Vasaris: Русский военный корабль, иди на хуй

Estimated read time 5 min read

[2022 01 02] Akivaizdu, kad mėnesio įrašas bus jausmingas, kupinas emocijų ir nekonstruktyvus. Kažkur išsilieti tai reikia. Mėnesis atrodė eilinis ir visai neblogas, bet vieną rytą vyras įprastai atneša į lovą kavos, tik žinutė jo neįprasta: Rusai užpuolė Ukrainą, bombina oro uostus. Mano pirmas klausimas buvo ar ir Kijeve, nes tada jau tikrai atrodo viskas tikra. Deja taip.

Na ir kas toliau – visi puikiai žinote. Naujienos sklinda nenutrūkstamu srautu. Per šias dienas graudinausi tūkstančius kartų. Vaikštau raudonomis akimis. Kai pirmą kartą klausiau „Русский военный корабль, иди на хуй“ garso įrašą – tiesiog kūkčiojau iš pasididžiavimo tais žmonėmis.

Blioviau žiūrėdama kaip žmonės stoja prieš tankus. Juokiausi iš to kaip ukrainiečiai net tokioje situacijoje moka skaldyt bajerius, kurti memus, filmuoti ne tik kraupius vaizdus, bet ir įkvepiančius video. Vėl žliumbiau skaitydama apie grįžtančius ginti šalies, apie nebėgančius. Galvoju apie save. Ar aš būčiau ta, kuri laukia pabaigos pabėgėlių krizių centre, ar kažkokiam rūsy čia . Manau, kad atsakymą žinau. Mes su Gedu visada buvome tie, kurie buvo įsitikinę, kad „rusas puola“ yra reali grėsmė. Tiesa, aš šiek tiek nustebau, kad ne mes papuolėm po vikšrais, o Ukraina. Aha, sako visi, mes gi NATO, mus gins. Tuo net neabejoju, bet gynybos metu krenta bombos, aidi šūviai.

Situacija tokia baisi, kad nėra net ką pasakyti. Naudodamasi, kad turiu bent menkutę auditoriją, primenu, kad reikia aukoti. Jei jau tai darėt, nepamirškit, kai gausit kitą algą. Nes patys matot, kad ne tik šį karą laimėti, bet ir padarinius srėbti reikės daug daug pinigų. Ir aukokit iš tiesų. Eurą, du, dvidešimt. Tiesiogiai! Kažkaip mane erzina visi tie „pirkit maikutę, o visą pelną pervesim Ukrainai“. Ir vieni, ir kiti aukokit be maikučių ir kitų menčerdaisų, o tokius dalykus tiesiog nusipirkit, norėdami paremti ir vietinį verslą.

O svarbiausia ir neįtikėtina, kad aš vis tai vienur, tai kitur pamatau žodžius, kad daug rusų yra prieš karą ir dėl visų sankcijų tie paprasti nekalti žmonės nukentės ir pan.

Tad naudojuosi proga pasakyti, kad vyksta karas ir nėra paprastų nekaltų žmonių.

Maskvoje apie 12 milijonų gyventojų. Į protestus išėjo apie porą tūkstančių. Tai apie 0,02%. Sako, kad jie bijo, nes policija suima. SUIMA vs bombarduojamos ligoninės, darželiai, žmonės likę be jokių namų, sėdintys jau savaitę požemiuose. Suėmimas, žinokit, atrodo menkas nepatogumas. Ukrainoj kaimo žmonės stovi prieš karinę techniką.

Jei tų „prieš karą“ būtų bent kas dešimtas… Jei kas dešimtas išeitų į gatves vien Maskvoje susidarytų milijonas žmonių. Ar įmanoma suimti milijoną? Ne. O jei šaudys į juos? Tada tas kas dešimtas turi dar likusius 9 draugus/giminaičius/kolegas, kurie, jei neišėjo dėl karo Ukrainoje, nebetylės dėl to kas dešimto. Bet jie sėdi sau patogiai ir net tos pačios palaikančios geltonai mėlynos vėliavytės neužsideda.

Sako jie nieko nežino, pas juos viskas cenzūruojama. Tik tie nieko nežinantys komentarais kontratakuoja žinutes tviteriuose ir kitur. Tie nieko nežinantys kažkaip išgirsta, kad bus finansinis krachas (išgirsta sekmadienį, šalyje, kurioje blogos žinios neskelbiamos) ir bėga grynintis pinigų. Tie nežinantys keliauja po kiprus, graikijas, palangas, jūrmalas. Mato pasaulį, tame pasaulyje jiems prieinamas internetas. Gal Novosibirsko rajono bobutė ir nežino, kas darosi, bet Maskvos ir Pyterio žmonės tiesiog nenori žinoti. Ir keista, nes dar turėtų atsiminti sovietų sąjungą ir suvokti, kas yra propaganda ir informacijos slėpimas.

Yra maža viltis, kad greitai jie nebebijos būti suimti per protestą, nes kalėjime bent maitina, kai tuo tarpu nebeturės už ką duonos nusipirkt.

Ar įmanoma kažką pakeist protestais? Visuomenės spaudimas padarė įtaką daugeliui sankcijų. Jei ne protestai ir žmonės, politikai ir toliau būtų miknoję. Protestai, o vėliau riaušės, per antrą Maidaną padėjo Ukrainai nusikratyti jų prorusiško prezidento.

Taigi ne. Nėra nekaltų žmonių, kurie prieš karą, jei jie tyli. O visais laikais, bet koks įstatymų saugotojas jums pasakys, kad nežinojimas, neatleidžia nuo atsakomybės.

Esu pikta, rašyčiau ir rašyčiau, bet manau, kad užteks tiek kiek pasakiau.

Einu nužliumbsiu paskaičiusi, kaip žmonės meta savo gyvenimus susikurtus svetur ir keliauja ginti Ukrainos. Nebijo kažkaip, kad policija muš ar suims.

Kiti vasario reikalai

Atrodo jų nė nebuvo, o karas tęsiasi jau mėnesių mėnesius. Tačiau iš tiesų mes šį mėnesį turėjome atostogas, tai yra pasiėmėm laisvadienį ir tris dienas praleidome Druskininkuose. Išpuolė nuostabios dienos.

Mano savarankiško darbo mėnuo praėjo neblogai, nors akivaizdu, kad dėl karo patirsiu sunkumų. Pardavimai smigo beveik iki nulio, nes kam rūpi dabar visokie atvirukai. Man ir pačiai ne postcrossing’as galvoje. Tiesa, vėliau tai bus problema, nes visi nusisukę nuo mažų verslų daliai jų sukels krizelę. Bet well, yra svarbesnių reikalų. Nesinori pirkti reklamų ir kurti gražių paveiksliukų „pirkit pirkit pirkit“.

Tai šį kartą tuo ir baigsiu, tikėkimės kovas bus linksmesnis.


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#REKLAMA

2Comments

Add yours
  1. 1
    Eglė

    Labai norisi tikėti, kad kovas tikrai bus linksmesnis… Tuo tarpu dabar išties tiek emocijų verda, kad galvoj netelpa. Nuo to melo, propagandos, tokio lygio cinizmo…tiesiog baisu. Bet taip, sykiu vis iškyla tokių momentų, dėl kurių bėga ašaros, ir tikrai gražu stebėti, kaip susivienijo žmonės, kiek gražių pavyzdžių ir pagalbos, net ir linksmų, juokingų situacijų. Duok Dieve, kad to, kas daroma, užtektų.. O pradėti (tikiu, kad dauguma jau pradėjom pačią pirmą siaubo dieną) turim nuo savęs, kas kuo galim, euru, vėliavėle, atsisakymo visko, kas rusiška, ir taip toliau..
    Prieš pat įvykius baigiau skaityti J.Boyne knygą “Berniukas dryžuota pižama”; parūpinau ją sūnui, bet ir pati perskaičiau. Gale buvo parašyta: aišku, visa tai atsitiko seniai ir nieko panašaus daugiau negali atsitikti. Tik ne šiais laikais. Deja deja…

  2. 2
    Salomėja

    Egle, taigi, deja. Šį įrašą rašiau vakar, o šiandien ryte kūkčiojau paskaičius naujienas. Regis jokių esminių nebuvo, bet užteko tų pačių, kad ir toliau šaudo į civilių namus, kad baigia kai kuriuos miestus nušluot nuo žemės, o jie vistiek kovoja ir gieda himną prieš tankus, kai tuo tarpu rusai Rusijoje verkia, kad spotyfajų atjungs. Ir kol Vakarai laikosi nesikišimo politikos kiekvieną dieną darosi vis baisiau, kad ukrainiečiai neatsilaikys ir karas išplis, nors galėjo būti sustabdytas.

+ Leave a Comment