Nick Hornby “Ilgesnis kelias žemyn”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: nors knygą įvertinau prastai, bet vistiek negaila, kad skaičiau. Nes ji gana linksma. Susitinka 4 žmogeliukai ant stogo. Ruošiasi nušokt. Opt? Bet, kaip ir visi savižudžiai tik ir laukia priežasties to nedaryti. Ir vienas kitam tampa priežastimi. Pagyvena vieną dieną. Kelias savaites, dar kelias, o po to gal jau ir žudytis neliks dėl ko? Pasakojimas sekamas keturių personažų lūpomis. Būtent tuo knyga man ir nepatiko. Personažai baisiai netikroviški. O ir labai jau vakarietiški. Pas mus tokių žmonių nebūna. Todėl pas mus istorija būtų papasakota kitokiais žodžiais. Atmetus paviršutiniškumą – tiesiog paprasta, linksma knygelė apie tai, kaip planams pakišama koja, o viskas susiklosto taip kaip reikia.
Oficialiai: Naujųjų metų naktis…
Nuolat įdegęs Martinas Šarpas – nešlovę užsitraukęs televizijos laidos vedėjas. Jis turėjo viską – šeimą, namus, puikią karjerą, tačiau viską iššvaistė. Savižudybė – natūrali Martino reakcija į gyvenimą, kurio nebeįmanoma gyventi.
Morina privalo viską baigti šįvakar, kol jo sūnelis Metis – slaugos namuose. Jis niekada nesielgs taip, kaip kiti vaikai, niekada nepradės vaikščioti ar kalbėti, ir mylinti jo mama daugiau nebegali to ištverti.
Džesė, pakvaišusi nuo širdies skausmo, vienatvės, paauglystės nerimo, septynių Bacardi Breezer kokteilių ir dviejų bokalų alaus, pasirengusi šokti nuo stogo arba skristi į tolį.
Džei Džei, aukštas amerikietis, panašus į roko žvaigždę, turintis begalę problemų ir apsikrovęs krepšiais su picomis.
Keturi nepažįstami žmonės, prieš akimirką tikėję, jog yra vieniši šiame pasaulyje ir pasiryžę kuo greičiau viską užbaigti, susėda valgyti picos ir išsikalba…

Puslapių skaičius: 260
Mamos knyga.
Perskaityta 2010 12 01