218(2) W. Somerset Maugham "Skustuvo ašmenys"

W. Somerset Maugham “Skustuvo ašmenys”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: pradėjusi šią knygą bandžiau suvokti, kuo ji mane traukia. Gal tuo tokiu paprastučiu pasakojimo stiliumi: “nuėjau, susitikau, pamačiau, keliavau, važiavau”, kuris visiškai susipina į malonią istoriją. Gal net patiko tuo, kad nebuvo jokios intrigos. Tiesiog rašytojas, kuris knygoje kalba savo realiuoju aš, iškarto pasako, kad va papasakosiu istoriją apie žmones. Ir papasakoja. Snobas dėdulė, mergina auklėta būti aukštuomenės dama, jos mylimasis be vietos ir kiti. Pagrindinis veikėjas – mylimasis. Jam sako dirbk, o jis sako, nea, nenoriu. Noriu dykaduoniaut. Ir visam pasauliui besipiktinant tą ir daro. Dirba juodus darbus, keliauja po indijas, gelbėja puolusias moteris. Tiesiog gera knyga apie mūsų pasaulį. Tiesa, kiek senesniais laikais. Na ir labai daug Paryžiaus, kuris dabar mane veža.
Oficialiai: Perkeldamas mus į XX a. trečiąjį dešimtmetį, romane Maughamas pasimėgaudamas, sodriai ir taikliai atkuria nerūpestingai prabanga besidžiaugiančius JAV turtinguosius: gražuolę Izabelę, puošeivą ir snobą jos dėdę Eliotą, Izabelės rankos siekiantį turtingą jaunystės draugą Grėjų… Tačiau pagrindinė romano idėja – gyvenimo prasmės paieškos. Prasmės, kurios atkakliai siekia pagrindinis romano herojus Laris. Regis, vaikinui šypsosi laimė: jį myli ir už jo tekėti ruošiasi Izabelė, jam siūlomas darbas ir šviesi ateitis mylinčios žmonos pašonėje. Tačiau iš karo grįžęs jaunuolis kankinasi, ieškodamas atsakymo į esminį gyvenimo klausimą; išeina iš Izabelės gyvenimo ir išvyksta į Paryžių – ir romane vėl išnyra jau daug vėliau. Romane, kuris tikroviškas kaip pats gyvenimas, žaviai paradoksalus kaip praėjusių laikų Paryžius…
Puslapių skaičius: 412
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 11 08

+ There are no comments

Add yours