Taigi, kai ateina vasara, kažkaip nebe taip mielai skaitosi, kaip žiemą…
Aleksandra Marinina “Neužrakintos durys”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: detektyvas, detektyvas… Išjaustas išmąstytas išgalvotas. Daug aktualių dalykėlių prirašyta. Gyvenimiški žaidimai, dirbtinai rašomi būties scenarijai. Neužrakintų (kai visada gali išeiti lauk) ir užrakintų (kai žinai, kad turi taikytis su tuo kas čia yra, nes neišeisi) durų įtaka gyvenimui. Skaičiau ilgai, bet kaip visada įtraukė.
Oficialiai: Tyčia nesugalvosi, – sako rusai. Tai reiškia, kad gyvenimas gali pateikti tokį „siužetą“, koks rašytojui niekada neateitų į galvą, tačiau A. Marinina savo fantazija galėtų pasivaržyti ir su pačiu gyvenimu. Šį kartą daugelio jos romanų herojė A. Kamenskaja išnarpliojo labai sudėtingą detektyvinę šaradą, kurioje susipynė fatališkos meilės, asmenybės pasikeitimas ir paslaptingi sprogdinimai. Bet galbūt didžiausias Nastios laimėjimas, kad sulaukusi 41-erių pagaliau atsikrato tam tikro „paauglės sindromo“ – amžino napasitikėjimo savimi. Nuostabus tai jausmas – durys į asmeninę laisvę – neužrakintos.
Puslapių skaičius: 384
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2010 06 29