[2022 10 05] Šiemet tikras ruduo atėjo kartu su kalendoriniu. Bjauriai. Tik rugsėjis ir jau šalta, ne mano metų laikas 🙂 O dar romantikai krykštauja, kad ruduo gi nuostabu, ruduo gi faina. Ne, sakau susigūžusi po skėčiu 🙂 Visi susitraukę, sušalę. O iš tiesų tai yra yra žavesio.

Bandžiau prisiminti, koks buvo mūsų rugsėjis. Daug darbų darbo dienomis ir gamtos savaitgaliais. Vieną kažkurį buvome Druskininkuose. Trumpam, bet smagiai. O kitus gi ėjom į rudens spalvų medžioklę. Ir pasaulis atrodo taip:

Vyras manęs klausė ko noriu gimtadieniui. Kaip žinia, kitą savaitę. Tai, ai, sakiau, vietoje dovanos pirk fotoaparatą, seniai gi nori. Tai štai, prieš kelias dienas atvyko ir kitame mėnesio įraše gal bus dar gražesnių vaizdų.

O ta priešgimtadieninė depresija man jaučiais oi jaučiasi. 🙂 Atrodo va, po kelių dienų keturiasdešimt, o aš tiesiog neypatinga. Nors galėčiau išvardinti milijoną pliusų. Esu sąžininga, pastovi, pvz., savo hobiuose nesitaškau į visas puses, o puoselėju metų metus, net tinklaraščio nemetu, kai visi kiti jau išnyko. Mano darbas gal ir paprastas, bet dovanoja žmonėms džiaugsmą ir ugdo hobio, laiko sau, meilės detalėms idėją, kiek daug sulaukiu teigiamo grįžtamo ryšio. Esu patikima, nelaužau pažadų, nevėluoju, moku taupyti, turiu savitą skonį, domiuosi žmonėmis, su kuriais būnu ir t.t. ir pan. Bet iki šiol neišmokau nesilyginti. Štai čia ir problema, besikartojanti metai iš metų ir paūmėjanti prieš gimtadienius. Praeis.

Spalį mes čia turime visokių fainų kelioninių planų, bet aš gi pasakoju apie rugsėjį. Tad, kaip sakiau, daug laiko leidome miškuose, buvome pažiūrėti filmo „Ten, kur gieda vėžiai“ (labiausiai nustebino, kad jų pelkėse nėra nei uodų, nei erkių, o laukinukai laksto stilingi ir švarūs). Beje, kino teatre buvau pirmą kartą po 4 metų. Lygiai tiek laiko nebuvau mačiusi ir jokio filmo ar serialo. Užtat perskaičiau 8 knygas rugsėjį, o per tuos 4 metus – 400+. Rugsėjo sąrašu dalinaus ig čia.

Kadangi man labai baisu nugalėti socialinę bendravimo baimę, tai net ir pasiekimas yra tai, kad jau nuo gegužės darausi pro manikiūrą. Na tikrai nejauku būna kažkur eiti. O ypač kai neatrandu tobulos vietos. Į tą, kurią įsidrąsinau pirmą kartą, gal ir dabar eičiau, bet gi manikiūrininkė išvažiavo namo į Ukrainą. Sėkmės jai. Kitoje vietoje lankiausi kurį laiką, bet labai brangu, be to tai toks nagų salonas, kur daug manikiūrų daroma vienu metu ir man tas turgus nelabai limpa, vis tiek intymumo norisi. Atrodo, kas čia tėra, daugybė moterų darosi visokias grožio procedūras, bet aš ta moteris, kuri norėtų, kad viską darytų robotai ir nereiktų bendrauti. Kažkuri manikiūristė manęs net klausė, ar man viskas gerai, nes labai ramiai ir tyliai sėdžiu, gal kas nepatinka 🙂

Žinau, kad yra, kas seka mano mažo verslo kelionę ir visada įdomu kaip sekasi. Rugsėjis buvo normalus mėnuo. Vidutinis. Nei labai sekėsi, nei labai nesisekė. Pagaminau naujų gražių atvirukų, vokų, washi juostelių. Pradėjau daugiau domėtis naujienlaiškių marketingu. Vis paskaitinėju šį tą ta tema. Jau intensyviai ruošiuosi Kalėdoms. Taip pat ieškau dar vieno ar bent kelių washi juostelių gamintojų, nes noriu ir neprisirišti prie kažko ir išmėginti kokybę bei atrasti geriausią. Mėnesį užbaigiau didžiausiu metų išpardavimu, tai spalį pradėjau su 65 užsakymais ir čia kelias dienas rytą vakarą pakavau. Kadangi Gedas turi naują fotoaparatą, gal pavyks ir man vieną kitą gražesnę produktų nuotrauką padaryti. Tad nelabai turiu ką pasakoti, nes viskas bėga sava vaga ir daugiau mažiau kaip suplanuota.

Pasižadu kitą mėnesį papasakoti apie keliones į Rygą, Klaipėdą, gimtadienį, ar išmokau nauju džiovintuvu išsidžiovinti gražias garbanas, kaip sekasi šiaurietiškai vaikščioti tamsiais ir šlapiais rytais bei kovoti su noru įsigyti šuniuką 🙂

O šį kartą tiek.


Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.