Balandis: sudužimas, nauji projektai, nauji daiktai, atostogos

Estimated read time 10 min read

Na gerai, dar nesibaigė mėnuo, bet liko mažiau, nei kitą trečiadienį būtų praėję naujo, o jūs, tikiu, neprieštaraujate mėnesio ataskaitą skaityti dabar, ar ne? Juo labiau, kad balandis buvo turtingas įspūdžiais. Pagaliau! Ir keliavom, ir dirbom, ir atostogavom. Nuo ko pradėti? Gal nuo darbų?

Atvirukai! Ir visi kiti darbai

Manau neliko tų, kurie dar negirdėjo, kad į pasaulį išleidau naują vaiką. Tai vieta, kurioje galite nusipirkti turistinių, lietuviškų atvirukų. Apie tai, kaip kilo idėja sukurti Nebulamakers.lt parašiau atskirą įrašą. Taigi, šiandien parduotuvei vos trys savaitės, tad nei apie sėkmę, nei apie nesėkmę kalbėti anksti. Juo labiau, kad asortimentas dar visai nedidelis.

Startavome su 51 atviruku, tačiau dalis jų panašūs. Kitą mėnesį planuoju gausesnį ir įvairesnį papildymą. Tiesa, viskas juda gana lėtai. O kadangi aš visada pasakoju užkulisius, tai ir čia ne išimtis. Taigi, įsivaizduokit sumanymą pagaminti gražuolės Švėkšnos bažnyčios atviruką. Atrodytų, o ką čia reiškia? Atvažiavai, padarei nuotraukų, siunti į spaustuvę ir štai. 

Realybė. Realybė ta, kad lauki saulėto oro, nes niūrios nuotraukos niekam nepatinka. Realybė, kad norisi meto, kuomet fasadas nebūtų šešėlyje, tad tikrini tam skirtas programėles, kada tinkamai kris saulė. Kadangi paaiškėja, kad tai pirma dienos pusė, o iki Švėkšnos nuo Vilniaus toli, reiškia, reikia arba labai anksti keltis ir važiuoti, arba netoliese nakvoti. 

Padarius nuotraukas jas būtina sutvarkyti. Mes fotografuojame režimu, kuris daro 5 skirtingų išlaikymų foto. Tada Gedas jas jungia į vieną. Be to, dažnai į vieną foto jungiame kelias, kad atsivertų platesnė panorama, nes į įprastą kadrą telpa tik dalis objekto. Tada minimalios spalvų korekcijos, visokių šiukšlių trynimas (ko tik nepasimato iš viršaus). Ir tik tada jau darau maketą, siunčiu į spaustuvę ir t.t. Taigi, pirmas etapas įvykdytas – pradinės nuotraukos yra, o su kitkuo dar daug darbo. 

Taigi, Nebula Makers atvirukai dar kūdikystėje. Beje, jei įdomu, tai parduotuvės bloge rasite keletą su atvirlaiškiais susijusių įrašų. 

Kita mano atvirlaiškių parduotuvė važiuoja savo eiga. Kadangi perku reklamą postcrossing.com, tai yra šioks toks stabilumas. Nei labai gerai, nei labai blogai. 

Kas liečia tekstų rašymą, tai irgi viskas gana ramu. Gaunu užsakymų, juos atlikdama stengiuosi būti geriausia savo versija. Norėčiau atostogų, bet vis dar nematau kaip. Tiesa, su Gedu planuojame daryti darbo iš gamtos sesijas po porą dienų per savaitę, tad gal bus smagiau. 

Nauji daiktai 

Šopaholizmas vis dar aukštumoje. Balandį nusipirkau labai rimtą pirkinį – naują telefoną. Mano senasis buvo Huawei P30. Neturėjau jam jokių priekaištų. Bet Gedas sudaužė saviškį, o jis tingi rinktis naują, tai jam atiteko mano, o aš įsigijau kitą. Buvau Huawei gerbėja ir tikrai nenorėjau keisti prekinio ženklo, bet, kaip žinote, jie nebegamina telefonų su Android. Todėl nelabai liko, ką rinktis. Samsung nenorėjau, nes gal ne visai pagal kišenę naujausi modeliai. O ką daugiau? Nebent koks Xiomi? Realiai net nėra iš ko rinktis.

Perskaičiau porą gerų atsiliepimų apie OnePlus ir įsigijau jų patį naujausią modelį 9 Pro. 

Po savaitės naudojimo galiu pasakyti, kad viskas toooobula, jei ne vienas „bet“. Po P30 man jau tokios lievos nuotraukos. Na, nėra tragedija, gyvent galima, gaunasi ir visai neblogai, pvz.:

Visgi, Huawei buvo tobulos prie bet kokio apšvietimo ir net išdidinus, ir dėl to esu kiek nusiminus, nes čia šešėliai turi daug triukšmų, trūksta aštrumo, kambaryje fotografuoja tikrai prastokai ir pan. Kita vertus, yra tų fotoaparatų namuose, o visa kita šiame telefone veikia žaibo greitumu ir apskritai labai patinka, tad susitaikysiu. Techniniai kamerų parametrai irgi neblogi, tad gal kada koks atnaujinimas pagerins reikalus. Manau apie telefoną netolimoje ateityje parašysiu pirmo įspūdžio straipsnį, nes kartais taip trūksta paprasto, eilinio vartotojo nuomonės. 

P.S. Kai jau buvau parengusi šį tekstą atsirado atnaujinimas apimantis ir tokius kameros parametrus:

Panašu, kad reikalai pagerėjo. Tikiuosi ateityje tik tobulės. Visgi telefonas dar gana naujas ir gamintojai nesusirinkę atsiliepimų. 

Išleidusi krūvą pinigų, beje telefoną pirkau amazon.de, nes į Lietuvą dar nesugebėjo atsivežti Pine Green 12 GB RAM + 256 GB versijos, aš jau sakiau taupysiu. Aha, truputį batų pritaupiau. 

Pradėkim nuo to, kad sugalvojome su vyru dažniau vaikščioti. Aš tai visada buvau stora, bet po žiemos dar labiau prisipūčiau. Savimi nesidžiaugia ir Gedas. Rimtesnis sportas man vis dar kelia baimę, tai nors išeiname vakarais pavaikščioti. Bet bėda ta, kad po 10k žingsnių, man jau pradeda trinti patogiausi kerzai, o kažkokių kedų nelabai turėjau. Tad eavalyne.lt užsisakiau tokius. 

Jau dėvėjau, patogūs ir faini. Tada… Kažkaip gavau membershop.lt naujienlaiškį, matyt tingėjau dirbt, tai nuėjau pažioplinėti. Aha, pamačiau, kad turi Camper batus. Mano dydžio. Vienus, kuriuos kažkas rezervavo jau (pas juos tokia sistema, kad įsidėjus į krepšelį rezervuoja pusvalandžiui ar panašiam laikui). Eina sau. Bet kai jie atsilaisvino, tai kažkaip ir čiupau. Apie Camper kažkada labai svajojau, o ar nė vienų nebuvau turėjusi. Batai tokie, bet realybėje ryškesni, sunku perteikti spalvą. 

Galvojat viskas? Taigi ne, bet čia jau viskas ant paveikslėlio parašyta:

Senuosius raudonus sportpačius sugadino skalbimo mašina. Grynai mechaniškai kažkur užsikabino ir nurėžė pusę pado. Ilgai jų gailėjau, nes tokių pačių jau nebegalėjau įsigyti. Tai batų prisipirkau visom progom ir sezonams. Jau tikrai reikia stot su tais pirkiniais, nes panašu į nepasitenkinimą gyvenimu. O gal tiesiog norą patogiai ir gražiai. 

Dužęs dronas ir atostogos

Aš nežinau, kodėl 4 dienų pailgintą savaitgalį vadinu atostogomis. Gal dėl to, kad taip jau įprasta? Pvz., pernai atostogavome du kartus: 5 ir 4 dienas. Aš jau net sunkiai suvokiu, kad būna ir 14 dienų atsitraukimas nuo darbų, eina sau. Taigi, mūsų planas buvo pasivažinėti po Lietuvą, pafotografuoti su dronu, tai yra apjungti darbą (ak, bliam) su malonumais. Bėda ta, kad susiruošę išvažiuoti ketvirtadienio vakarą šeštadienį  prieš jį sudaužėme droną. Terkšt. 

Na, bet ar tai tikrai pakankama priežastis keisti planus? Nope. Tokį patį išsinuomojom. Tiesa, malonumas nepigus, mintyse vartau akis galvodama, kiek atvirukų reiktų parduoti, kad ta nuomą padengti. 😀 Nurašykim. 

Ketvirtadienį baigėme darbus, žiūrėdami kaip už lango pila lietus susidėjome daiktus ir iškeliavome Aukštaitijos link. Pasistatėme savo naują palapinę ir visą laiką krykštavom, kaip faina turėti prieangį, kuriame telpa stalas, kėdės ir galima sau sėdėti ir medituoti. Neslėpsiu, kad ir dujinį šildytuvą įsijungėme. Priminsiu, kad anksčiau visada keliaudavome su 2 arba 3 vietų palapinėmis. Ta dvivietė tokia kompaktiška, kad į rankinuką praktiškai telpa, tad komforto joje nedaug. 

Pirmą naktį praleidome Gražutės nacionaliniame parke. Naktis buvo šaltoka, 3 ar 4 laipsniai, o kūnelis dar neprisadaptavęs miegoti lauke, tad kažkaip sunkoka naktis buvo. Užtat rytas išaušo saulėtas, nors visos prognozės žadėjo lietų visą dieną. 

Šios foto darytos nauju telefonu, tad gal aiškus mano nusivylimas, kad tai nebe Huawei kameros 🙂 

Pirmą dieną stojom Salake, prie ežerų, Rokiškyje, Obeliuose, Biržuose. Pridarėm daug gražių nuotraukų, o būdami Biržuose sugalvojom, kad gal verta apsistoti vietiniame kempinge. Pasirodo veikia, gali priimti. Be mūsų buvo tik vienas kemperis. Gavom dušą, gavom elektros, o naktis jau nebeatrodė tokia šalta. 

Antrą dieną keliavom per Žemaitiją. Labai ilgai ieškojom kaip kuo arčiau privažiuoti prie Naujosios Akmenės karjero. Tada ėjom miškais. Buvo verta. 

Vakare susidūrėme su iššūkiu, kur gi nakvoti. Bandėm Plungės rajone į vieną kempingą įsiprašyti. Nedirba. Tada patikrinom viešą stovyklavietę prie Platelių. Per daug žmonių. Galiausiai, ten, prie Platelių, Gedas paskambino į kažkokią stovyklavietę (iškaba prie kelio), kurioje sutiko priimti palapinę. Atvažiuojam, o ten susijaudinusi bobutė, kad sušalsim gi baisiausiai. Leido statyti savo pievoje, kuri dar neparuošta sezonui ir nė pinigų neėmė. Žinoma, buvom ten tik vieni. O iš viršaus vieta atrodo štai kaip:

Mes ten prie raudonos mašinytės, o už tiltuko – ežeras. 

Ryto tikslas – Oginskių rūmai Plungėje. Ček. Tada dar prie bažnyčios pasisukiojom, įspūdį kunigui palikom. 

Diena buvo labai turininga. Apsilankėme Svencelėje (wow, kaip apsistatė ir pasikeitė), buvome Ventėje, Minijoje (aka Mingė), kur lankiausi pirmą kartą, Uostadvaryje. Jei pavyks, tai nuotraukos atsidurs Nebula Makers, tad visko čia neišduosiu. Vakare ir vėl ieškojome kur apsistoti. Tikslas – netoli Švėkšnos. Mus priėmė Misgirių stovyklavietė, kuri nors ir rašė, kad dar neveikia, bet, atrodo, apsidžiaugė, kad kažkas atvažiavo. Gavom personalinę pievą, lauko tuliką, pavėsinę, elektros ir tvenkinį. Jėga. Kaip atrodo stovykla iš viršaus, iliustruoja pagrindinė teksto nuotrauka. Žinoma buvome vieni. 

Kitą dieną stojom Jurbarke, Panemunėje, Raudonėje ir parsiradom namo. 

Smagi kelionė buvo. Ir pandemijos perspektyvoje, kiek įmanoma saugi. Kontaktai buvo minimalūs, nes net nėjau degalinėse į tūlikus. Su visais šeimininkais kontaktavom lauke. Tiesa, buvom Joniškio parduotuvėje, bet pasirinkome tokią nepopsinę, kur nebuvo žmonių. Beje, man atrakcija – pirmas kartas nuo lapkričio maisto prekių parduotuvėje. Valgyt gaminomės, ko net namie taip reguliariai nedarome 😀

Pagalvojimai apie tai, kaip gyvena žmonės

Apkeliavom Lietuvą. Vienur kitur pakėlėme droną. Pastebėjau, kaip skirtingai žmonės gyvena. Pvz. kad ir koks Salakas. Kaimelis gi. Bet koks tvarkingas! Tie kiemai, kurie šalia bažnyčios, be priekaištų. Tuo tarpu pakilom virš Ukmergės piliakalnio. Nė nemanau, kad gaminsim atvirukus, nes aplinka…. Piliakalnis sutvarkytas, keliai naujai iščiustyti, takeliai nauji, tačiau aplinkiniuose kiemuose – šiukšlynai. Na žinote, kai žmonės priverčia reikia nereikia visokių rakandų, šiukšlių „o gal prireiks“, išardytų mašinų detalių ir t.t. Vis galvoju, kas nulemia, kad vienose vietose visi tvarkingi, prisižiūri savo aplinką, o kitur vat sandėliai ir laužynai. 

Kas čia dar?

Ir vėl truputį pagalvokim apie šio blogo turinį. Pastebiu, kad štai šie įrašai jums tikrai įdomūs. Ir skaitot, ir rašot. Pati jaučiu tą seną gero bloginimo vibe.  Kartais man kyla mintis, o gal tiesiog tik tiek ir palikti? Kas mėnesį po ilgą tekstą apie viską. Kartais apie šį bei tą, pavyzdžiui, parekomenduoti knygų naujienų, nes savo darbe susiduriu su visais išleidžiamais pavadinimais ir galėčiau surinkti įdomių rekomendacijų, apie tai, kas pasirodė nauja. Žodžiu, pamiršti visus tuos tušų ir šampūnų aptarinėjimus, nes aš nelabai tuo begyvenu? 

Tiek šį kartą. O kaip jūs balandis?


Dėmesio: aš kosmetikos produktų neparduodu. 

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).

14Comments

Add yours
  1. 1
    Renata

    Ačiū už įrašą. Labai jų laukiu! Jei atvirai tai straipsnius apie kosmetiką skaičiau tik kai įžangose buvo daug asmeniškumų, dabar jau nebe. Man visi galėtų būti kaip šie, tegul ir rečiau, bet prisėdi su kava, perskaitai su malonumu, gera matyti paprastų žmonių gyvenimus.

  2. 2
    Neringa

    Sveika. O man patikdavo, kai rašydavai kas dieną, kas dieną ir užsukdavau. O dabar užsuku tik prisiminus. Ir apie kosmetiką skaityti nebesinori, įdomiau apie keliones. 🙂

  3. 3
    T

    Labai laukiu atsiliepimo apie naująjį telefoną, nes pati Huawei naudojuosi ir jei reiktų keisti nežinočiau į ką. Apie kosmetiką įrašai taip pat įdomūs, bet skaitau, tik tuos, kurie man aktualūs, pvz. man apie plaukus visiškai neaktualu, nes manieji tiesūs, ploni ir sunkūs. Manau, kiekvienas įrašas randa savo auditoriją.

  4. 4
    Salomėja

    Renata, ačiū, taip taip, asmeniškumai visada visus vilioja, tik, kad gyvenu be skandalų, ramiai, užaugau nebesikišti į visokias intrigas 🙂

    Neringa, iš tiesų apie kosmetiką ne tik skaityti, bet ir rašyti nebelabai norisi. Naudoti, bandyti smagu, bet tas nuolatinis patiko/nepatiko, jau atrodo perteklinis. Vistiek visi skirtingi. O apie naują įrašą pranešu ig ir fb. Kol kas vis dar pavyksta išlaikyti trečiadieninį reguliarumą. Vėliau gi pažiūrėsim. Faktas, kad blogas nedings, bet „grožio“ iš pavadinimo jau seniai išbraukta.

    T. Manau, kad apie telefoną parašysiu į gegužės galą, o po kokių metų reiks padaryti atnaujinimą. Su kosmetikos apžvalgomis yra taip, kad jas žmones skaito tik kai susidomi konkrečiu dalyku, o man bloge labiau gal bendravimo norisi bet kokia tema, nelaukiant, kol kažką aktualumas ištiks 😀

  5. 5
    Urtė

    Man patinka ir tokie, ir apie kosmetiką. Aišku, kai kurios priemonės mažiau įdomios dėl natūralių fiziologinių skirtumų. Iš kosmetikos man labiausiai patinka kokios nors universalesnės apžvalgos. Kartais smagu, kai renkuosi kokį nors naują produktą, pasiskaityti kitų apžvalgų ir paieškoti įvairių nuomonių.

  6. 6
    Neimantė

    Oi, skaitau visus kaip ir seniau. Komentuot tingiu kaip visada… reiktų reiktų ir apie grožio prekes, nes problema su atsiliepimais kaip tavo. Mano oda labai panaši, o plaukai – nors ne garbanoti, bet kutvėlėti, tai labai praverčia ką parašai.

  7. 7
    Eglė

    Graži telefono spalva 😀 (aš irgi po truputį kaupiuosi naujam telefonui, bet dar giliuose apmąstymuose..) Ir batai gražūs. 🙂 ir nuotraukos.
    Man iš balandžio labiausiai įsiminė prastas oras, nu rimtai nusibodo žiema pavasarį, tai tos kelios dienos, kurios buvo saulėtos ir šitos ir per kurias pasivažinėjome po apylinkes, buvo tookios malonios… Daug darbų buvo. O norisi jau kažką veikt, planuot, lėkt, deja, viskas dar labai mažais žingsneliais. Užtat parduotuvėse irgi prasitaškiau, ką daugiau veikt. 🙂 Na ir padoresnėmis dienomis prasivažinėjau dviračiu, tai buvo smagu, bet reikia vėl iš naujo priprast prie įtampos išvairavus į gatves, plius įsitaisiau krūvą mėlynių ir šiaip pūškavau kaip meška, kažkaip sunku po žiemos, nors vaikštau daug, o bet va tačiau vis tiek.
    Bet vis labiau link vasaros, o tai teikia šiltos vilties. 🙂

  8. 8
    Urtė

    Neimante, sutinku, reikia, kad Venividi rašytų ir apie grožio dalykėlius, bent retkarčiais, jei dažnai nesinori. Nėra labai daug lietuvių blogerių, kurios tai daro, o Instagrame tai toks apžvalgos kažkokios netikros, per daug reklaminės atrodo…

  9. 9
    Salomėja

    Urte, Neimante, na iš esmės negalvoju visai neberašyti apie kosmetiką. Tiesiog tų atsiliepimų natūraliai sumažėjo, nes kažkaip ilgiau apsistoju prie produktų, jau tampa sunku kas savaitę rasti įdomią priemonę. Tad labiau galvoju apie kitokį formatą. Labiau, ką naujo išmėginau, pusmečio favoritai ir pan, kuriuose galima apjungti daugiau priemonių 🙂 Tad tokio tekto gal net ir kartą per mėnesį užtektų 🙂

    Egle, batai ir nuotraukos, ir telefono spalva dėkoja 🙂 Kas liečia orą, tai man dabar toks nusivylimas. Jau buvo, jau buvo trumpos rankovės, o čia bac vėl į žieminius 🙂

  10. 10
    Lina

    Salomėja, mane labai žavi, kiek tu daug įdedi į savo projektus. Linkiu, kad ir jie tau tiek pat atiduotų.
    Labai gražios jūsų nuotraukos, ir telefono foto neatrodo taip jau blogai, kaip sakai.

  11. 12
    Milda

    Kadangi čia vienintelis blogas, kurį skaitau, tai tik rašykit. Ir apie kosmetiką skaitau, ypač apie plaukus.

  12. 13
    Auksine

    Labas, aš irgi beveik nekomentuoju, bet man turinys įdomus 🙂 Perskaičiusi pagalvojau, kaip noriu pakeliaut po Lietuvą su palapine (mano dvivietė, deja:)) Domina Camino Lituano.
    Gera girdėt, kad uoliai laikotės saugumo (referuojant į apsipirkinėjimą parduotuvėje).
    Beje, laukiu išgirtojo Avene kremo nuo saulės kaip tik, užsisakiau Senukuose:)

    Linkėjimai!

  13. 14
    Salomėja

    Auksine, o kas blogai su dviviete palapine? Mes su tokia visą Europą apkeliavę ir ne kartą, nes kitokia į motociklą net netelpa.
    Tikiuosi kremas patiks, aš jau matau, kad man tuoj reiks kartot, didelė jo išeiga, na bet tokios priemonės ir nepritaupysi.

+ Leave a Comment