Paslėptos vaikiškų knygų prasmės, kurios privers susimąstyti

Estimated read time 4 min read

Partnerio turinys. Kas neturi mėgstamos knygos iš vaikystės? Juk mažame amžiuje tekstai atveria vaizduotės pasaulį. Knygos moko svajoti, primena vertybes ir įrodo, kad būti vaiku yra pats geriausias dalykas. O kaip skaityti tas pačias knygas suaugus? Suaugusiam žmogui jų reikšmė tampa daug akivaizdesnė, o paslėptos kai kurių vaikiškų tekstų prasmės gali priblokšti. 

Katherine Paterson – „Tiltas į Terabitiją“

„Tiltas apie Terabitiją“ yra nuostabus, visame pasaulyje puikiai žinomas kūrinys. Ši ir kitos „Nieko rimto“ knygos atskleidžia tyro vaikiško skausmo, savęs ieškojimo ir nuoširdžios vaikiškos draugystės temas. 

Tačiau skaitant šią knygą suaugus, galima į istoriją pažvelgti tėvų akimis. Taip pagrindinės veikėjos, jaunos mergaitės Leslės mirtis atrodo beprasmė, bet ne atsitiktinė. Tačiau pamoka nėra ta, kad Džesas ir Leslė niekada neturėjo suptis ant virvės, kad patektų į savo magišką vietą. Ši istorija veikiau rodo, kad mirtis gali užklupti bet kada – nuo jos neapsaugoti net patys gražiausi momentai. Tokia žinutė apie tragiškai trapius gyvenimo kontūrus paaiškina K. Paterson istorijos aktualumą mūsų priklausomybės nuo vaikų auklėjimo laikais. 

Madeleine L‘Engle – „Laiko vingis“

Madeleine L’Engle knygoje „Laiko vingis“ veikėjai keliauja per laiko dimensijas, kartu nagrinėdami status quo ir konformizmo temas. Autorė šias temas gliaudo itin lengvai ir sklandžiai. Ji buvo viena pirmųjų, tiesiogiai atkreipusi dėmesį į gilias, subtilias problemas, su kuriomis tenka susidurti jauniems žmonėms, tokias kaip mirtis, socialinis konformizmas ir tiesa. Knyga parašyta be užuolankų vaikams, tačiau fizikos niuansus, į kuriuos gilinamasi šioje knygoje, geriau gali suvokti suaugusieji.

Michael Bond – „Meškiukas, vardu Pedingtonas“

„Meškiukas, vardu Pedingtonas“ – tai širdį glostantis pasakojimas apie pasiklydusį meškiuką, kurį priglaudžia maloni šeima ir kuris patenka į įvairias bėdas. Tačiau gilesnė šios knygos mintis yra apie tai, ką reiškia būti imigrantu.

Pedingtonas atvyksta į Pedingtono stotį, kurioje 1950-aisiais iš tikrųjų vyko didžiulis imigrantų judėjimas. Knyga buvo išleista 1958 m., kai Londone tvyrojo didelė rasinė įtampa, vykdavo rasinės riaušės. Nors Pedingtoną įsivaikinusi šeima yra maloni, jie nelabai domisi jo kultūra ir net nenaudoja jo perujietiško vardo – mieliau vadina jį stoties, kurioje jį rado, vardu! Be to, Pedingtonas susidraugauja su kitu pabėgėliu iš nacistinės Vokietijos ir atvyksta su ženkleliu, panašiu į tuos, kurie buvo klijuojami Antrojo pasaulinio karo metais iš Londono evakuotiems vaikams.

Apskritai ši knyga moko vaikus, koks būna gyvenimas, kai dėl kokių nors priežasčių esi priverstas palikti savo namus. Ji taip pat gali paskatinti mus visus susimąstyti apie tai, kaip gali jaustis praradus žmogų.

Mark Twain – „Tomo Sojerio nuotykiai“

„Tomo Sojerio nuotykiai“ – ši prekė skaičiuoja ne viena šimtmetį vaikų literatūros klasikoje. Tačiau ar kada nors susimąstėte, ką iš tiesų simbolizuoja didelė dėžė auksinių monetų, paslėpta vaiduoklių name? Ta pati, kuri vėliau buvo nunešta į urvą ir vėl paslėpta tiesiai po kryžiumi? Taip, Tomo Sojerio nuotykiuose X iš tiesų žymi tą vietą. M. Twainas meistriškai panaudoja didžiausią su piratais ir lobiais susijusią klišę. Tiltas tarp Tomo fantazijų ir tikrojo gyvenimo nutrūksta.

Tačiau greitai pasibeldžia tikrovė ir lobio pinigai užrakinami banke. Tomas iš tiesų išgyvena svajonę, bet jam tenka išgyventi ir rytą po to. Tai yra tarsi tam tikra nusivylimo, kuris ateina pasibaigus vaikystei, metafora. 

C. S. Lewis – „Narnijos kronikos“

Didžioji knygos dalis vyksta išgalvotoje magiškoje šalyje, vadinamoje Narnija. Narnija simbolizuoja tobulą pasaulį arba dangų. Knygos pradžioje Narniją jau šimtą metų valdo piktoji karalienė, vadinama Baltąja ragana. 

Skaitytojui susipažįstant su Narnija, viena pirmųjų scenų yra Baltosios raganos gundymas Edmundo, mažo berniuko ir pagrindinės istorijos figūros. Ši scena labai primena Biblijos personažų Adomo ir Ievos gundymą, taip pat Jėzaus Kristaus gundymą šėtonu. Visoje knygoje ragana labai primena velnią, nuolat gundo pasyviai ir retai kada atvirai puola veikėjus.

Dr. Seuss – „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“

Pasaka apie Grinčą yra labai mėgstama Kalėdų istorija, kurią visi dieviname skaityti ar žiūrėti per šventes. Tačiau Dr. Seussas turėjo įprotį savo vaikiškas knygas paversti paslėpta prasme.

Kai buvome vaikai, atrodė, kad žinutė buvo kažkas panašaus į „nevokite dovanų, nes dovanos yra nuostabu“. Tačiau kai vėliau perskaitai šią pasaką iš naujo, tampa akivaizdu, kad iš tikrųjų Dr. Seussas komentavo vartotojišką šventės kapitalizmą bei tai, kaip dovanos, eglutės, dekoracijos ir visas blizgesys atitraukia tikrąją Kalėdų prasmę.


#reklama

+ There are no comments

Add yours