Vasaris 2023: dar iššūkių!

[2023 03 01] Sveiki! Tai išgyvenome dar vieną žiemą, bent jau kalendorinę. Su tuo ir sveikinu!

Čia, savo pačios bloge, vasarį buvau retas svečias. Nei turėjau, ką pasakoti. Nei norėjau kažkuo dalintis. Nors esu niurna, žmonių heiterė, cinizmo persmelkta bobelė, visgi širdy visada – optimistė. Nei man gaila kažkokių gyvenimo sprendimų, nei aš jaučiuosi nelaiminga. Tačiau šį vasarį aš kažkokia labai pavargusi. Gal net retas, labai retas tų atvejų, kai ryte nenoriu keltis. Tikiuosi, kad šviesėjančios dienos, saulė, šiltesni orai gi padės išsikapanoti iš duobės, į kurią nusirito emocinė sveikata.

Tačiau visumoje net nėra ką blogo papasakoti (na, kad po to sakytumėt, jog suprantat savijautą), nes viskas teka sava vaga. Tiesiog matyt tos emocijos būna up and down.

Nors… Būta vieno nemalonaus nutikimo. Prieš tris savaites išsisukau koją. Net ne ant ledo. Tiesiog žiūrėjau, kur lekia šuo, maktelėjau į duobutę, kryptelėjau čiurną, dribau ir ajajai! Parėjusi dėjau ledo, bet, aišku, ištino ir tikrai buvo sunku vaikščiot, vėliau susiformavo mėlynės aplink visą čiurną ir pėdą. Tad dvi savaites vaikščiojau labai mažai. Gedas perėmė šuniuką, nunešdavo mano siuntas į paštą ir viskuo rūpinosi. Tačiau sėdėti namie lengva nebuvo. Dar ir dabar koją skauda, bet jau einu visur, kur reikia, nes kitaip visai stogas važiuoja.

Bitė irgi auga. Prisipažinsiu, kai domėjausi malinua veislės šunimis, tai tikėjausi visko. To, kad šuniukas bus agresyvus ir reaktyvus (tai, turim tą džiaugsmą). To, kad reiks skirti labai daug dėmesio (taip, iš esmės visas laikas, kurį nedirbame arba nemiegame yra jai, o darbą statom į antrą vietą). To, kad daug kainuos (žinoma, individualios treniruotės ir įranga yra brangi). To, kad teks bet kokiu oru eiti į lauką (galioja kiekvienam šuniukui). To, kad viską niokos ir grauš (tam neturi progos, nes nepaliekame be priežiūros). Tačiau šiek tiek netikėta buvo, kad tokia sunki buitis namuose. Gatvėje Bitė puola kitus, bet glaustosi prie mūsų. Namuose, jei tik nemiega, ar neatlieka dresūros pratimų, tai kandžiojasi. Miegoti ne narve (kur nors ant sofos ar savo guoliuko) ji nemoka. Taigi, namuose džiaugtis šuniuku skausminga tiesiogine ta žodžio prasme. Gerai, kad ilgų rankovių sezonas, nes atrodau, kaip smurto auka: visos rankos nusėtos mėlynėmis. Kiekvieną dieną tikiuosi, kad šuo tą kandžiojimą išaugs (manau suprantat, kad mes išbandėm įvairius būdus nuo to atpratinti, išskyrus šuns spardymą. Ir čia nejuokauju, nes forumiukai siūlo mušti). Ir nesupraskit klaidingai. Bitė namuose kandžiojasi ne agresyviai ar aršiai. Tiesiog įkyriai ir nuolatos. Pas ją viskas šiame pasaulyje yra per dantis. Nežinau, kaip jūsų šunys, parodo, kad nori siusiot, bet mūsiškė pradeda skaudžiau dantis leisti 😀 😀 😀

Malinka augint iššūkis ir nors ašarų pakalnėje sėdžiu kas antrą dieną, jei paklaustumėte, ar keisčiau kažką gyvenime, tai ne. Taip, vis dar svajoju apie svajonių šuniuką, bet dviejų nepavežtumėm. Kasdientbė dabar sunki ir skaudi 😀 Tuo pačiu ši patirtis atneša įdomių vėjų. Pvz., gegužę jau užsiregistravome į seminarą „Šunų elgsenos sutrikimai. Kitoks požiūris į problemų sprendimą“, kurį ves elgsenos specialistas iš Belgijos. Mūsų su šuniuku planuose šunų sportas mondioringas (ano mėnesio įraše yra nuoroda į filmuką iš seminaro). Kitas workshop’as jau kovo gale. Šeštadienį buvome pirmoje mantrailing (sekimas, žmonių paieška) pamokoje. Tokių dalykų anksčiau mūsų mažame pasaulėlyje tiesiog nebuvo.

Darbas kas kartą vis su naujais iššūkiais. Nuo mėnesio pradžios brango pašto išlaidos. Tad teko nutraukti reklamas į kai kurias šalis. Taip pat užsiregistravau OSS VAT mokėtoju. Tad už nuo šių metų pradžios už visus užsakymus į Europos Sąjungą turiu išskaičiuoti tos šalies PVM ir sumokėti į jų biudžetą. Kadangi šios sumos prie kainos nepridedu (vokietis ir lietuvis moka tiek pat), tai per tą PVM dydį sumažėja mano pajamos. Užsakymų į ES turiu maždaug pusę. Bet ką tai reiškia? Reikia daugiau dirbti, rasti, kas traukia klientus, nesustoti, nemiegoti 😀 Atmetus šiuos ne itin smagius niuansus vasaris buvo geresnis nei pernai, o tai reiškia, kad einu savo tempu ten, kur ir noriu.

Dar šį mėnesį buvo knygų mugė. Labai laukiau, buvau tik prieš porą metų. Tad palikom savo žvėrį miegot ir išmovėm. Skubėjom, nes beibis dar negali ilgai būti viena, max 3 valandos. Tad žiūrėjau google maps, kada kamščiai prasisklaidys, kad tik mažiau laiko sugaišti kelionei, o ten jau viską apibėgom. Ir kaip gi be knygų, parsitempėm pilną maišą.

Iš pirkinių šį mėnesį teko nusipirkti naujus batus su tvirtesniu aulu, kad būtų bent kažkiek saugiau vaikščioti. Plius grandinės ant batų, kurias nešiojuosi striukės kišenėje. Kartą jau teko panaudoti.

Sakyčiau tiek šį kartą. Visai ir neblogas tas vasaris, tik dalį praleidau per tą savo koją, nes buvom lyg ir išvyką į Druskininkus suplanavę ir dar kažką. Bet ai, kitą kartą, ane? Kaip jums sekėsi?

Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.