Karantinas, vis dar karantinas, bet turime kuo džiaugtis – Lietuvos viduje galime judėti laisvai. Atrodytų, nieko čia įspūdingo, bet po to, kai kelis mėnesius buvome apriboti tik savo savivaldybe, atvertos rajonų „sienos“ teikia džiaugsmo. 

Aš netikiu, kad šiemet mūsų šeima atostogaus užsienyje. Per daug apribojimų, per daug nesaugu. Juk ir skiepo dar neturėsime, net jei pavyktų gauti pirmą dozę birželį, Astra Zenecos antroji – tik po 12 savaičių, tad ne šią vasarą. Tačiau nusiminti neverta, yra ir Lietuvoje, ką pamatyti. O vienu kitu įrašu parodysiu įdomesnes ar gražesnes vietas, kurias rekomenduoju įtraukti į savo maršrutą. Šiandien dėmesio centre – Paulavos arba Pavlovos Respublika

Prisipažinsiu, apie šią vietą pirmą kartą išgirdau tik per pirmą karantiną. Tuomet žmonės pradėjo aktyviau dairytis, ką įdomaus nuveikti ir Paulava vis pasirodydavo mano IG sraute. Jei atvirai, tai pirmą kartą ten nuvažiavome nesidomėdami istorija. Na, kažkokio dvaro griuvėsiai, kaip ir šimtai kitų. Gražu gi, to užtenka. Ir tik nuvykusi gyvai aš skaitinėjau informacinį stendą ir vietos istorija mane sužavėjo bei labai nustebino. 

Kur yra Paulavos Respublika

Ją rasite Merkinės kaime, Šalčininkų rajone. 

Įdomioji Paulavos Respublikos istorija

Valstybė valstybėje. Taip taip, mūsų šalyje tokia buvo. Ji gyvavo XVIII amžiuje ir vos 26 metus. Paulavos Respublika buvo valstiečių savivaldos bendruomenė, kurios konstituciją pripažino Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis. 

Paulava turėjo savo konstituciją, teisėsaugos organus, teismus, pinigus, vėliavą ir herbą, prezidentą ir valstiečių seimą. Nuo 1769 iki 1795 metų gyvavusią Respubliką valdė dvaro įkūrėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Jis panaikino baudžiavą, skatino valstiečius mokytis ir pastatė mokyklą, sukūrė šalpos iždą, ragino demokratiškai spręsti savo problemas, patiems valdyti turtą, užsiimti prekyba bei amatais. Tokia savivalda pasiteisino. Valstiečiai dirbo noriau, mokėsi, dailino savo aplinką, buvo patenkinti, o Paulavos Respublika klestėjo. Nykštukinėje valstybėje gyveno apie 800 žmonių. 

Deja, Paulavos Respublikos, kuri tuometiniame istoriniame fone skamba kaip utopija, baigtis nebuvo linksma. Santvarka žlugo, nes prezidentas, suvokdamas, kad neišvengs susidūrimo su Rusija, pabėgo į Vokietiją. Dvarą perėmęs naujas savininkas sugrąžino baudžiavą. Vietovė neatlaikė ir per šalį praėjusio sukilimo. 

Visgi, man padarė įspūdį tai, kad Lietuvoje turėjome nykštukinę valstybę, su tuo metu sunkiai suvokiama valdymo forma ir žmogaus laisvėmis. Daugiau nei dvidešimt metų gyvavusios Respublikos žlugimas turėjo būti rimtas smūgis ten gyvenusiems valstiečiams. Juk užaugo visa karta žmonių, spėjusių pajusti kitokį gyvenimą. Ir čia bum – vėl baudžiava. Man sunku suvokti, kaip jie turėjo jaustis. Primena visas utopines knygas ir tai, kad išorinis pasaulis (ir ne tik) visada sugriaus tai, kas gera. 

Ką šiandien pamatysite apsilankę buvusioje Paulavos Respublikoje

Teritorija gražiai sutvarkyta ir prižiūrėta. Išlikę dvaro ir kitų pastatų, pvz., arklidžių fragmentai. Instagrameriai ypač mėgsta fotografuotis ant plytelėmis klotų grindų, tiesa, jų išlikę labai menkai, tik prie pagrindinių laiptų. 

Įrengti informaciniai stendai su buvusiais pastatų kontūrais. Na, žinote, tie, peršviečiami, per kuriuos pažvelgę tinkamu kampu galite matyti tai, kas liko, o tuo pačiu ir kontūrus, kaip atrodė. Šalia yra ir sutvarkyta buvusi ledainė. Privažiavimas puikus, įrengta stovėjimo aikštelė su biotualetu. 

Tiesa, visada apsilankius tokiose vietose neigiamą įspūdį daro sovietmetyje pradėtos mados – šlioptelėti, kokią fermą ar baisų betoną šalia dvarų bei bažnyčių. 

Viską apžiūrėsite per keliolika minučių, tačiau užsukti į šią vietą neabejotinai verta. O jei jau būsite tame krašte, tai netoliese yra sutvarkytas Jašiūnų dvaras, Turgelių piliakalnis, nebe tiek daug ir iki Medininkų pilies. 

Jau greitai Nebula Makers parduotuvėje galėsite įsigyti porą atvirukų su šiandieniniais Paulavos Respublikos vaizdais, taip pat ir su minėtu Jašiūnų dvaru iš netolimos kaiminystės. Sekite socialinius tinklus ar naujienas ir sužinosite kada, nes spaustuvė jau priėmė užsakymą. 

Beje, komentaruose, jei tik nesunku, parašykit Lietuvos vietas, kurias jūsų manymu verta aplankyti. Taip taip, kartais atrodo, kad visi jas žino, bet štai, kaip minėjau, apie Paulavą išgirdau visai neseniai. 

Ankstesni turistės užrašai. 

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).