“Salomėja, o lietuvių eseistikos nesi skaičius? Parulskio “Nuogus drabužius” (na ir vėlesni rinkiniai, jei bus mažai), Radvilavičiūtės “Suplanuotos akimirkos”, Beresnevičiaus “Ant laiko ašmenų“ (über juokingas dalykas apie lietuvių tautinį charakterį).”
Priminimas sau. Apie rekomendacijas
Atsimenu, kaip kažkada dar paauglystėje į rankas pateko Malūko knyga. Tada supratau, kad lietuvių litaratūra ne man. Ir iš vis, kiek esu bandžiusi skaityti lietuvius, tai suėjo tik pora Ivanauskaitės knygų (bet ne tų, labiausiai garbinamų) ir “Moterys ir meilužiai”, bet vien dėl to, kad pažįstų tokių pačių aprašytų stereotipinių merginų. Todėl esė net bijau į rankas imti.