Sausis 2022 – poriniai metai man patinka :)

Estimated read time 9 min read

[2022 02 02] Graži data šiandien. Ir va, sausis jau tapo praeitimi. Ir woohoo, buvo jis visai neblogas, nors ir nelengvas. Tai apie viską pamažu.

Naujųjų sutikimas

Kadaise pasakojau, kad kai susipažinome su Gedu, po poros dienų išvažiavome į mišką naujųjų metų sutikti. Sėdėjom prie laužo, pažindinomės, taip praleidom pusantros paros ir nuo tada skaičiuojam buvimą kartu. Na, tai šiemet va jau sutikti keturiolikti, o kartu esame trylika.

Na ir nuo to pirmo karto mes kiekvienais metais važiuodavom į mišką. Kartais nakčiai, kartais dviem. Tais metais, kai įvedė eurą, Gedui reikėjo dirbti, tad buvo pirma pertrauka. Vėliau kelis kartus į mišką važiavome, bet nakčiai nepasilikome ir apie 2-3 valandą grįždavome namo. Pernai gi miestai buvo uždaryti, tad pro užtvaras taip pat nesiveržėme. O štai šiemet tradicija grįžo.

Išvažiavome galvodami, kad vėl pasėdėsim, sutiksim naujus, pakūrensim laužą ir grįšim naktį namo. Pasistatėm tentus nuo lietaus. Besėdint užsimanėm prigulti, o kai prigulėm, tai ir pernakvojom.

Naktis šalta nebuvo, gal apie 0 ar panašiai. Pasiruošimo jokio ypatingo nereikia. Mano apranga buvo ta pati, su kuria žiemą į lauką einu, kai ruošiamės gryname ore praleisti daugiau laiko. Kariškos lovytės, pora paprastų Jysk dekučių ir viskas.

Beje, naujųjų išvakarėse nuotaiką pakėlė netikėtas laimėjimas loterijoje, apie kurią nieko nežinojau. Tiesiog gauvau iš dronai.lt laišką, kad laimėjau DJI stabilizatorių ir ateičiau pasiimti. Po to paieškojau, kad tikrai vyko loterija, kurioje dalyvavo pirkėjai, o aš kaip tik neseniai pratęsiau drono draudimą. Tai žaidžiam dabar su tuo stabilizatoriumi ir video.

Išvykos

Didelių kelionių sausį nebuvo, tačiau turėjome kelias nedidukes, bet labai smagias išvykas. Apsukom nemenką ratą aplink Kernavę. Mes dažnai nuvažiuojame į mišką prie Balto kalno pasigrilinti ką nors ar šiaip pabūti, bet senokai jau bevaikščiojau pačioje Kernavėje.

Smagiai spaudžiant šaltukui fotografavome Trakus. Tiesiog labai graži diena pasitaikė.

O praeitą šeštadienį išėjome į žygelį per Ukmergę. Aš pati gi ukmergietė, tai man buvo labai įdomu, kaip pasikeitė kai kurios vietos, o taip pat, kaip kai kurios išliko nepakitusios.

Knygos knygos knygos

Ar jau atradote Bookswap.lt? Labai įdomi platforma išleisti savo perskaitytas knygas į pasaulį ir nebrangiai gauti naujų. Oficialiai tai vadinama mainais, nors iš tiesų tai tik daliniai manai. Esmė paprasta. Įkeliate knygų, kurias įvertinate taškais (taškas = euras). Kai kažkas iš jūsų knygą užsisako, jūs gaunate taškus, kuriuos galite išleisti kitoms knygoms. Tačiau daliniais manais tai pavadinau, nes dar teks susimokėti už siuntimą paštomatu (2 EUR) bei tarpininkavimo mokestį, kuris yra 1-2 Eur. Tad jei turite taškų, kurie padengia knygos vertę, už ją sumokėsite iki 4 EUR, o žinant, kad ten būna ir labai karštų naujienų, visai neblogai!

Žinoma, sistema turi minusų. Pvz, srautas nevaldomas, paieška veikia tik, kai žinai, ko ieškai, yra kažkokie tagai, bet ne kategorijos. Daug vietos skirta visokiai nenaudingai info, tokiai kaip greičiausiai įvykę mainai ar iš esmės įvykę mainai. Kam tai rūpi :). Tačiau nepaisant nedidelių trūkumų sistemos atsiradimas – gera žinia. Pati geriausia dalis – jokio kontaktavimo, nes būtent tas skelbimuose nepatikdavo. Rašai, kad į susitikimus nevaikštai, o gauni žinutę „kur privažiuot?“.

Kalbant apie knygas, tai sausį perskaičiau 13 knygų. Tarp jų buvo detektyvų, trilerių, meilės romaniukų, paaugliškų distopijų, bet ir Pulicerio laimėtoja bei Nobelio premiją gavusios autorės knyga, dėl kurios rašytoja ir apdovanota. Tad ne vien balalaikos :).

Darbai

Gruodžio apžvalgoje rašiau, kad nusprendžiau visą dėmesį skirti savo atvirukų verslui. Šiek tiek bijojau klientams pasakyti, kad buvo smagu, bet tuo ir baikime, tačiau viskas išėjo draugiškai ir gražiai. Taigi, sausis – pirmasis mėnuo, kai bandau išgyventi tik su el.parduotuve. Na, ir pusmenėsis, kai viską perkėliau iš įmonės į IV. Baimių labai labai daug.

Nėra taip, kad turi IV, moki numatytus mokesčius ir dirbi sau. Oi ne. Norą uždirbti daugiau temdo baimė pasiekti PVM ribą, nes realiai netekčiau tų 21% pajamų, jei nenorėčiau kelti klientams kainų (o kas norėtų, kai ir taip tą tenka daryti dėl kylančių popieriaus ir pašto kainų), mat susigrąžinamo PVM būtų gana nedaug. O kur dar viso to administravimas.

Na, bet čia dar anksti bijoti. Tačiau aš tikiu, kad seksis ir viskas įmanoma. Dabar, kai galiu skirti visą savo laiką, labai džiaugiuosi, kad galiu kiekvienam užsakymui skirti dėmesio ir man tapo dideliu malonumu juos dekoruoti. Dekoravimui dažnai naudoju tas pačias priemones, kurias ir parduodu, kartais taip sunaudoju nedidelį broką, kurio negaliu dėti į parduotuvę, kartais neatsispiriu pati sau pasilikti vieną kitą lipduką ir naudoti juos puošyboje.

Neklauskit, kiek tai užtrunka, bet man labai norisi, kad žmogus gavęs savo užsakymą būtų nudžiugintas 🙂 Tiesa, pradėjau galvoti, kaip patobulinti savo raštą.

Aš nežinau, kiek čia visiems kas mėnesį įdomu apie tą darbą ir mažo versliuko subtilybes klausyti, tad gal nesiplėsiu ir jei bus kažkas įdomesnio, papasakosiu. O sausį nutiko. Įdomesnio.

Vieną dieną pas mane įkrito užsakymas iš Estijos. Nieko keisto, nei didelis, nei mažas. Supakavau kaip visus užsakymus – su meile 😀 Tai va, gal tos meilės buvo per daug, nes tooookį laišką gavau iš to kliento. Tačiau, net jei klientas ir maniakas, aš jums tiksliai laiško necituosiu ir išlaikysiu jo privatumą (nors, pvz., turiu postcrossingo profilį). Visgi, norisi papasakoti, kas mane suglumino.

Laiškas buvo labai ilgas. Pradžia – nieko neįprasto. Padėkojo už atvirukus ir dovanėles bei linkėjimus. Tada tęsė prisistatymu, kas jis toks, kokio amžiaus, iš kur ir kuo domisi. Lyg ir kam to reikia, bet visokių žmonių būna. Ok.

Tada jis rašo, kad rado mano postcrosingo profilį ir pasidalina savu, pasakoja, kad kurį laiką buvo neaktyvus, o dabar grįžo ir norėtų man atsiųsti staigmeną, o adresą jau turi, nes nurodytas ant užsakymo siuntos. Vis dar nieko labai keisto, ar ne?

O tada pradeda rašyti, kad jam patinka neįprasti atvirukai. Erotika, fetišai, BDSM ir t.t. Hm. Ir bando įtraukti mane paklausdamas, ką pati aš apie tai manau. Tada sako pastebėjęs, kad renku atvirukus su voniomis ir jei būtų drąsus atsiųstų tokią, kokia prisegtuke. Tiesa, jo manymu kompozicijoje šio to trūksta ir klausia, ką aš manau, gal ten reikėtų odinio antkaklio ar panašių atributų. Tada dar pasiguodžia, kad deja neturi foto autorinių teisių ir ji yra iš privataus suaugusiųjų puslapio. Prisegtuke nuoga išsikėtojusi moteris prie vonios 🙂

Tada dar vyras gerokai pagūglino ir surado mano FB profilį. Kadangi jis privatus, o viešai matomos tik esama ir buvusios profilio nuotraukos, tai visas ir pakomentavo. Ypač tą, kur aš su odine kauke, kurią vyras buvo pasiuvęs pandemijos pradžioje. Matyt susišaukė su fetišais :). Be kita ko, gerai išanalizavo ir kitas detales, kad net pastebėjo, kad el parduotuvės kontaktuose blogai nurodytas pašto kodas (jūs į tokį dalyką atkreiptumėte dėmesį?).

Kadangi skaitau daug trilerių, tai jausmas gavus tą laišką buvo švelniai tariant keistokas :). Ar kažko pasimokiau? Apsidairyti gatvėje 😀

Pirkiniai

Visiems gi smalsu pasicekavinti, ar ne?

Tai vienas daugiausiai džiaugsmo suteikiančių pirkinių yra batai. Nieko nuostabaus, vėl ta batų prisipirko? Bet aš jau seniai norėjau juodų ilgaaulių. Ir kažkada net rodžiau, kad pirkau Aboutyou. Bet pirkau, gavau, išsiunčiau atgal. Atrodo su savo blauzda, kuri tikrai nėra kažkokia kaladė, rasti batus – misija neįmanoma. Mano čiurnos plonos, tai daugelyje aulinių toje vietoje dar trys tilptų, o per blauzdą neužsisega.

Taigi, grąžinusi net porą porų po 200 EUR, sakiau nepirksiu, nes kol grąžina pinigus, sėdi įsišaldęs. Tačiau Membershop pamačiau man patinkančius batus už labai patrauklią kainą (100% odiniai gal už 69 EUR).

Na ir puikiai! Užsimaunu net neatsegus užtrauktuko, tad jie tokie platoki, telpu net su džinsais. Platformos man gak beįprastai aukštokos ir nėra taip patogu, kaip su Martensais ar Ecco batais, bet visai neblogai. Tad džiaugiuosi neatsidžiaugiu. Mano stilius.

Dar per įvairius išpardavimus nusipirkau labai paprasto stiliaus drabužių. Vilnonę berankovę palaidinę iš UT, marškininę suknelę iš Reserved, pižamą. Nieko ypatingo, nieko brangaus, nes pastaruoju metu labai ilgai ir atidžiai renkuosi drabužius.

Dar neseniai skaičiau patarimą, kad į džinsus reikia investuoti ir pirkti Levis ar Wrangler, ne tik dėl to, kad jie kokybiški ir ilgai tarnaus, bet ir dėl tvarumo, nes džinsų gamyba ne pats draugiškiausias pasauliui reikalas. Aha, tik tiek, kad man visi džinsais iki skylės susitrina per 3 mėnesius, jei nešioju beveik kas dieną. Tad gaila leist brangiems (esu turėjusi vyriškus nenešiotus Wrangler iš vintažinės Humanos – ilgiau nelaikė). Bet, kas dar juokingiau, išnaršiau Zalando, Aboutyou ir kitur – visi tie brangūs džinsai baigiasi kažkur ties M-L dydžiu. Malonu buvo pamėginti bent pasvajoti, tad ir toliau perkuosi Sidone 😀

Ką vasarį?

Labai labai tikiuosi, kad vasarį pavyks kelioms dienoms išvažiuoti kur nors, bet kur, kad ir į Druskininkus. Nes mes pamirštam ilsėtis. Vasario 15 dieną savo parduotuvėje planuoju leisti naujienas, visus atvirukus jau turiu savo rankose ir neatsidžiaugiu. Lipdukai ir kt. dar procese.

Anksčiau šis mėnuo man dar asocijuodavo su knygų muge, tačiau pandemija už lango ir nors renginys planuojamas, deja, protinga susilaikyti, ar ne? 🙂

Kai rašysiu kitą tokio pobūdžio įrašą – saulė leisis 17:50. O ilgesnės dienos – pagrindinės pavasario šauklės. Laukiu nesulaukiu.

Tiek šį kartą.


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#REKLAMA

2Comments

Add yours
  1. 1
    Dovilė

    labai graži tradicija miegoti miške!

    aš ilgaaulių irgi ieškojau ilgai, vienus žiūrinėju – jau iš foto matosi, kad neįkišiu kojos, vienus užsisakiau – įkišau, užsisegiau, bet bais trynė. 🙁 pardaviau Vintede ir tada kažkokiam random interneto būtike radau kitus – dar gražesnius ir labiau kokius noriu, o dar aprašyme paminėtas žodis “minkšti” papirko. 😀 ir nusipirkau, perpus pigiau nei pirmuosius ir iki dabar drožiu laiminga. pamoka – reik nepasiduot 😀

    tas estas tikrai kažkoks freak’as, nenormalus ir man nejauku būtų tavo vietoje. 😀 kažkada instagrame buvau “užsirovusi” ant tokio panašaus, tik tiek, kad jis kažkoks pėdkelnių fetišistas buvo. pokalbis prasidėjo tarsi nekaltai – ala mot. pėdkelnių šopą nori atidaryti ir reikia keleto moterų nuomonių – pagalvojau why not, laiko turiu, galiu pakonsltuot vyruką 😀 na ir visas pokalbis rutuliavosi kol priėjo prie tos ribos – kažkokių kaimiečių merginų, pakritusių ant senų sofų su pledais neaiškiais nuotraukos tik su pėdkelnėm ir trūsais 😀 sakau viso gero, iškrypeli ir dėjau block 😀 po to dar ilgai negalėjau atsigaut, jaučiaus kaip išniekinta 😀 😀 tai man tokios situacijos bais nepatinka…

    pavasario irgi labai laukiu, bet jau nebedaug ir liko)

  2. 2
    Beata

    Su tuo estu tai wtf, nenustebciau jei toks sugalvotu atvaryt i Lietuva va siaip sau ir po durim lauktu, visokiu psichu yra. As jauciu irgi detektyvu itaka kazkokia:D

+ Leave a Comment