Spalis 2022: woohoo!

Estimated read time 8 min read

[2022 01 02] Spalis – įdomus mėnuo. Greitas, su daug įspūdžių, sprendimų, pasekmių, įdomybių, kelionių ir pirkinių.

Labai daug dirbau, nes spalis man yra turbūt aktyviausias mėnuo metuose. Jau ir kalėdinės naujienos paleistos. Bet šia tema nesiplėsiu, juk praeitą savaitę parašiau dedikuotą įrašą apie darbą. Turiu tik paminėti, kad augant tempams ir darbų apimtims daugėja ne tik pozityvių patirčių, bet ir visokių nutikimų. Tačiau nėra nieko neišsprendžiamo.

Taigi, apie spalį. Kadangi Gedas turi naują fotoaparatą, tai turbūt bus daugiau vaizdų nei kalbų.

Ryga

Mėnesio pradžioje lakėmės Rygoje. Priežastis – The Cure koncertas. Nėra tai mano grupė, sakyčiau, kad normaliai paklausiau tik kelionės į Latvijos sostinę metu, bet smagu išsikrapštyti iš namų. Nusprendėme ne tik koncertą paklausyti, bet ir pasilikti 2 naktims. Mažos darbostogos.

Tai taip ir leidom laiką. Dirbom iš viešbučio, per pietus slampinėjom po miestą, vakare taip pat. Šeštadienį dalį dienos praleidome jų nacionalinėje bibliotekoje. Labai man ten smagu. Veikia įvairios parodėlės ir ekspozicijos, pats pastatas visai įdomus, be to, savaitgaliais galima pakilti į viršutinį aukštą, iš kurio atsiveria Rygos panorama. Tad rekomenduoju užsukti, jei būsite šiame mieste ir nesugalvosite, ką veikti. O šiaip man jų senamiestis toks fainas, kad galima sukti ir sukti ratus.

Šita gi jei pasimes, tai rasite prie atvirukų
Visada įmanoma rasti gražių
Pietų vieta
Workation – kuriu kitų metų atvirukų dizainus
Fotogeniška kavinė
Šitiems martensams jau 5!
Mes gi turistai.
Biblioteka
Biblioteka viduje
Prieš kelionę namo. Rūbus derinu prie kavos puodelių

Klaipėda ir šuniukas

Vos grįžom iš Rygos, po kelių dienų šovėm į Klaipėdą. Juk jau tapo pandemine tradicija mano gimtadienį švęsti būtent uostamiestyje. Paprastai apsistojame Old Mill Hotel. Nes ir gražus kaip iš atviruko, ir vieta faina. Čia gi ir vėl pasidarėm trijų naktų darbostogas. Kaip jos atrodė? Darbas dienomis ir daug vaikščiojimo po miestą ir po pajūrį vakarais. Vis pagalvoju, kad mums su Gedu daug nereikia. Pasivaikščioti nenusibodusiomis vietomis, fotografuoti, pavargus išgerti kavos ar skaniai pavalgyti – geriausias laiko leidimo būdas. Atgal keliavome pro Panemunę, tad irgi džiaugėmės vaizdais.

Gimtadienio ryto šešėliai
Mėgstamiausias žvėris šiamie mieste
Fainiausias viešbutis, nesezono metu ir kainos priimtinos
Viešbutis ir kiti gražūs vaizdai
Jau tradicija tapo šioje vietoje fotografuoti lapus
Kažkur pakeliui namo
Greitas sustojimas pykštelėti pilies
Ir kitos pilies bokštai

Būtent Klaipėdoje įvyko TAI. Skambutis į veislyną. Rezervuotas šuniukas.

Priešistorės net nepasakosiu, bet mano svajonių vipetas tapo belgų aviganiu, kurį namo parsivešim kai sukaks 2 mėnesiai – gruodžio 10 dieną. Dabar ruošiamės ir pertvarkome namus, kad visi tilptume labai apkrautame dviejų kambarių butuke ir būtų patogu. Pagal veisėjų rekomendacijas pirkom narvą, todėl trivietę sofą iškeitėme į dvivietį fotelį. Miegamą fotelį, tad dabar kartais išsitiesiam ir čilinam sau 🙂

Mokomės, žiūrime daug filmukų, domimės. Šuo čia toks, kuris turi būti mokomas mokomas ir vėl mokomas. O mokytis jis mėgsta, nes ne veltui policijos šunys dažniausiai ir yra belgų aviganiai. Tuo pačiu jie yra ir aštrūs dantys, tad darbo bus daug.

Dar bandome susitaikyti su tuo, kad viskas viskas bus kitaip. Gyvenimo būdas, atostogos, laisvalaikis. Rytai. Ypač rytai. Dabar gi rytas prasideda kava lovoje. Tada antra kava lovoje ir tik tada kėlimusi. Va čia tai bus sunku. Ir atsitiktinio viešbutinio turizmo (varom į Druskininkus savaitgalį?) nebebus. Tačiau net bloge kažkas komentavo, kad man reikia šuns. Mūsų gyvenimo būdas toks, kad laisvalaikį leidžiame vaikščiodami, miške, mieste… Keliaujame dažniausiai savo transportu, net ir be šuns nevengiam visokių kempingų. Užsienyje labiau mėgstame parkus ir gamtos stebuklus naršyti, nei miestus ir muziejus. Taigi, bus kitaip, bet kitaip gerąja prasme.

Beje, vos tik instoje parodžiau šuniukų foto, iš karto atsirado kas palinkėjo iš prieglaudos įsišuninti. Oi tie žmonės, įdomu, jei kas nors praneša, kad planuoja susilaukti vaikų, tai irgi pasiūlo įsivaikinti? O juk būtų gražu, šitiek vaikų neturi tėvų! Neseniai p. Tapinas rašė, kaip jį užsipuolė, kad bairaktarui pinigus rinko, o mergaitės gydymui štai akcijų nedaro. Tad diskusijos tema buvo apie tai, kad labdara yra savanoriška ir neprivaloma.

Žmonės kažkodėl vis dar įsivaizduoja, kad kiti jiems skolingi. Skolingi plonumą, nes kaip drįsta būti stori ir patenkinti gyvenimu, skolingi prisidėjimą prie įvairių socialinių akcijų, skolingi pinigų, nes daugiau uždirba „tai geriau jau paaukotų, nei batus naujus pirktų/keliautų/švęstų“. Nes gal ir aukoja, bet dirba ir uždirba ne tik tam, kad viską išdalintų. Imti šuniuką iš prieglaudos buvo vienas iš mūsų apgalvotų variantų. Ir mes jo neatmetėm visam laikui. Tačiau šį kartą naujas šeimos narys atkeliaus iš veislyno.

Eta neįsitikinusi mūsų idėjos gerumu, o kadangi spalį dar tris kartus lankėsi pas vet.gydytoją, tai nujaučia, kažkokią pasaulio klastą.

Besiruošdama šuniukui ir aš šį tą atsinaujinau. Visų pirma už gimtadieniui gautus pinigus nusipirkau tokią Didriksons striukę (tik kai aš pirkau dar akcija buvo). Truputį didelė sau su ja atrodau, bet prisižadėjo, kad tiks atšiauriausiems orams ir, kad kvėpuojanti, ir kad 100% atspari vandeniui. Aišku, nervina, kad mūsų šalyje prieinamos tik gedulo spalvos. Tai kadangi šuniukas atkeliaus žiemą, o iš pradžių su juo teks 10 kartų per dieną lakstyti į lauką, tai reikia ir gerų drabužių.

Taip pat ieškojau greitai apsiaunamų batų. Tai Zalando Lounge nusigriebiau vandeniui atsparius Tiberlandus. Tokie, tik tamsiai rudi. Na ir Zalando Lounge kainavo 100 eurų pigiau, nei pačiame Zalando, prieš pirkdama dar patikrinau kainas. Nėra tie batai labai gražūs, bet pas mane visi suvarstomi, tad užtrunka apsiauti.

Įrašą pildau ir rekomendacija. Jei ieškote kokybiškų, nebrangių apatinių su gana plačiu dydžių pasirinkimu, tai pasižvalgykite kudreshov.com/lt. Tai lietuviška kompanija. Esu pirkusi keletą liemenėlių, tai labai patiko. Dizainų yra visokių. Su lankeliais, be lankelių, medvilninių, kurios turi retro vaibą. Per išpardavimus kainos iš viso juokingos, tik tada jau tikrai ne visi dydžiai belikę.

Dar vienas pirkinys – elektroninė skaityklė. Tačiau kol kas Amazonas pinigų nenusiskaičiavo, tad yra tikimybė, kad užsakymą atšauks. Jei ne, tai padarysiu atskirą apžvalgą ir papasakosiu, kodėl tokią egzotinę pirkau.

Iš nemalonių situacijų – mane apstaugė „Mano būstas“ (ar kaip ten vadinasi jie) santechnikas. Užpildžiau užklausą dėl neveikiančio gyvatuko. Jų darbuotojas, prisistatęs iš „mano būsto“, man paskambino. Kodėl man, neaišku, nes mes 100 kartų bandėme visur pakeisti telefono numerį.

Paaiškinęs, kad galimai reikia nuorinti gyvatuką, liepė eiti pas kaimynus (įvardino – „diedukus“) ir nusiorinti. Kai pasakiau, kad to padaryti negaliu, nes nėra aišku ar tikrai pas tuos kaimynus reikia eiti, nes jie neturi gyvatuko ir kodėl jūs užuot dirbę savo darbą siuntinėjat mus, buvau pasiųsta („eikit, ponička nacher, jei nenorit pati, tai atsiųsim per kelias dienas kažką“ ar kažkaip panašiai). Beje, pasirodė, kad ši įstaga patys prigąsdino tuos senukus, kad jokiais būdais patiems negalima nuorinti, tad…

Kai bandžiau paklausti, kodėl skambina man, nors sistemoje tiek registruodama geidmą, tiek paskyroje esu įvedusi kitą numerį buvau šaukiamu tonu informuota, kad jis už sistemas neatsakingas, o kai pasiteiravau, kodėl po remontų neužtikrina sklandaus sistemų veikimo, nes po karšto vandens išjungimo šita bėda kartojasi pastoviai ir namo administratoriai tai žino, buvau tik aprėkta, išvadinta ponička, vėl manipuliuota tuo, kad jei jau nesusitvarkau pati ir nenoriu greitai, tai gerai, kažkaip išspręs per savaitę, nes dabar šildymo sezono pradžia ir neturi laiko.

Aš, Gedo paraginta, parašiau skundą. Nes galima nutylėt. Tačiau mane pasiuntė lygioj vietoj atstovas tų, kurie tikrai nemažai plešia už savo paslaugas. Tai galiausiai viskas baigėsi atsiprašinėjimais ir deklaracijomis, kad ir pabartas jis buvo, ir alga peržiūrėta, ir dar ten kažkas.

Helovyno linksmybės

Paskutinę mėnesio dieną apsilankiau kirpykloje. Šį kartą pas garbanotą kirpėją ir užsisakiau paslaugą „garbanotų plaukų kirpimas“. Stebėjau ją instagrame ir buvau tikra, kad iš salono neišleis pudeliuko. Taip ir buvo.

Plovė garbanotos merginos metodui tinkamomis priemonėmis, kirpom tik galiukus, gavau daug naudingų patarimų, pvz., sužinojau, kad kaukių naudoju gal ir per daug, o štai formavimo priemonių labai per mažai (iš tiesų aš visai galvai gelio ėmiau tiek, kiek kirpėja dviem mano sruogoms), o išdžiovino taip fainai, kaip pati nemoku. Pirmą kartą po kirpyklos nenorėjau plaut galvos.

Auginu toliau, iki tobulumo trūksta 8 cm 😀 Beje, planuoju grįžti prie dažymo chna, nes pradėjusi naudoti plaukams draugiškas priemones visada galvoju, kad su dažais, kuriuose daug sveikatai kenksmingų ingredinetų, taip pat būna ir silikonų, tik gadinu įdirbį. Pažiūrėsim, kiek tversiu.

Taigi va, toks tas mėnuo.


Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

20Comments

Add yours
  1. 2
    Salomėja

    Rimtai rašyti komentarą nė kiek nepasidomėjus šunų auginimo ypatumais? Kam jūsų manymu būtų reikalingas didelis butas/namas? Kad numest šunį į kitą kambarį, uždaryt duris ir gyvent savo gyvenimą? 😀

  2. 3
    Eglė

    Geras mėnuo! 😉 Ir kaip smagu, kad buvo geras oras visoms išvykoms. Aš va irgi, nusipirkau dvejus batus ir striukę. O kas dėl šuns, tai tikrai viskas bus kitaip, bene tas pats, kaip kad kūdikis į šeimą. 😀 Smagu! Tai gero pasiruošimo ir laukimo!

  3. 4
    Salomėja

    Egle, ačiū! Pasiruošimo tikrai daug. Domėjimasis visiškai nurovė galvą ir apvertė ankstesnius įsivaizdavimus nuo to paties narvo iki auklėjimo. Dabar labai pastebiu gatvėje, kur šuniukai mokomi, kur ne 🙂 Ir su šuniu ko gero sunkiau nei su kūdikiu, nes tą tai gali ir į paštą nusinešt, ir į kavinę kokią, ir lėktuve pakeleiviams į ausį paverkt 🙂
    Kokią striukę? Man čia turbūt sunkiausiai išsirenkamas drabužis.

  4. 5
    Eglė

    Tai jau taip, ir čia bus tas kūdikis, kuris nesuauga. :))
    O striukę tai net nesimatavus pirkau. 😀 Man labai patinka Columbia striukės, dydis irgi atkaltas, tai kai pamačiau, kad šiemet pagaliau atsirado baltos spalvos, tai sulaukiau nuolaidos ir iškart pasičiupau. 🙂 Kaip tik šiandien ir atvyko.

  5. 8
    Anonimas

    Naiviai galvojate, kad pavyks šunį išsidresuoti taip kaip svajojat, ir dėl to, kad gatvėje matosi kurie dresuoti kurie ne ‍♀️ Ar matėt filmą Marlis ir aš? Ten puikiai parodo kiek vajaus gali būti su šunim. Kaimynystėje malinua augina, kad ir kiek vedė į spec dresavimo pamokas, vistiek tas šuo tamposi lauke, loja ant kitų ir t.t.

  6. 9
    Salomėja

    Jurgita, pasirinkom tokią veislę, kuriai reikia bene daugiausiai darbo ir dėmesio, ir laiko. Ką brandūs, bevaikiai žmonės gali skirt :).

    Vilte, Greta iš salono Greenas. Registravausi per treatwell.

    Anonime, ačiū už pozityvą, kreipsimės į jus, vistiek gi ekspertas, tai be jokios abejonės padėsit jei nesiseks :). Filmų aš nežiūriu, o pas kaimynus gal kertinis žodis yra “vedė”. Su maligatoriais nėra būtojo laiko, kol jis gyvas, ypač jei elgesys rodo, kad dar mokytis ir mokytis, ką kaimynai daro dabar, kad pakeistų elgesį? Bet ką čia žinovui sakau, tik pokalbį palaikau 😉

  7. 10
    Julija

    Nu bet dalis komentarų tai tiesiog lietuviškos dnr įsikūnijimas 😀 . Ne ta veislė, ne tas būstas šuniui augint, dresūra nepadės ir išvis faktiškai gyvenimus susigriovėt šiuo sprendimu . Iš kur mumyse tas negęstantis noras svetimam žmogui paaiškint, kad jis viską gyvenime daro ne taip? Sofos ekspertai turbūt populiariausia profesija LT. O jus sveikinu su sprendimu ir laukimu! Iš patirties tik žinau, kad ir vedžiojant šunį atsiranda lauke “ekspertų”, kurie neprašomi pasidalina savo įžvalgomis, bet šalto žvilgsnio paprastai pakanka jiems nukenksminti.

  8. 11
    Salomėja

    Julija, bet iš tiesų. Pirmas komentaras skamba taip, lyg šunį ketintume lyg triušį auginti, bet šiaip jei būtų ne iš veislyno, tai gal ir nieko tokio 😀

    O anonimo nešmeižkit, jis ekspertas, jo kaimynas turi šunį! 😀 Smagu, kad visi šitie žmonės išvadina naiviais nė neuždavę jokio pasitikslinančio klausimo, kaip ir kur mes ketiname mokytis, iki kokio lygio, tik sau, ar varžybose dalyvaut ir t.t.. Nes žino :).

    Gerai, kad gatvėje tik „ekspertai“, čia dar visai neseniai mano rajone nuodytojai siautė 🙁

  9. 12
    Anonimas

    Gal geriau ekspertas auginantis šunis, nei pro rožinius akinius žiūrėti kaip belgų aviganis bus proto bokštas ir puikus kompanionas, būdamas sargus šuo vidury miesto centro, ankštam bute ir negąsdins praeivių. Kiek gyvai tokių šunų sutikote? Kiek laiko praleidot su jais? Išvis kaip vipetas virto belgų aviganiu? Kaip tokią veislę išsirinkote, kuri iš šono žiūrint tikrai netinkama jums? Ar esat įsitikinę, kad užtikrinsit kitiems ramią kaimynystę ir nepabos nuolat daug užsiimti su tokiu aktyviu šunimi? Klausimai retoriniai, atsakyti patiems jums sau.

  10. 13
    Julija

    Mielas anonime, jūs su tokiomis nevaldomomis emocijomis ir pašlijusiais nervais gyvendamas visuomenėje keliate jai kur kas didesnę žalą nei bet koks šuo – aviganis, vipetas ar baskervilis. Suprantu, kad artėja pilnatis, bet gal visgi reikėtų atsiminti, kad kiti žmonės nėra unitazas jūsų permanentiškai blogoms emocijoms nuleisti?

  11. 14
    Salomėja

    Anonime, jūs labai savotiškas ekspertas, nes tikri ekspertai paprastai palieka savo kontaktus ir siūlo (ne už dyką) kreiptis, jei kyla problemų 😀 Bet priminsiu, kad šuns auginimas (kiek pamenu pas jus nedidukas šuniukas) ekspertu irgi nepadaro.

    Bet kai jau tampat mano šeimos ekspertu („kuri iš šono žiūrint tikrai netinkama jums?“), kuris susipažinęs su gyvenimo būdu, planais, galimybėmis ir net ateitimi, gali pasakyti, kas tinka, o kas ne, tai jau skamba kaip liga. 😀 Čia išsivystė? Tarkim apie mane gal pasiskaistote ir bent kažkokį įsivaizdavimą turite, bet kitus šeimos narius persekiojate, ar kaip, kad žinote, kas jiems tinka?
    Tai koks jūsų pasiūlymas, eksperte? Išmest jau tą šuniuką į prieglaudą?

  12. 15
    Germante

    Wow Salomėja, tiesiog žydi! Labai smagu matyti daugiau tavo pačios nuotraukų 🙂 ir tavo plaukų goals’ai man patinka :). Jau ruošiausi klausti, pas ka kerpiesi, bet matau kazkas anksciau spejo to paklausti. Bet ir komentarai si karta 😀 kai kurios loja pikciau uz nedresuotus sunis, gal i lauka nieks neveda.

  13. 16
    Salomėja

    Germante, ačiū! Aš seku garbanų el.parduotuvės wonder.lt profilį ig ir per juos atradau kirpėją 😉 Dabar ir pati galiu rekomenduot. 🙂

  14. 17
    R.A.

    Seniai skaitau Tavo blogą, Salomėja ir labai laukiu įrašų.Žinok, nujaučiau, kad atsiras šuniukas jūsų šeimoje ir labai labai sveikinu priėmus vieną geriausių sprendimų gyvenime! Malinua mes, gyvenantys bute, neišdrįsom įsišuninti, bet prieš beveik 15 metų atgal su mumis apsigyveno vokiečių aviganė, su kuria atsisveikinom paskutinę vasaros dieną… Žiauriai skaudėjo, bet dabar narve miega keturių mėnesių vokietukė (gyvename vos didesniame bute nei su pirmąja). Ir ką galiu pasakyti iš savo patirties? Ogi aviganis, su kuriuo dirbama, užsiimama, vaikštoma, bendraujama, keliaujama, yra idealus buto gyventojas, nes grįžęs namo ramiai leidžia laiką savo vietoje, o ne laksto it galvą pametęs po visą butą. O tokių kaip anonimas tai pilna ant kiekvieno kampo, mūsų kai kurie žmonės jau su pirmąja klausinėjo, kada išvešime į sodybą ir pasodinsime į voljerą savo šunį.

  15. 18
    Salomėja

    R.A. kaip užjaučiu dėl šuniuko ir džiaugiuosi dėl kito. Toks retorinis pasvarstymas dėl buto. Kodėl daugelis iš vis to klausia. Ką žmonės daro didesniuose namuose, ko negali butuose? Bėgioja? Pvz. mano tėvų name šunims neleidžiama buvo eiti į antrą aukštą, tai jiems ploto teko tiek kiek mūsų bute, kame skirtumas? Kad nereikia per laiptinę pereiti einant vedžioti ar dar kažkam?. Niekaip to neįsikertu, nes visi ir mūsų klausia kaip bute auginsim. Na nebent tie klausiantys įsivaizduoja, kad išmeti šunį į kitą namo galą ar dar geriau kiemą ir pamiršti. Mūsų veisėjai gyvena didelėje sodyboje ir sakė, kad nu dzin šitiems šunims tie plotai, jie būna prie tavęs.

  16. 19
    R.A.

    Na gal vienintelis “pliusas” turint namą ir laikant šunį voljere yra tas, kad kai naktį lipi iš lovos į tualetą, neturi ant ko užlipti nes tie aviganiai miega prie pat lovos-dalį nakties iš vienos pusės, kitą dalį iš kitos, ir dar knarkia, “bėga” ir loja per sapnus žinoma, miegotų ant lovos, betgi negalima. Tik vat kad man šis miegojimas prie lovos yra vienas iš daugybės gražių dalykų turint šunį ir per tiek metų pripratau koja tikrinti, kur ji guli ir per tuos kelis mėnesius, kol nebuvo dabartinės pūkės, trūko to jausmo, kad kambary mes ne vieni. Deja, bet iš tų, kurie augina šunis name, labai didelė dalis yra įsivaizduojančių, kad šuo ir yra skirtas gyventi voljere, kieme-viso ko jis išmoks pats savaime, nes yra šuo, ir socializuosis, žinoma, irgi savaime, kasdien apsukdamas keliskart per dieną po kokius 5 ratus kieme. Vienas. Kažin kodėl dažniausiai vaikus (ir ne tik) puola ne butuose gyvenantys, o būtent name, voljere daugiausiai laiko praleidžiantys šunys.. Nes gi jiems per ankšta bute ir idealu gyventi name. Amžina, nesibaigianti diskusija Lauksime pasakojimų,
    kai atkeliaus naujas šeimos narys, ypač įdomu, kaip katės reaguos

  17. 20
    Salomėja

    R.A., na va, man net nešovė mintis, kad butas vs namas yra vidus vs laukas. Nes na net ir namie gyvendama savo šeimos nario į lauką neišmesčiau. Tai kaip ir atsakyta į klausimą 🙂
    O katės pasėdės porą savaičių ant spintos, o po to toliau gyvens savo gyvenimą 🙂

+ Leave a Comment