[2023 02 01] Užsimerki, atsimerki ir nebėra to sausio. Ir gerai. Tai vienas nemėgstamiausių mano mėnesių. Pošventinė depresija, tamsa, vitaminų trūkumas ir žiū – amžinai niūri nuotaika. O vasarį bent jau ženkliai pašviesėja! Ir šiaip daugiau gerų dalykų. Gedo gimtadienis, Knygų mugė, o tada jau ir pavasaris!
Yra pastebėjusių, kad ne kiekvieną trečiadienį bloge pasirodo naujas įrašas. Tiesa tiesa. Ir čia galiu surasti net kelias priežastis.
Tada, kai rašiau dažnai, pagrindinės temos buvo susijusios su kosmetika. Tačiau laikas bėgo ir man kažkiek atsibodo. Juk tai nebuvo sritis, kuria aš domiuosi. Dekoratyviniai dalykai apskritai mažai įdomūs, priežiūros produktai taip dažnai nekinta, o priemonės plaukams mažai kam aktualios, nes esu garbanota. Tiesiog mėgau dalintis nuomone.
Įsisukusi į tuos aprašymus aš pradėjau jausti spaudimą atitikti niekur neaprašytus grožio blogerio standartus. Jei nesi dailus žmogus, tai daugelio nuomone, darai antireklamą grožio priemonei. Va, naudoji tą kremą, o kaip baisi, taip baisi. Rašai apie šešėlius, o net akių kontūravimo nesugebi pasidaryti ir užritusių vokų paslėpti.
Dar viena prieštara yra ta, kad žmonės kalbas apie kosmetiką laiko tuštybe. Moterys, kurios kažkokiu stebuklingu būdu, ir plaukų šaknis nusidažo ir antakius susitvarko ir net nagus nusilakuoja, privalo atsainiai gūžtelėti pečiais „aš domiuosi aukštesniais dalykais, čia tik šiaip, o va ji tik apie lūpdažiukus ir tegali kalbėt“. Taigi, bloge liko tik minimaliai „grožio“ apžvalgų. Jei randu kažką tikrai įdomaus. Jei išbandau įdomų naują prekinį ženklą, kuris prašosi pristatomas. Jei man pačiai norisi. Niekur jos nedings, bet kažin ar vėl dominuos.
Kosmetinius įrašus keitė kiti tekstai su įvairiomis mintimis. Bet kartais dienos vienodos, nieko įdomaus nevyksta, tad nėra, kuo ir dalintis. Būna nespėju. O kartais tiesiog nenoriu, nes prieš porą metų tiek tekstų prirašiau, kad dar dabar jaučiuosi persivalgiusi. Tačiau mėnesinių apžvalgų rašymas padeda man pačiai konspektuotis gyvenimą 🙂 O ir skaitomiausi yra būtent šie tekstai.
Sausis? Kartais man atrodė, kad tai yra švilpiko diena. Bite, nekąsk! Bite, važiuojam į Vingio parką! Bite, jau vėl sisiot?
Tačiau įvykių buvo. Apie tai, kaip mums sekasi auginti malinką, rašiau čia. Auginam toliau. Tai tikrai nėra lengva veislė. Taip, aš svajoju apie sofą, knygą ir šuniuką pašonėje. Gal net kokį youtube video ir šuniuką šalia. Bet deja, kai Bitė nemiega (tai yra kai nėra narve), arba nebūna lauke, kur ir vaikštom, ir socializuojamės, ir treniruojamės, ji visiškai nemoka būti ramiai. Kandžiojasi arba kažką kandžioja. Kažkaip laiką leisti galima tik jai duodant darbo: uostymo kilimėlį, dresūros pratimų ir t.t. Bet jokio „laisvo“ laiko nėra. O tai nėra lengva.
Dvi pilnas sausio dienas dalyvavome mondioringo seminare. Šį kartą jau su šuniuku. Trumpą Gedo susuktą video iš seminaro galite pamatyti čia. Tiesa, mūsų ten nėra, nes savęs nefilmavom, mokėmės ir klausėme. Po seminaro daug dalykų susidėliojo į vietas. Pasitvirtinome, kad mūsų šuniukas turi daug agresijos, kurią galima sumažinti lavinant medžioklės instinktus. Dirbam dirbam prie to. Ir toliau socializuojamės, pažindinamės su žmonėmis, garsais, vietomis. Vienas didžiausių iššūkių šiuo metu yra šuniuko emocijos. Ji labai greitai tampa… Net nežinau kaip pasakyti lietuviškai – over exited. Emocijos sprogsta nuo pagyrimo ar nuo įveikto iššūkio ir šuniukui labai sunku iš jų išeiti bei nusiraminti. Tada, jau ji ima viską kandžioti, pamiršta komandas ir t.t. Esame atradę būdų (kad ir maisto metimas ant žemės ir liepimas ieškoti), bet jie ne visada ir ne visur tinka.
Dantyto mažiaus auginimas atsiliepia ir produktyvumui. Aš sunkiai susidoroju su savo darbais ir apleidau kai kurias parduotuvės vystymo sritis. Viena jų – komunikacija soc. tinkluose, kuri ir taip nebuvo stipri.
Tačiau sausį paleidau daug gražių naujienų ir mėnuo buvo sėkmingas. Išsikėliau naujus šių metų tikslus. Pernai mano tikslas buvo per mėnesį pasiekti X apyvartą. Nepavyko tik birželį ir gruodį, bet buvo gerų mėnesių, kurie nesėkmingus kompensavo.
Šiemet gi tikslas kitoks. Dabar aš noriu, kad po visų išlaidų (produktų savikainos, pakuočių, domenų ir serverių, investicijų į naujienas, mokesčių) man liktų X Eurų per mėnesį.
Žinau, kad sausį planas įvykdytas, bet tam, kad tą X užsidirbčiau aš turėjau pasiekti maždaug penkis kartus nei X didesnę apyvartą. Va taip yra su tuo mažu verslu, nes tirpsta pinigai ne tik gaminant produktus ar mokant visokius komisinius už įmokas ir t.t. :). Individualios veiklos mokesčiai dar dar, bet yra ir daug kitokių apie penktadalį pajamų suėdančių išlaidų. Pvz., tampu OSS (Europos šalių) PVM mokėtoja (prievolė atsiranda jei per metus į ES parduodi už daugiau nei 10k EUR). O tai reiškia, kad gavusi užsakymą iš kažkurios EU šalies aš nuo jo dar susimokėsiu tos šalies PVM į tos šalies biudžetą. Taigi, mano uždarbis sumažėja, nes aš nebranginu prekių vien vokiečiams ar vien čekams.
Kad nebūtų per lengva, tai nuo vasario 1 dienos drastiškai kyla siuntimo kainos. Paštas sako, kad vidutiniškai 94%. Mano populiariausios kryptys, pvz., Vokietija, tiek daug nenukentės, bet pvz., JAV, Kanada, Australija, Japonija, kur turėjau klientų, jau turbūt nubyrės.
Dar gi norėjau padiskutuoti apie hobius ir darbus bei jų sankirtą.
Pamenat, ne kartą jums pasakojau apie vieną kolegą/konkurentą. Va šitą, kuris daro taip:
Periodiškai šis žmogus nueina į postcrossingo grupę ir skelia įrašą apie tai, kad jo el. parduotuvė yra jo hobis. Paskutinį kartą štai:
Ir aš nė žodžio nesakyčiau, jei nebūčiau čia minima: „(vienas kitą sekėm, kąsdavo, bet nepiktai) – nesusipykom, bet ir nesusidraugavom, kando, bet nesukandžiojo)”.
Bėda ta, kad aš nė karto nesu pirma pradejusi kažkokio „kandimo“. Gal kadaise forume paklausiau, ką dar planuoja, kai užsidėjo tokią pačią dizaino temą (tą pirmą kartą, nes atvejis kur paveikslėlyje su botaniniais atvirukais, tai čia n-tasis). Tačiau mane mini arba tagina kiekviename savo pilnatiniame įraše apie hobį. Aš nelendu į komentarus ir tik pavartau akis. Nesu tikra, kodėl esu pavaizduota tokia besikandžiojanti. Juk jei ne tie „taginimai“ šiuose tekstuose, ar jei ne tie grubūs kopijavimai, aš nė žodžio neburbtelėčiau, kaip nė neburbteliu apie kitus atvirukų pardavėjus, kurie eina savo keliu, o ne lipa per kitus. Žmonės dirba, kuria, o konkurencija visada verčia tobulėti.
Apie ką čia žmogus? N-tąjį kartą pabrėžia, kad jo parduotuvė yra tik hobis. Vien šiame įraše žodis hobis paminėtas 17 kartų, o tekstas nėra pirmas. Tačiau niekaip nesuprantu, kodėl toks jausmas, kad visi skolingi, kad jo hobis nelabai mielas. Tai autoriai paveiksliukų neduoda, tai niekas neperka, tai spaustuvė kabinėjasi. Kažkoks mazochizmas užsiimti nemielu hobiu ir kabinėtis prie kitų ar klientus versti jaustis kaltais. Koks pirkėjui skirtumas, ar čia tau pomėgis ir laisvalaikio veikla, ar rimtas darbas? Dar sakyčiau, kad iš hobio uždirbti pusę algos, kad ir per metus, visai neblogai, nes mano pomėgiai (postcrossing, knygos) tik ėda pinigus, nė nekalbu apie kitų žmonių laisvalaikio veiklas, tokias kaip motociklizmai, alpinizmai ir t.t.
Pvz., mano parduotuvė yra mano verslas ir darbas. Aš to kryptingai siekiu. Iš atvirukų galima kukliai gyventi (žmonės ir iš bibliotekininko algos gyvena), bet jų reikia parduoti labai daug. Norint parduoti labai daug, reikia rasti kur ir kam, suprasti, kas patiks, nepamiršti, kad yra tik vieno žmogaus resursai visam tam supakuoti ir suktis taip, kad nepritrūktum prekių.
Ir aš jums dažnai pasakoju kaip man sekasi. Ir sekasi ne viskas. Būna ir feilų. Pvz., tarp paskutinių mano naujienų yra lipdukas, kurio nenupirko nei vieno vieneto. Turiu dėžę vienos rūšies washi juostelių, kurių irgi niekas neperka (parduotas 1 vnt). Turiu atvirlaiškių, kurių 20vnt jau bandau parduoti 3 metus. Tai ar mano klientai čia kalti? Na ne. Čia mano bėda, kad nepadariau analizės, kad rizikavau, kad nemoku išpopuliarinti, kad neradau to kliento, kuriam produktas skirtas. Galiu jums pasiguosti, bet negaliu eiti į tikslinę grupę ir virkauti, kaip niekas nemyli, nesupranta, kiek aš jėgų įdedu, dieną naktį nemiegu, kad tik padaryčiau ir lieku nesuprasta.
Savo kolegai galiu palinkėti tik apsisprendimo. Hobis tai, ar darbas (kad ir labai menkai mokamas) ir pagal tai pasikoreguoti požiūri. Jei hobis, tai juo mėgautis, kaip ir priklauso. Jei visgi norisi sėkmės ir pripažinimo, didesnių honorarų autoriams ir neužsistovėjusių likučių, tai metas pradėti rimtai su tuo dirbti ir dar širdies įdėti.
O su jumis noriu padiskutuoti apie tai, kodėl žmonės dažnai įsivaizduoja, kad kiti jiems skolingi. Pelningą hobį. Arba lieknumą, nes erzinasi, kaip kažkas storas ir sau patenkintas. Arba pinigų, jei savo atlygį naudoja, kad ir kelionei ar beprasmiam pirkiniui (geriau jau vaikus paremtų!). Arba laiko (ypač kai pramuša aiškinti, kad neįmanoma tiek knygų perskaityti).
Kalbant apie knygas, tai sausį perskaičiau 5. Visos elektroninės. Visos – jaunimo trilogijos (Užkerėtas dvaras bei Paveldėtojų žaidimai). Norėjosi kažko lengvo ir įtraukiančio – tą ir gavau.
Daugiau apie sausį nėra ką ir pasakoti. Tikiuosi vasaris bus spalvingesnis. Su šuniuku tampa vis lengviau ir lengviau. Dienos ilgėja, vitaminai užsakyti, viskas bus gerai!
Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Įdomus įrašas!
Man ta konkurencija ir „tik hobis”, atrodo lyg savo paties pasiteisinimas. Čia mano tik hobis, įdedu 20val per parą į jį, bet čia tik hobis, todėl neuždirbu. Toks atsakomybės nusimetimas. Nes į tikrą verslą ne tik valandas reikia investuoti, bet ir savo pinigus, ir daug jų. Pati turiu hobį, bet net bijau kažką rimčiau daryt, nes gąsdina visi šie įsipareigojimai.
O šiaip tai juokinas tas FB įrašas.
Gina, gal dėl to atėjus rytui visada dingsta tie įrašai ir jei nepaminėjimas, tikrai liktų nepastebėti. Jei teisingai identifikuoju tavo hobį (rankdarbiai?), tai iš tiesų jį paversti darbu reikia ir finansinių investicijų ir laiko sąnaudų. Linkiu kažkada išdrįst, jei tik norisi, aišku, nes ir hobis nebūtinai turi transformuotis į kažką kitą.
Aš į tokius “komentuotojus” žiūriu labai filosofiškai, kad jei jau apkalba, tai vadinasi, esi priekyje jų. Nėr lengva nekreipti dėmesio, bet nors taip galima pasiguosti 🙂 O diskusija apie skolos jausmą ir man labai aktuali, gal čia labiau kaip pavydas kažkoks, nesugebėjimas suprasti kito žmogaus gyvenimo ir pasirinkimų. Ir gi kaip pikta, kai dar ir gerai gyvena tas žmogus, laimingas net atrodo 😀 Man šitoje vietoje esminė problema atrodo yra ta, kad nemoka žmonės savo gyvenimo gyventi, bijo kažką pakeisti, prioritetus persidėlioti. Gi daug lengviau kitam įgelti, sukelti tą skolos/kaltės jausmą.
Alma, tiek dėmesio, kad kažką pakeistų mano gyvenime ir aš nekreipiu, paskaitau, nes esu minima, padiskutuoju va su savo skaitytojais, bet ne tai, kad kažką darau, raunuosi plaukus ar einu peilio galąst 😀
Mano mintys dėl pavydo yra panašios. 🙂
Sveiki, Salomėja. Skaičiau, nekomentavau, bet dabar pakomentuosiu. Trumpai. Jūsų dėka atradau lb puikius produktus garbanėms. Už tai tikrai ačiū. Atrodo, smulkmena, bet ir gyvenimą palengvina, ir laiko paieškoms ir bandymams sutaupo, o ir šiaip nuotaiką pakelia. Įdomu paskaityti Jūsų bandomų produktų apžvalgas. O grožis – subjektyvus dalykas. Kažkieno standartizuotas reikalas, kas mane be galo erzina. Gražus žmogus ne visada yra simpatiškas, o simpatiškas žmogus – ne visada gražus. O Jūs esate simpatiška ir protinga moteris. Taškas.
Pritariu Jūratei. Tave atradau kaip tik per kosmentinius įrašus. Pasakojimai apie garbanotus plaukus, produktus jiems ir patirtį tvarkantis su jais man labai padėjo, atradau daug naujų produktų, plaukai pagaliau nebesišiaušia 🙂 Net kirpėją po tavo atsiliepimo išbandžiau. Man kaip tik patinka, kad galiu tapatintis su tavo patirtim, visi atsiliepimai tikri, o ne instagramo pasakos.
Jūrate, Aldona, ačiū!
Aldona, šiaip, kaip autorei smalsu, iš ko nusprendžiate, kad pas mane ne pasakos? 🙂 Beje, įsigijau naują plaukų priežiūros liniją, bus ką ateityje papasakoti.
Sveika, Salomėja! Atradau VeniVidi taip pat per kosmetikos įrašus, kai pati rašydavau apie kosmetiką ir buvau toje bloggerių bendruomenėje 🙂 Bet kas kiek laiko vis sugrįžtu į šį tinklaraštį būtent dėl nuoširdumo ir nebandymo visko “pagražint”, jog kiekvienas išbandytas produktas nuostabus, ar kiekviena gyvenimo diena saulelės ir gėlelės (kaip kartais užmatau kituose tinklaraščiuose/instagramo postuose). Tad kažkaip pokytis nuo kosmetikos temų link kiek labiau asmeninių pasidalinimų apie keliones/verslą irgi pasirodė labai natūralus, kadangi nors tematika keitėsi, nuoširdumas liko 🙂