Hey, ar pasiilgot bent truputį? Kažkaip išvažiuodama galvojau paruošti išankstinių skaitinių, nes kaip gi čia tuščiomis paliksi, ar bent pranešti, kad jų nebus. Bet po to prisiminiau, kaip piktai kai kurie bara už tai, kad prašau komentarų (iš esmės vienintelio motyvaciją kelenčio atlygio) ir jei pasak jūsų pačių (tų, kur barasi) mano tikslas neturėtų būti grįžtamasis ryšys, tai, kaip ir nėra reikalo kažkaip čia labai rūpintis skaitytojais, kad dingstu, ane? :D. Priežasties ir pasekmės ryšys. Taigi, pailsėjot jūs, pailsėjau aš ir liksmai grįžtu su pasakojimu apie Varšuvą.
Nežinau, kaip čia taip nutinka, bet jau gal ketvirtą kartą gimtadienį sutinku Lenkijoje. Nei mes planuojam, nei ką. Šiemet pvz., norėjom kur nors skrist, bet pažiūrėję prieš kelias dienas skrydžius… na suprantat, žmonės prieš pusmetį perka, bet man tai mistika, nes mes iki gimtadienio likus 5 dienoms dar nežinojom ar pasiims vyras atostogas ar tik kelias laisvas dienas. Tada aš norėjau į Rygą, nes ten buvau gal vos ne prieš dešimt metų ir visai smagu būtų vėl paslampinėt, bet va kažkaip visgi Varšuva.
Priežastys: niekada ten nebuvau, išskyrus pravažiavimą aplinkeliais kitų kelionių metu; gana netoli, pasiekiama per dieną; normalios nakvynės kainos.
Tad užsirezervavom kažkokius apartamentus per booking.com ir taip prasidėjo savaitgalis.
Kelionės laikas – 4 dienos. 2 kelionei, 2 gryno buvimo. Išvykome šeštadienį ryte ir be didelių nuotykių, popietę jau pasiekėme Varšuvą. Gyvenamą vietą pasirinkom tikrai neblogą, kažkokiuose naujai statomuose verslo rajonuose, kur iš 8 aukšto mus džiugino toks vaizdas (turbūt suprantate, kad telefonu sunku užfiksuoti, tai neteiskite):
O dar kai pakildavo pilnatis!
Taip pat šalia vyksta intensyvus traukinių eismas, tai džiaugėmės, kad geras oras leido laikyti atvirą langą ir visą naktį klausyti garsų. Nežinau, ar dar yra traukinių gerbėjų be manęs? Man, pvz, stot prie pervažos yra teigiamas dalykas :).
Šeštadienio vakarą jau nesinorėjo važiuoti į miestą, tad pasivaikščiojome po rajoną ir netyčia radom jaukią kavinę – “Columbus Coffee Karolkowa Warszawa”. Jaukus interjeras, gera kava, skanūs desertai ir šeštadienį nebuvo nė vieno vaiko su “Apple” kompiuteriu. Kavinę rekomenduoju, jei būsit tame krašte.
Kitą dieną – sekmadienį – išaušo mano gimtadienis. Tad naujus, jau trisdešimt aštuntus metus, pradėjau selfiu. Nes kodėl ne?
Dienos planas – nukeliauti iki Neono muziejaus. Pramoga – pasivažinėt metro. Nežinau, kaip jums, bet aš, kaip ir traukinius, taip pat labai mėgstu metro ir tramvajus. Galėčiau sukt ratus :). Dienos bilietas tinkamas autobusams, tramvajams ir metro kainuoja 15 zlotų. Nusipirkti galima terminaluose, kurie yra stotelėse, taip pat pačiuose tramvajuose.
Mes gi sugalvojome ne tik važiuoti, bet dalį kelio eiti, nes buvau nužiūrėjusi, kad pakeliui bus “Humanų”! Aha, žiauriai fun yra kuistis per gimtadienį. Tik va, niekaip neįvertinau, kad sekmadieniais tik Lietuvoje gerai, o visur kitur niekas nedirba. Tai net nebuvo, kur kavos pagerti, kai apsižiūrėjome, kad muziejus dirba tik nuo 11, o mes per anksti atsivilkome. Na ir nieko, nes aplinkinis SoHo factory rajonėlis toks hipsteriškas ir smagus. Štai prie Neono muziejaus jūriniame konteineryje radome tikrai išskirtinę instaliaciją.
O ir pats muziejus visai žavutis.
Tiesa, ekspozicija nedidukė, apeisit per 5 min, tik pirmame aukšte, bet jauki ir bent jau man patiko. Galima ir dokumentinį filmą pasižiūrėti, jei tik domina neonkių gamyba.
Pėdindami atgal aptikome veikiantį barą “Komu Komu”. Ir šitas gi hipsteriškas, jaukus, personalas kalba angliškai, sekmadienį nebuvo žmonių, o burgeriai ir vietinis imbierinis limonadas tikrai verti pagyrų. Taigi, čia dar viena mano rekomendacija.
Kitas sustojimas – senamiestis.
Mano iš anksto suplanuotas tikslas yra užkopti į Observatorijos terasą. Mokėjimo kortelių nepriima, tad pasirūpinkite grynais. Beje, kasoje turi gražių atvirlaiškių.
Bokštas nelabai aukštas, tad netenka ilgai šnopuoti, o vaizdas iš viršaus neblogas. Taigi + viena rekomendacija :).
Po to jau planuose kažko rimto nebuvo. Tai zyliojom po senamiestį, kur visai netyčia pasukę aptikom plakatų parduotuvę. O buvo taip. Aš einu ir dairausi atvirukų, spoksau į kiekvieną suvenyrinę ir taip pro langą pamatau kažką gražaus. Gedas, kaip visada, trimis žingsniais priekyje, jau nemato, kad aš ten baigiu per langą sukristi, turėjau šaukti, bet nenorėjau praleisti atvirukų 🙂
Postcrosseriams, kurie mėgsta įdomesnius paveikslėlius, tikrai rekomenduoju. Kainos čia didesnės. Jei turistiniai atvirukai kainuoja 1-3 zlotus, tai šiame knygyne – 6 zlt. Bet lyginant su kokių “Mint Vinetu” kainomis, tai tikrai neblogai.
Ir čia mano dienos grobiai: iš Neono muziejaus, piešta Varšuva iš Observatorijos ir visi kiti iš plakatų parduotuvės.
Dar pasisukiojam senamiestyje. Pasėdinėjam ir paskaitom prie fontanų.
Galiausiai nepamenu, ar nusprendžiam važiuot “namo” ar kavos ieškoti, bet atsiduriame prie Kultūros ir Mokslo rūmų, priešais kuriuos matome prekybos centrą. Galvojam, kad šitas gi turi dirbti, bet ne… Visgi už jo yra gatvė su maisto įstaigomis ir čiumpame pirmą pasitaikiusią kavinę, nes kojos manęs nebelaiko. Tortukai, kava ir dieną jau tikrai laikas baigti. Gimtadieniui dar lyg norėjau nealkoholinio vyno, bet pasirodė, kad Varšuvoje tokį dalyką rasti misija neįmanoma.
Pirmadienio planas – užsukti į traukinių muziejų. Tai dar viena mano rekomendacija. Traukinių muziejuje yra vidinė ekspozicija iš poros salių. Vienoje jų – apie 200 traukinių modeliukų. Visi aprašyti taip pat ir angliškai.
Lauko ekspozicijoje apžiūrėsite apie 50 įvairaus amžiaus tikrų traukinių. Vieni gana įprasti, kiti juokingi (tas žalias primena varlę), dar kiti keisti, pvz traukinys-tankas.
Čia jau, skirtingai nei Neono muziejuje, penkių minučių neužteks. Labai jau atidžiai neskaitinėjom visko, bet vistiek užtrukome apie valandą. O dar po to ėjom apžiūrėti muziejui nepriklausančio ir tik forumiukuose minimo apleisto traukinių perono. Šito tai nerekomenduoju, nes nėra ko tokiose vietose doriems žmonėms valkiotis.
Kitas objektas sąraše – tas gi griozdiškas Kultūros ir Mokslo rūmas bei jo terasa.
Čia šiek tiek pasimetėme, nes užėjus neaišku, nei kur kasos, nei kur eit… Bet galiausiai susigaudę pamatėme gana nemažą eilę. Atsistojome, tik kol ten laukėme, Gedas internetu nupirko bilietus. Kad ir kokia nesąmoninga sistema (nes kam perkant bilietus reikia tiek informacijos suvesti?), vistiek truko tik trečdalį eilės. Na, o viršuje pamatėme, kokia ta Varšuva didelė, koks mažas senamiestukas – tik kažkur raudonuoja plytos.
Mano mėgiamiausia pusė:
Na ir šiaip graži ta bobų vasara.
Ir viršuje, kioskelyje, aišku, prisipirkau atvirukų (keli iš traukinių muziejaus)…
Suplanuotoji dalis baigta. Toliau tik improvizacijos. Gedui reikėjo dirbti – susitikimas internetu – dar paieškojome jaukios kavinės. Kaip tik tokia pasirodė viena iš ten populiarių “Green”. Kol jis dirbo, aš hipsterinau. Sėdžiu, geriu kavą, žiūriu į tokį vaizdą…
… ir galvoju, kad ok. Varšuva ne Niujorkas, o tie rūmai ne Empire State Building, bet vistiek kažkaip va taip pajutau tą niujorkietišką nuotaiką, kokią įsivaizduoju :). Aišku, po to pasukam už kampo ir teta iš po skverno kiša cigaretes, o kita iš gariūninės kvadratinės terbos traukia dirbtinius kailinius, tai ta atmosfera prasisklaido.
Vėliau nukeliavom iki pagaliau veikiančios “Humanos” – kainos tokios pat, kaip pas mus – apybrangiai, o kai viskas jau po 17 zlt, tai nieko nebėra. Patikrinom keturis knygynus ir nė vienas neturėjo angliškų knygų, pasivažinėjome tramvajumi po Pragos rajoną ir grįžome “namo”.
Buvau kosmetikos parduotuvėje, bet nieko nepirkau. Tik pleistrų. Oras pasitaikė 20+. Tad sakyčiau fantastiškas gimtadienis.
Na, o tai, ką naudingo parnešiau jums: kavinės, baro, dviejų muziejų, dviejų terasų ir plakatų parduotuvės rekomendacijas.
Kelias namo taip pat neprailgo, nes šiuo metu ištisai galima grožėtis tokiais vaizdais:
Tiek šį kartą! Tikiuosi rekomendacijos ateityje pravers, nes žinote, Varšuvoje, ne tik Koperniko muziejus yra :). O ir tai, kad jie turi senamiestį man buvo visai neblogas atradimas, maniau, kad jis visiškai sugriautas.
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Virgillija
Labai smagiai susiskaitė.
Vilija
Nuotraukos superinės! Kiek spalvų, geros kompozicijos, suviliojai nuvykti į Varšuvą:)
Salomėja
Labai jau fotogeniška ta bobų vasara. Turbūt mažiau gerų įspūdžių būtų buvę, jei visur tektų spūdinti per lietų 🙂
Beata
Aš Varšuvoj (ne pravažom) esu buvus per muziejų naktį prieš kokius 7 metus, tai pamenu man irgi patiko, nors 1 parą tebuvau. Pamenu, kad senamiestis labai gražus pasirodė:)neįtikėtina, kad nenusiaubei kokio rossmanno 😀
Salomėja
Nenusiaubiau, bet nereiškia, kad nenorėjau :). Hebe būčiau galėjus, būčiau viską išpirkus 🙂