų kainos bus įvairios. Spausdinti ant perdirbto popieriaus – brangesni, kiti gi kainomis grįš į gruodžio-sausio laikus.

Rugpjūčio antroje pusėje planuoju atostogauti. Todėl daug planavimo, kada ką paleisiu į prekybą. Namuose jau turiu dėžę kalėdinių atvirukų, kuriais prekiauti pradėsiu po savo gimtadienio (spalio 13), nes šiemet nebenoriu pavėluoti į sezoną. Spalis-lapkritis yra patys tie mėnesiai mano darbo srityje.

Knygos ir idėjos

Liepą perskaičiau 10 knygų. Atsiliepimai chronologine tvarka gula į kategoriją „knygos“. Užsukat? Mėnesio asortimente nuo skandinaviškų romanų iki psichologinių dramų, nuo greitų trilerių iki fantastikos.

Įdomu tai, kad pastaruoju metu skaitytose naujose knygose trinasi lyčių riba. Herojus gali mylėti merginą arba vaikiną ir tai nėra akcentuojama (o dieve, aš esu kitoks!). Man tai labai patinka. Pastaruoju metu skaitau kūrinį, kur jaunuolis pasakoja savo mylimajai apie romaną su kitu vaikinu, kuris galiausiai negalėjo suprasti, kad pirmasis nėra gėjus, nes myli ne vyrus, o asmenybę. Ši mintis man labai priimtina. Aš niekada nebuvau įsimylėjusi merginos, nebent personažą (jei vieni gali svaigti dėl aktorių, muzikos grupių ir t.t., tai lygiai taip ir aš esu svaigusi, pvz., dėl Resident Evil herojės), tačiau esmė tame, kad galėčiau.

Pasaulyje, kuriame žmonių tiek daug, kad net kelios pandemijos ir karai nepataisys problemos, iš tiesų žavi mintis, kad santykiai gali būti kuriami ne per instinktyvią dauginimosi prizmę, – ar šitas patinėlis bus geras tėvas, – o visai kitaip. Ir viskas ok, jei lytys priešingos, bet visiškai ok jei ir tos pačios, nes koks skirtumas atmetus palikuonių klausimą?

Kas čia dar?

Reikia daugiau fotografuoti ir dokumentuoti, nes atrodo, kad pamirštu, kas nutiko per mėnesį. Ne kartą šmėstelėjo mintis, kad štai šitą papasakosiu, ar aną, o dabar tuščia galvoje. Ai, va. Vis dar vaikštom su lazdomis du kartus per savaitę. Gedas šiaip kompaniją man palaiko, o aš pumpuoju gan normaliai, pasak mano Garmin laikrodžio. Čia turbūt didžiausias sportas per visą mano gyvenimą. Reikia laikyt toliau! Pagaliau ir rezultatas matosi – širdies pulsas ramybės būsenoje šiek tiek sumažėjo.

Ir dar vis dažniau ateina mintis apie šuniuką. Pati save atkalbu, kad dar ne šiais metais, bet gal kitą rudenį?

Ačiū, kad užsukat!

---

Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.