Vasario knygos, 2020

Estimated read time 4 min read

Klakt ir kalendorius persiverčia. Jau praėjo vasaris. Jau atėjo pavasaris. Jau kažkas pasigedo knygų apžvalgos. Tik tiek, kad nelabai aš čia tokią rašau. Juk visi atsiliepimai Šiukšlynėlyje, o kam patogiau, tai knygų instagram paskyroje. Čia aš šiaip mėgstu paskaičiuoti, kiek ir ko skaičiau, paplepėti ir viskas. Taigi, koks buvo mano vasaris? Gana tipinis – perskaičiau dešimt knygų ir jos atrodo taip:

O pirmas įrašo paveiksliukas leis įsivaizduoti, kaip maždaug atrodo 10 knygų krūvoje 😀

Vienas romanas iš bibliotekos. 6 knygas man padovanojo leidyklos. Iš jų labai patiko 3. Visai nesužavėjo viena – “Melas”. Savo bloge ją įvertinau vienetu, “goodreads” – dviem žvaigždutėmis. 

3 knygas parašė lietuvių autoriai. Ypač patiko G. K. Ivanicko “Tamsa ryja tamsą”. Maginė fantastika be lietuviškumo prieskonio. Kokybiška ir įtraukianti. Beje, autorius pats knygą išsileido, pats platina, tad jei sugalvosit paremt, manau, apsidžiaugs. Aš pati ją skelbiu mėnesio knyga ir vietą dalijasi su “Ten, kur gieda vėžiai”.

Lietuviškas trileris “Antrininkė” gana maloniai nustebino, nors joje tas lietuviškumas (pilkas oras, liūdesys, kryželis tolumoj) labai juntamas. Čia yra minusas. Nu kam gadint pramoginę literatūrą? Tai arba rašai kažką ten dvasiško, arba varai linksmai 🙂

“Pusė geltonos saulės” – knyga iš mano iššūkio per mėnesį perskaityti bent vieną knygą, kuri lentynoje gulėjo ilgiau nei metus. Ši gal kokius aštuonis laukė eilės. Ir nuvylė. Kita skaityta autorės knyga buvo sužavėjusi, tikiu, kad ir naujai pasirodžiusi (mano lentynoje gulinti) “Amerikana” taip pat puiki, o vat ši pasirodė tiesiog nuobodi. Žinoma, jei labai domitės Nigerijos pilietinio karo peripetijomis, ji bus naudinga.

Nuvylė ir Allende su “Klajonių metais”. Dar vienas istorijos vadovėlis apie pilietinį, šį kartą jau Ispanijos, karą. Atsibodo skaityti tuos “tas atėjo, tą sumušė, ten atsitraukė, tada vėl iš pradžių”. Užtat rekomenduoju “Bitininką iš Alepo”. Ypač jei trūksta atjautos pabėgėliams. 

Knygų fronte daugiau nieko naujo. Tiesa, kartais mane suglumina išsilavinusių žmonių pasirinktas tonas. Neseniai draugas, kolega blogeris pasidalino žinute, kurioje jį užsipuolė vertėja už tai, kad šios nepaminėjo atsiliepime. Iš tiesų, tie žmonės dirba užkulisiuose ir natūralu jausti šiokią tokią nuoskaudą, dėl to, kad esi nematomas. Tačiau mane suglumino parinktas tonas:

Lauren Groff, kiek žinau, nemoka lietuviškai. Ji neparašė nė vieno žodžio toje knygoje, kurią jūs skaitėte. Aš parašiau visus tuos jūsų giriamus sakinius, visos citatos, kurias jūs pateikiate, yra mano.

Iš tiesų vertimas yra sunkus autorinis ir kūrybinis darbas. Reikia daryti nemažai namų darbų. Kai kada net sugalvoti/pritaikyti tam tikrus neverčiamus dalykus, kaip kad idiomas. Nesusimauti verčiant specifines frazes. Neretai skaitytojas net nesuvokia to didžiulio darbo. Tačiau ar iš tiesų vertėjas parašė knygą ir todėl ją vertinant galima nubraukti visą autoriaus indėlį? Žinau, kad mano tekstą skaitys vienas kitas vertėjas, ir sakau, kad nenoriu įsivelti į diskusiją ar jūsų darbas yra pakankamai įvertinamas. Iš esmės aš sutinku su nuoskaudomis ir neturiu kitokių argumentų 🙂 Mano mintys yra labiau apie tai, kad citatos autorė kalba ne apie tai, kiek darbo ji įdėjo stengdamasi kuo geriau išversti unikalų autorės kūrinį ir dėl to, be abejo, nusipelnė pagyrų, o apie teiginį, kad ji parašė tą knygą ir viskas, ką mato bei cituoja skaitytojas yra jos :). 

Tiek minčių šiandien. Pasidalinkit savo skaitiniais 🙂

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).

10Comments

Add yours
  1. 1
    Renolda

    Skaiciau tik ‘Ten, kur gieda veziai’. Daznai nusiviliu arba net is karto neskaitau labai giriamu knygu, bet si tikrai verta visu liaupsiu. Skaiciau angliskai. Lietuvos vertejus truputi suprantu, nes visuose angliskuose puslapiuose(pvz amazon, goodreads) vertejo vardas rasomas salia autoriaus, lietuviskuose internetiniuose knygynuose – ju reikia gerai paieskoti, kartais ir nesuzinai. Bet toks vertejos tonas tai jau truputi lazdos perlenkimas.

  2. 2
    Salomėja

    Renolda, ir va, knyga tikrai verta pagyrimų :), dėl to, kad el knygynai turėtų taip pat kaip goodreads nurodyti vertėją irgi sutinku 🙂 ir dar, kad būtų lengva visus jo darbus pamatyti vienu spustelėjimu ant vardo 🙂

  3. 3
    Anonymous

    Vertėjo darbus labai lengva pamatyti libis.lt įvedus pavardę, iškart pateikia visą darbų sąrašą

  4. 4
    Asta

    Pagaliau tavo įrašas apie knygas :). Iš tavo tiek daug perskaitytų knygų nesu skaičiusi nei vienos. Tiesa, Isabel Allende “Dvasių namai” skaičiau kažkada žalioje jaunystėje, tai nelabai užkabino. Daugiau šios autorės taip nieko ir neskaičiau. Nors dabar galvoju, kad man jos knygos turėtų patikti – reikės kada prisiruošti pasiimti iš bibliotekos.
    O aš šį mėnesį nedaug perskaičiau. Bet viena knyga tai mano lentynoje gulėjo vos ne 15 metų ir pagaliau ją perskaičiau! Tai Carlos Ruiz Zafon “Vėjo šešėlis”. Buvau ją pradėjus skaityti tada, kai gavau dovanų (nu, prieš 15 metų :))), bet perskaičiau gal 50psl, neužkabino ir nebegrįžau prie jos. Šį kartą pasiryžau įveikti. Ir įveikiau. Nors vėlgi pradžia neužkabino… Ilgai sunkiai prie jos prisėdau, bet antroje knygos pusėje kažkaip įsivažiavau, norėjau sužinoti kaip ten viskas buvo. Bet šiaip nepasirodė knyga wow, man tokia vidutinė, gal prie geresnių.
    Taip pat perskaičiau Nora Ikstena “Motinos pienas”. Labai norėjau šios knygos, turėjau didelių lūkesčių. Bet kur lūkesčiai, ten dažnai ir nusivilti tenka. Nepasakyčiau kad nusivyliau labai, bet kai kurios vietos pasirodė šiek tiek “pritemptos”. Na, bet nesigailiu, kad skaičiau.
    Visiškas nesusipratimas pateko man į rankas (nu gerai, pati bibliotekoj pasiėmiau…), tai Matt Haig knyga “Radliai”. Nekomentuosiu. Nežinau, kodėl nenumečiau jos kai perskaičiau kokius 50psl…
    Ir visai patiko Karen White knyga “Stiklo skambesys”. Pradžioje taip nelabai traukė skaityti, bet įsivažiavau ir smagiai perskaičiau.
    Štai ir visi mano vasario mėnesio skaitiniai :).

  5. 5
    Salomėja

    Asta, man Radliai ir Vėjo šešėlis labai patiko :). “Motinos pienas” laukia lentynoj, tik manęs netraukia kažkaip pavadinimas 🙂 Allende gal verta mėginti, šiaip tikrai ji gana gerai plunksną valdo 🙂

  6. 6
    Miglė

    Kur galima rasti jūsų goodreads puslapį? Norėčiau pafollowint ar į draugus priimti 😀 Nebent, žinoma, norit laikyti privatų, ką visiškai suprasčiau 🙂 Man patinka ten panašryti, atsiliepimus paskaitinėti ar tiesiog šiaip pasižiūrėti, ką kiti skaito 🙂

  7. 7
    Salomėja

    Migle, aš goodreads pasivadinusi šiukšlynėliu. Tik nežinau ar ten kažkokios naudos mane sekti būtų. Nes atsiliepimų nerašau, nebent įkeliu kartais jau parašytą iš blogo, bet retai, nes nematau tikslo kartotis. Kažkokių norų sąrašų nesudarinėju, tai tik pažymiu ką perskaičiau, kad rašydama blogą atsiminčiau kas po ko ir tiek :). Jei atvirai tai nelabai net kažkokius pranešimus peržiūriu apie kvietimus draugauti.

  8. 8
    Beata

    uzjaudinai su umbros kronikom, tai laukiu kol autorius atsius, idomu man ar patiks:)siaip megstu fantastika, bet zoedu valdovas kazkaip nekabino, ziuresim kaip umbra praeis.

  9. 9
    Salomėja

    Beata, na tai žiedų valdovo ir aš nesu įveikus. Nuobodus jis 🙂 Ai, ir smagu tai pasakyt fantastams, taip susierzina visi :D. O su Umbra įspėju, kad pradžia gali pasirodyt kiek sunkoka, nes lyg viskas pabirę kažkaip, tačiau gal po ketvirčio knygos istorijos apsijungia ir pasidaro labai įdomu 🙂

+ Leave a Comment