Turistės užrašai: Ūlos akis

Estimated read time 4 min read

Neseniai apkalbėjau galimus blogo pokyčius. [Beje, mano insta paskyroje vyksta konkursas, kuris su tuo šiek tiek susijęs.] Taigi, bekalbant apie naujas idėjas, iškilo mintis, kad kartais pasidalinsiu įdomesnėmis aplankytomis vietomis. Nebūtinai Lietuvoje, bet apie mūsų šalį norisi kalbėti daugiausiai. Pvz., pro Ūlos akį važiavau daug kartų, bet niekada neatrodė labai verta sustoti. Ką gi radome pagaliau tą padarę? Tiksliau specialiai iki jos iš Vilniaus važiavome, nebuvo taip, kad varom pro šalį, žiūrim – akis!

Žinote, su vyru gana dažnai mėgstame vienos dienos turizmą. Čiumpam moka kavinuką, užmetame akį į žemėlapį, sugalvojame tikslą, šokam ant motociklo ar į automobilį (priklauso nuo sezono) ir tik pirmyn! Seniau, kuomet dar geolobių ieškodavom, būdavo lengviau rasti, ką aplankyti, bet dar pilna apžvalgos bokštų ir visokių įdomių nematytų vietelių.

Kas ta Ūlos akis?

Hidrogeologinis gamtos paminklas. Versmė, vertikaliai iš žemės kylantis šaltinis. Šie keli žodžiai daug nesako, bet jau kokius turime paminklus – tokius. Keliaujame žiūrėti.

Žemėlapyje nesunkiai rasite šį objektą nelabai toli Varėnos, bet jei reikia tiksliau, tai štai koordinatės:
54°8′30.1″,  24°26′24.19″

Atvažiavę pamatysite šiek tiek turistinės infrastruktūros: yra ir stovėjimo aikštelė, ir mediniai lauko baldai-pavėsinė piknikui. Mes lankėmės sekmadienį, rugsėjo pirmąją, pasitaikė šilta diena, tad žmonių tikrai buvo. O ir šiaip, galvoju, Varėnos miškai rudeniop kiek labiau mindomi, ar ne? Grybai gi. 

Čia pat, jei tingite eiti Ūlos akies ieškoti, galite pasigrožėti pačios Ūlos panorama. 

Lengva prisiminti, kaip Lietuvoje gražu. Tada teks nusileisti laiptais ir pereiti tiltelį. 

Už tiltelio ir vėl galima grožėtis ir aikčioti besižavint aukštais krantais, dabar jau iš apačios. Nuotraukoje tas pats skardis ant kurio yra apžvalgos aikštelė. 

Kai jau tris kartus pasakote, kad Lietuvoje labai gražu, galima eiti Ūlos akies ieškoti. Nelabai toli, gal kelis šimtus metrų. Bet kol pėdiname, pagalvokime apie tai, kad mes vistiek mokam džiaugtis tuo ką turim, nors tą ir neigiam. Kodėl? Pvz., kokioje Kroatijoje ėjom žymaus objekto žiūrėti. Ėjom ėjom, ėjom ėjom, ir pamatėm va tokį kelių šimtų metrų gylio ežerą dar kelių šimtų metrų gylio duobėje:

Na, o čia gi toks skirtumas, kuomet ateini… ir va 🙂

🙂 Na, bet negalim gi nesidžiaugti Puntuku, tik todėl, kad kokioje Švedijoje tokių akmenų pribarstyta ant kiekvieno tako, ar nuvertinti Olando kepurę, nes Portugalijoje įspūdingesnių skardžių ant kiekvieno kampo. Vistiek Lietuvoje gera. Na, o įdomioji šios balutės dalis, kad jos viduryje yra versmė, kaip aš sakau – vulkaniukas – iš gelmių kyla vanduo.

Ar verta važiuoti Ūlos akies žiūrėti? Hm, specialiai ten iš kokių Biržų gal nesitrenkite, bet jei esate netoliese, kad ir laiką leidžiate Druskininkuose, norit pasivaikščioti gražiomis vietomis, pasidaryti pikniką – pirmyn. Ūla yra tikrai viena vaizdingesnių upių, o vieta, kur kyla versmė, akį džiugina. Prasidėjus auksiniam rudeniui, vaizdai nuo viršaus apskritai turėtų būti įspūdingi!

 

Tai pirmas Turistės užrašų įrašas, tad jei šiek tiek prisvilęs, labai nepykit, bet kaip visada lauksiu nuomonių. Taip pat kviečiu rekomenduoti lankytinas vietas. Tiek tokias, kuriose patys buvote ir manote, kad verta, tiek tokias, apie kurias daug girdėjote, norite apsilankyti, neprisiruošiate ir būtų įdomu jei parašyčiau ar verta (mano akimis) ten važiuoti. 


Dėmesio: kosmetikos ir kitų aprašomų produktų aš nepardavinėju, neužsakinėju ir netarpininkauju. 

Jūsų aktyvumas motyvuoja. 

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisininių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

5Comments

Add yours
  1. 3
    DaliaM

    Skaičiau pradžią, sudomino kaip ta akis atrodo, paskui akys peršoko ant to ežero kur giliai duobėj, ir galvoju, na negi čia taip Lietuvoje, gal ko nežinau 😀 Žodžiu, gerai išsidūriau akimirkai 🙂

+ Leave a Comment