Paskutiniai Šopaholikės užrašai bloge pasirodė daugiau nei prieš metus. Ir iš tiesų, visą ta laiką, nelabai ir turėjau, ką parodyti. Lyg ir norėjosi vėl pasilinksmint fotografuojant, lyg ir kuklinausi. Pastaruoju metu jaučiuosi žiauriai stora. Ne tik jaučiuosi, tokia ir esu. Tą rodo vis didėjantys skaičiai ant drabužių. Vis didėjantys skaičiai svarstyklėse. Tai, kad nesusisega pernykštė striukė, tai, kad blogai jaučiuosi žiūrėdama į veidrodį. Tai daryk kažką, sakysit jūs. Na tai, kažką daryt bandau. Galvojau, gal nedideli pokyčiai sustabdys tą kilimą, tai įsivedžiau tris kartus per savaitę kardio treniruotę, kur tikrai neblogai paprakaituoju (per tas tris savaites dar nė karto svarstyklės neparodė bent gramu mažiau). Jau kurį laiką į savo maistą esu įsitraukusi daržovių, tikėdama, kad skaidulinės medžiagos padeda medžiagų apytakai. Seniau iš viso jų nevalgydavau beveik. Saldumynus vartoju saikingai. Bet turbūt reiks visai atsisakyti. Vienu žodžiu – darau. Tik nelabai sekasi. Pastebėjau populiarėja protarpinis badavimas. Galvoju išmėginti. Kadangi dieną būnu pati viena sau, tau man lengviau nevalgyti pusdienį. Bėda ta, kad aš gebu išlaikyti svorį, kas pašlijo prasidėjus karantinui ir sumažėjus judėjimu, bet niekaip negebu jo numesti. Žodžiu, pasiskundžiau 🙂
Na, o kalbant apie šmutkes, tai parodysiu, ką per pastarąjį pusmetį nusipirkau secondhanduose. Iš esmės, darausi nuobodi. Nebesirenku ekstravagancijos. Daug galvoju kas su kuo tiks. Nenoriu būti juokinga madam, kuri susirengia ant savęs visą vaivorykštę, arba skurpulingai nuo galvos iki kojų susiderina dvi spalvas :). Tad vien paprasti ir eiliniai daiktai krito į krepšį.
Marškiniai nr. 1
Pailginti, kaip man labiausiai patinka. Su juostele ir sagutėmis ant rankovių, na ta, kuria galima užsegti atraitojus. Medžiagos sudėties nežinau, bet iš glamžumo, tai gal medvilnė su linu? Na, dobiniai tokie. Pirkau „Humanoje“ paskutinėmis jų išpardavimų dienomis, kainavo 2 EUR.
Marškiniai nr. 2
Taškuoti, ploni, viskoziniai marškiniai. Irgi sagute trumpinamomis rankovėmis. Labai mieli liečiant. Šiaip juos pirkau dėvėti prie vieno seno sijono, nes trumpesni arba po džinsiniu sarafanu :). Kainavo 3.5 EUR. Iš „Humanos“.
Marškiniai nr. 3
Gana ilgi ir laisvi – vasarą bus patogu. Aišku, kai esi storas, rengtis plačius rūbus iš viso ne kažką. Bet kartais patogumas nugali protą. Taip pat iš viskozės, mokėjau 6 EUR.
Marškiniai nr. 4
Vadinu juos „Ikėjos“ įkvėpta. Ten šį sezoną daug panašaus rašto daiktų. Medvilniniai, mieli. Kainavo 7.5 EUR, pirkau „50ct“ parduotuvėje.
Švarkas nr. 1
Jau minėjau, kad pamėgau švarkus. Su jais jaučiuosi ir plonesnė, ir patogiai, ir gražiai. Šį pirkau „Humanoje“ už 4 EUR. Gamintojas „Esprit“, puikios kokybės. Juodas, su vos matomu klasikinių langelių raštu. Šios kompanijos rūbai man šiaip labai patinka.
Švarkas nr. 2
Truputį nefotogeniškas, met velvetinis, tai tos faktūros atsispindi ir gražiai nenusifotografuoja. Buvo visiškai naujas, dar užsiūtomis kišenėmis ir Ukmergės „Humanoje“ suplojau visus 1.5. Toks jaukus laisvalaikio stiliaus.
Švarkas nr. 3
Spėju vyriškas. Toks drobinis-brezentinis. Pirkau vietoje nusibodusių džinsofkių. Prilipo, kai tik pamačiau, bet įtariu reiks dalintis su vyru :). Gamino „Reserved“, pirkau „Humanoje“, kainavo 6 Eur.
Timpos
Na, timpas jau matėt isntagrame, ane? Pirkau aš jas savo parduotuvei Legsnroll.com. Net negalvojau pasilikti, nes dydis M, gamino H&M Sport. Bet labai jau man patiko tas raštas, pasimatavau. Kadangi timpos yra besitampantis produktas, tai šikną įkišau. Sportuot jau neičiau, matosi, kad reiktų didesnių, bet va prie suknelių tai nešiosiu ir jau nešioju. Žinot, jau bus greit metai, kai timpų parduotuvei ieškau prekių. Jau greit bus metas, kai būsiu jų radusi šimtą. O pirmą kartą sau pasilikau, nors norėjau ne kartą :). Pirkau „50 ct“, kainavo 7.5 EUR.
Batai
Na norėjau naujų „Converse“. Ir savaitgalį žiūrėjau internetines parduotuves. Akimirkai stabtelėjau prie lietuviško inkaro. Tada peržiūrėjau visus „Converse“ pasiūlymus. Pagailėjau pinigų. O vakar radau „50ct“ prie stoties už 9.50 EUR. Aišku, kažkiek dėvėti, bet ne tiek, kad jau būtų nepirktini ir absoliučiai atitiko mano spalvos poreikius. Tiks prie visko!
Va ir pabaiga. Negausūs, tačiau aš labai smarkiai praėjau galvoti ar man reikia, ar tinka, nebeperku sintetikos, tad kažkaip tų pirkinių parsinešu mažiau. Ką rengtis vis dar neturiu 🙂
Tiek šį kartą, ačiū, kad užsukot!
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).
labai megstu tokius irasus, patinka pasmalsauti ka kiti randa kuistukuose) radiniai puikus, labai tinka tie zydri marskiniai, toki gera vaiba nesa, vasariskai)
Inkaro kainos absurdiskos, tais gudziais laikais kai jie buvo populiarus, buvo piguciai na ir aisku rinktis daugiau nebuvo is ko. As irgi pakeiciau apimtis, bet nusprendziau saves nebaust badu, nuejau i esprita ir paislaidavau naujoms suknelems, maloniai nustebino, kad yra normaliu dydziu ten, ne tik xs/s, o ir pagal kokybe kiek esu is ten turejus, atlaiko daug metu! 🙂 esu vienas tympas is tavo el pard pirkusi, jau bijojau kad bus mazos po 3 men uzkritimo spintoje, uf, bet kaip gerai kad sitas rubas tamposi 😀
P.s. o man graziausiai ziuris tie platus marskinukai. Ir ikejiniai!
Rut jo jo, timpos tampymosi prasme yra nuostabios! O Esprit aš nesu pirkus naujų, bet ką randu SH, tai ir kokybė puiki ir savo stilium priimtini – neiššaukiantys, bet ir nenuobodūs rūbai 🙂
Na, foto nesimato papilnejimo ☺️ Rimtai. Iš patirties sakau, kad pirmiausia reikia susitvarkyti mitybą, ir tik po to kardio
Gerda, kodėl galvoji fotkinausi su kauke? 🙂 Labai matosi, kur didžiausias papilnėjimas :). O dėl sporto tai taip, svorio galima numest ir visai nesportuojant, nors mano vyras pvz., netiki, kad visos problemos tik maiste, o sportas tėra priedas :). Man truputį sunku grįžt prie 1200kcal dietos, nes tada buvau labai nelaiminga ir pikta, bet bent jau įmanoma per pusmetį 5 kg pamest 🙂
Labai fainas švarkas, tas kur languotas 🙂 o velvetinis man mažiausiai patinka iš visų čia parodytų drabužių, bet čia matyt trauma iš vaikystės, nes mano mamai tokie labai patikdavo, ji juos man pirkdavo ir versdavo nešioti 😀
Marija, cha, aš irgi kažkada turėjau velveto traumą. Bet per kokių dvidešimt metų praėjo 🙂 Visgi, kokioms velvetinėms kelnėms tikrai dar nebūčiau pasiruošusi 🙂
Timpos žiauriai gerulės! Aš vis planuoju, kad išlipsiu iš sąskaitų už mokslą ir šildymą, ir reiks bent porą-dvi pas tave papirkt. Vasarą timpos man- einamiausias rūbas.
O dėl svorio puikiai suprantu- nuo spalio, kai iš fizinio darbo perėjau prie kompiuterinio, staigiai šoktelėjo kg. Ir šiaip nebuvau labai coliukė, o dabar ir visai baisiai jaučiuos
Pritariu Gerdai, kad dėl svorio pirmiausia reikia koreguoti mitybą. Pradžiai gal net užtektų kelių basic taisyklių laikymosi, įsitikinti, kad veikia, tada smagiau būtų pasiryžti ir didesniems pokyčiams (kažkaip žmonėms, pastebėjau, su tom dietom – arba balta, arba juoda. Jei jau laikosi, tai iki nukritimo, viską drastiškai pakeitus, o jei meta, tai vėl visiškai grįžta prie savo įprastos mitybos). Dėl mitybos/sporto įtakos tai girdėjau gerą pasakymą – “Sveikai maitinamės, kad gerai atrodytume su drabužiais, sportuojame – kad gerai atrodytume be drabužių”. Oi, galėčiau mitybos tema daug šnekėti, bet pabandysiu susilaikyti 😀
O kas dėl aprangos, tai labai lieknina juosmens išryškinimas. Todėl rekomenduojama marškinukus susikišti į vidų (džinsai, aišku, turėtų būti tinkamo dydžio ir ne žemintu juosmeniu). Paradoksalu, bet geriau atrodo laisvesni drabužiai. Ir stambesnio rašto. O švarkas lieknina, nes sukuria dvi vertikalias linijas, kurios išilgina siluetą ir taip atrodome lieknesni. Tas klasikinis švarkas jums labai labai tinka. Dar ir dėl su sutrauktų rankovių (riešai, kulkšnys – ploniausias kūno vietos. Kai jos matosi, optiškai lieknina).
Pavydžiu, kad turite kantrybės ir noro vaikščioti po second hand’us. Aš kažkaip ten nieko nerandu. Ir kartais man gana sudėtinga apsispręsti dėl daikto, todėl patikimiau pirkti parduotuvėse su grąžinimo galimybe. Dar geriau – apsipirkinėti online patogiai įsitaisius ant sopkutės 😀
Viktorija, kas tie maži mitybos pokyčiai? Paprastai jie veikia geriau žmonėms, kurie neturi mitybos problemų, tik šiek tiek priaugo užtingėję :). Tas juoda arba balta ne iš gero gyvenimo 🙂
Dėl aprangos basic taisyklių, tai viskas aišku, pirmas sugūglintas tekstas tą patį sako. Kodėl to ne visi laikosi? Nes ne visada veikia realybėje. Pvz susikišt marškinius į džinsus faina, kai fotografuojies iš priekio, bet realybėje žmonės tave mato ir iš šono (beje, beveik niekad tose stilizavimo fotosesijose modelių nefotkina iš šono, kaži kodėl? Kaip ir didesnių modelių el. parduotuvėse. Iš priekio net nėščios sugeba nėštumą užmaskuot, optiškai liemenį suformavus). Iš šono sukišti rūbai tik išryškina pūpsantį pilvą kai pasisuki 🙂 Aišku, galima visad bandyt į visus tik priekiu suktis 🙂
O rūbai internetu su mano figūra nepasiteisina. Kiek pirkau, tiek netiko, ne tiek dydis, kiek tų daiktų kritimas. O dar kai grąžinimas toks sudėtingas, visai neįkvepia. Va Utenos Trikotažas žada pasiimt grąžinamą prekę per 1dd, bet jau savaitę laukiu :), taip greičiausiai ir liksiu negrąžinus :). O Humanose tikrai neteikia kantrybės, man malonumas ten kuistis, nors 9/10 kartų nieko neperku, per griežtąjį karantino laikotarpį tik Humanų ir trūko 🙂
Pavyzdžiui, angliavandenius valgyti tik pirmoje dienos pusėje, o greitųjų angliavandenių apskritai vengti. Valgyti daug žalių daržovių ir sočius pusryčius. Iš kur žinot, kad neveikia? Svoris tikrai ne taip greitai išsijudina, reikia mėnesį-du pasilaikyti, kad pamatyti poveikį.
Dėl tų sukištų marškinių į džinsus, tai džinsai, be abejo, neturi būti tokio dydžio, kad tik atsigulus užsisega, o marškinių ilgis – ne iki kelių. Kitaip tikrai išsiryškins ir tai, ko net nėra. Kai kurios el. parduotuvės dabar jau ir video įdeda, tai tikrai iš visų pusių galima įvertinti. Kaip tik iš smalsumo užmečiau akį į Asos plus size skyrelį, tai tikrai matosi skirtumas, kur į skinny džinsus modelis įlindęs, ir kur dėvi tiesaus kirpimo džinsus. Tai, manau, tik noro reikia. Kita vertus, jei tinka ir patinka vaizdas veidrody, tai ir nėra ko vargintis, juk svarbiausia visų pirma patikti sau, būtent dėl savęs, o ne kitų, puošiamės.
Apsipirkinėjimo įpročiai, matyt, kiekvienam savo. Aš, kaip didelės asmeninės erdvės poreikį turintis žmogus, Humanose labiausiai pasigendu erdvės. Tarpai tarp drabužių tokie, kad neprasilenksi. Jei kažką žiūrinėji ir kas nors nori praeiti, turi pasitraukti. Tai paprastai ilgai neištveriu.
Viktorija, dėl mitybos iš kur žinau? Taigi laikiausi kilo.lt dietos ne vieną mėnesį. Rašiau bloge. Ten buvo mitybos planas su 1500kcal, vėliau sumažintas iki 1100kcal. Ir žinoma vien sveiki receptai, su visomis tomis esminėmis taisyklėmis, kada ką valgyti. Tai krito svoris. Taip. Per du mėnesius nukrito 5kg, po to sustojo. Bet du mėnesius gyvent pusbadžiu buvo sunku, o tas nukritimas, kurio ant 90kg žmogaus net nesimato, bei sustojimas irgi labai nemotyvavo. Plius realiai nežinojau, kaip išeiti iš tos 1100kcal dietos, negi visą gyvenimą taip varyt. Kai pradėjau daugiau valgyt, svekesnės mitybos įpročiai buvo jau susiformavę. Po tiek pastangų tada tikrai nesinorėjo šokt ant torto, nepaisant to, svoris iš karto ėmė augt 🙂
Taip, renkamės kas mums gražu. Įdomu tai, kad mūsų visuomenėje grožis prilyginamas lieknumui, tai norėdamos atrodyti gražiai, stengiamės bet kokią kaina apsirengt taip, kad bent truputuką liekniau atrodytume, galioja net XS’ėms, kurios mėgsta paverkt, kad nepriauga svorio 🙂
Dėl sukištų marškinių į džinsus – aš M (40, svoris padidėjo per karantiną, bet lyg ir dar įtelpu į šį dydį), bet net ir 38 nešiodama negalėdavau kištis marškinių į džinsus. Iš priekio stovint – tarsi ok, šonu – jau ne kažin kas, o atsisėdus tai jau visai tragedija, nes kai viskas „sudrimba“ (pilvo apimties trūkumu niekad nesiskundžiau), džinsai visa tai labai gerai išryškina, todėl ir norisi tai slėpti po laisvesnėm bliuskėm ar megztiniais. Į sijoną kišuosi, bet sijono paieškos sunkios būna, nes reik atitinkamo kritimo ir ilgio, tai jau senokai pasidavusi 🙂 Dėl liemens aukštumo – man dažnai džinsai su aukštu liemeniu patampa eiliniais vidutinio aukščio, matyt, dėl figūros ypatumų.
Aš jau galvoju, kad iki kokio akropolio reiks pavažiuoti, kol dar į ofisą negrįžau, nes situacija nekokia spintoj (ir veidrodyje ), bet kažkaip įsikvėpiau bežiūrėdama šį įrašą, tai gal geriau pamankštinti kurią dieną kojas reiktų ir iki humanos nusigauti. Švarkai tikrai yra gėris, man dar pirmieji ir laisvieji marškiniai patiko 🙂
Ai, kazkuria cia diena pati pergyvendama del isvaizdos pagalvojau – o kiek yra moteru, kurios kankinasi n metu dar nuo mokyklos laiku, vis bandydamos ir nesugebedamos knygos iki galo perskaityt! Arba geru geriausiu atveju iveikia 50 pilku atspalviu ir su jomis nera net apie ka kalbetis. Tik jauciu jos taip nepergyvena 🙂
D, va va, patvirtini mano mintis dėl sukištų rūbų ir to, kad tai gerai atrodo tik iš priekio. Pažiūrėjau Asos pliusines, na pagrindinėje (!) foto beveik visos manekenės fotkintos iš priekio, jei šono, tai su laisvu rūbu 🙂
Rut, na, tos neskaitančios tikrai dėl to nepergyvena, bet užtat joms tragedija ataugusios plaukų šaknys :). Tik tiek, kad ant kaktos neparašyta, kad užsimojai šiemet Tomo Mano “Užburtą kalną” įveikt 🙂
Man tie laisvi marškinukai patys gražiausi ir kaip tik tave lieknina, mano akimis žiūrint! 🙂
Aš, kaip ir kiti čia susirinkę, galėčiau pasisakyti dėl svorio metimo, bet visos mes žinom tuos patarimus ir kaip mesti svorį teisingai, tik kažkodėl lengviau pakalbėti, nei padaryti. Linkiu daug valios ir sėkmės!
Gabriele, ačiū! Mačiau lyg irgi skaičiuoji kcal 🙂 Tikiuosi sekasi gerai.
Smagiausia tema – pasižvalgyti po svetimus pirkinius Faina matyti, ką paprasti žmonės dėvi.
Man, kaip visiškai priešingos svorio kategorijos atstovei visada sunku suprasti, kodėl žmonės galvoja, kad liekni yra laimingi ir nesusiduria su problemomis dėl svorio ir išvaizdos. Ir juokingiausia, ta mintis, kad numes dar x kg ir jau bus laimingi. Sveikesnis – gal ir taip, laimingesni – dažniausiai ne. Bet čia ne ta tema Pačiai yra žiauru girdėti klausimus, ar aš išvis valgau. O dar ir rūbus dažnai taisyti tenka. Beje paradoksas, kad būdama liekna turiu gan plačius klubus, tad dažnai būna nejauku ryškinti liemenį, bet po truputį mokausi ir pratinuosi
Be to labai mėgstu laisvaniųmarškinių tik priekinę dalį užkišti, tik gaila darbe taip nešioti negalima. Et, ten daug ko negalima.
T, aš galiu garantuoti, kad kiekvienas klausimas “ar dar valgai”, replika, kad “vieni kaulai” ir pan. beveik 100% atvejų yra pasakyti iš pavydo. Tuo tarpu replikos priešingai pusei – dažniausiai iš heito bei netolerancijos. Aišku tai nepaguos :).
Bet kalbant apie laimę, tai esi teisi, nes kiek kartų buvau kažkiek kg numetus, nė karto su tuo neatėjo laimė 😀 Gal būtent todėl motyvacijos ir sunku rasti :).
Įdomu buvo paskaitinėti apie patirtį su kilo.lt. 1100kcal pasirodė tikrai mažoka, ypač turint omeny, kad dar ir gan intensyviai sportavot. Be to, kiek supratau, visai nebuvo arba buvo labai mažai paaiškinimų, kodėl būtent tokie pusryčiai/pietūs/vakarienė, kodėl tą galima, o ano tai ne, ir pan. Aš pati pas Vaidą Kurpienę mitybos kursus lankiau, tai man asmeniškai labai labai patiko. Siūlo ir ji mitybos planus, kuriuos galima užsisakyti net ir be kursų lankymo, bet man vertingiau buvo tos žinios, kurias gavau per kursus. Yra tiek visokiausių niuansų sveikoje mityboje, tai toli gražu ne tik kalorijų kiekis, angliavandenių vengimas ar kitos visiems žinomos taisyklės.
Kas dėl grožio sampratos madoje, tai, deja, taip, vyrauja lieknumo kultas, nors jei kalbėt apie stilingą aprangą, tai ji, mano manymu, dažniau orientuota ne tiek į liekniau atrodymą, kiek į moters figūros priartinimą prie smėlio laikrodžio formos, kas nuo seno yra moters patrauklumo ženklas, – būtent dėl to pabrėžiant juosmenį, sukuriant klubus, išplatinant pečius. Kita vertus, pastebiu, kad jei moteris šiek tiek su viršsvoriu, tai visa apranga dažniausiai orientuota vien tik į to viršsvorio slėpimą. Seku instagrame kelias plus size stilingas moteris, nuostabiai atrodo! Iš tiesų tai overall – svarbiausia patikti pačiai sau, o kai moteris jaučiasi graži, ji gali kalnus nuversti. Labai fainas filmas apie tai yra su Amy Schumer “I feel pretty”.
Ai, va, matau, T parašė tai, ką aš dar norėjau pridėti. Tam, kad pabrėžti juosmenį, nebūtina visų marškinių susikišti, užtenka tik priekį, o kartais tik kraštelį užkišti ir jau tos juosmeninės linijos pasimatymas pakeičia vaizdą iš esmės.
Pagaliau prisėdau prie kompiuterio, nes kompiuteriai užimti mokslams ir darbams, tai ne taip lengva prie jų prisiartinti… O kaip jau rašiau, nemėgstu rašyti iš planšetės.
Labai man patinka tavo įrašai apie kuistuko lobius. Tik jau taip seniai buvo… Aš kažkaip sušvelnėjus karantinui vis pagalvoju, kad noriu ten nulėkti pasikuisti. Bet lyg nelabai kažko reikia, tai nelekiu (nu, reikia to smagumo, rasti kažką faino “papigiai” ). Gražiausi mano akimis yra tavo pirmieji melsvi marškinukai ir Esprit švarkas.
Aš irgi priaugau svorio per karantiną… Atrodau jau kaip atrodau, bet iš karto jaučiasi, kad turiu mažiau energijos, greičiau pavargstu. Ir veido oda suprastėja nuo to dažno užkandžiavimo.
O filmą “I feel pretty” kaip tik esu mačiusi. Žinoma, toks lengvo siužeto. Bet mintis puiki. Ypač verta pažiūrėti paauglėms/-iams, kurie galvoja, kad santykiai neįvyksta ar sužlunga dėl išvaizdos ar svorio. Man tikrai paauglystėje būtų buvę sveika pamatyti tokį filmą, nes būtent taip įsivaizdavau, kad visos nesėkmės tik dėl to. Ir pati tuo laiku net negalvojau apie nepasitikėjimą savimi, nedrąsumą, uždarumą… kad būtent jie man kiša koją…
Aš apie panašu filmą “Aš liekneju!” iškart pagalvojau. Taip pat lengvas, bet įkvepiantis mylėti save. Tik mačiau originalo kalba. Tiesa, man labai patiko tie platesni marškiniai (nr. 3), švarkas (nr. 3) ir, žinoma, conversai.
Aš esu mačiusi filmą „I feel pretty“. Smagutis toks. Tik tiek, kad išjungi ir supranti, kad taip būna tik filmuose 🙂
Asta, pirmomis „Humanų“ atsidarymo dienomis ten buvo visai smagu lėkt, nes žmonių beveik nebuvo 🙂
jusu figura puiki.