Ken McClure “Veidmainių sala”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: apie šią knygą buvau girdėjusi vidutiniškai gerų atsiliepimų, bet vis neėmiau, mat medicininės temos literatūroje manęs per daug nežavi. Visgi ši knyga patiko. Istorija paprasta. Vaikinas atranda kaip gydyti vėžį. Ne išranda, mat visi vaistai jau seni, o tiesiog atranda naują kombinaciją. Bet gi niekas tuo nesidžiaugia. Nei vaistų gamintojai, nei universitetas. O juk kad gali džiaugtis tuo, kad gydomas vėžys išskyrus vėžininkus? Šitiek milijardų kišama į tyrimus, tai kur tiems visiems žmogams po to pasidėt? Natūralu. Knygos pabaigoje parašyta, kad autorius visą tą cirkelį patyrė pats, tik aišku su ne tokia svarbia liga, kaip vėžys. Užteko ir ten kažkokios infekcijos, kad susidurtų su farmacijos mafija. O skaitant knygą net nekilo abejonių, kad taip negalėtų būti. Tokiam jau pasaulyje gyvenam, kad būtų sunkiau patikėti gera pabaiga. Šitame skaitale gana neblogai perteiktas atradimo džiaugsmas, o po ta nuostaba ir realybės suvokimas, kad niekam tai neįdomu.
Oficialiai: „Veidmainių sala“ – romanas apie… vaistus nuo vėžio. Pagrįstas skaudžia paties autoriaus patirtimi, jis atskleidžia medicininių bandymų užkulisius, mokslinių tyrimų likimą ir talentingo mediko bejėgiškumą kovojant su visagale farmacijos pramone. Knygoje – ir farmacijos bendrovių slaptų strategijų demaskavimas, ir neviltį keliantis mokslininkų abejingumas, ir akademinį pasaulį ėdanti korupcija. Vaistai nuo vėžio – argi ne apie tai svajoja visas pasaulis? Argi kiekvienas iš mūsų nepadarytų visko, kad apsaugotų save ir savo artimuosius nuo šios siaubingos ligos? Edinburgo universiteto doktorantūros studentui Geivinui Doneliui – labai gabiam, bet atžaraus būdo jaunuoliui, atrodo, pavyko tai, kas neįmanoma. Jis išranda vaistus nuo vėžio, bet… tai niekam nenaudinga. Nei universitetas, nei farmacijos bendrovė, kurios produktus naudojo Geivinas, jo tyrimų neremia. Geivinas žūtbūt siekia tęsti tyrimus, bet aplinka iš abejingos virsta atvirai priešiška, o įvykiai artėja katastrofos link. Laboratorijoje įvyksta tragedija, o Geivinas vis dar tiki, kad gali išgydyti vėžį – jo mylimos merginos mama taip pat šios ligos auka…
Puslapių skaičius: 296
Šeimos knyga
Perskaityta 2010 11 11
princese
perskaiciau sita knyga, man labai patiko, negalejau atsitraukt kol nepabaigiau