172(63) Ray Bradbury "Pienių vynas"

Ray Bradbury “Pienių vynas”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Iš pradžių maniau nevertint visai, kaip ir knygos “Mūsų nerimo žiema”. Nes tokio šūdo retai kada pasitaiko. Bet vis tik Bradbury rašytojas neblogas ir radau gal du skyrelius, katrie visai skaitėsi, todėl duodu vienetą. Beje, aš neįdomių knygų beveik neskaitau. Šita buvo tikslas, bausmė ar kažkas panašaus. Juk prikau tiek gerų atsiliepimų girdėdama, nors nuojauta sakė, kad nepatiks. Skaičiau turbūt metus kol įveikiau. O kodėl man taip nepatiko? Gal todėl, kad kažkada buvau vaikas. Miško laukinukė su fantazija, bunkeriais, vaikų karais. Todėl, kad pergyvenau daug vasarų ir nei viena nebuvo tokia saldi. Todėl, kad vaikai šioje knygoje buvo nenatūralūs. Tarpusavio pokalbiai netikroviški.  Tiesiog neįmanoma skaityti dėl perdėtos popastikos, pritemptos romantikos ir t.t. Šitos knygos niekam nerekomenduoju, o jei yra norinčių, galit iš manęs pirkti. Būklė gera.
Oficialiai: „Pienių vyne“ paprastai ir jautriai pasakojama apie vaikystę ir senatvę, laimingą gyvenimą ir mirtį. Mažame žaliame Ilinojaus valstijos Grintauno miestelyje Daglas Spoldingas gyvena dvyliktąją savo gyvenimo vasarą. Ji nepaprasta – pilna stebuklingų ir baisių įvykių, lydinčių Daglą kiekvieną vasaros dieną. Sportiniai bateliai, lengvi tarsi pūkas, su kuriais galima bėgioti greitai kaip antilopei, laimės mašina, konstruojama kaimyno, vaškinė burtininkė, pranašaujanti ateitį, paslaptinga dauba, kurioje tūno grėsmė – visa tai supinama į lengvus ir poetiškus pasakojimus apie neįtikėtiną augančio berniuko kasdienybę. Stebukladarė senelė, mokanti konservuoti gyvenimo džiaugsmą, šeimos ritualu tapęs pienių skynimas vynui, kuriame išsaugoma kiekviena Spoldingų vasara, išmintingi pokalbiai apie augimą ir brandą, vaikų žaidimai ir suaugusiųjų poelgiai – viskas formuoja Daglo Spoldingo pasaulėjautą ir paverčia šią vasarą unikalia, virsmo, vasara. Pienių vynas – gėrimas ir kartu metafora, atskleidžianti augant įgyjamos patirties saldumą ir kartumą.
Puslapių skaičius: 271
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 21

13Comments

Add yours
  1. 1
    tk

    o man tai viena geriausiu. Man rodos visos knygos yra ne apie gyvenima- renkames tik sukuriama paveiksleli pagal skoni,

  2. 2
    g12

    Nu matai, o juokiesi iš mano požiūrio į hipersaldžią pseudoromantiką :))) Tas pats velnias, tik kitam šone.

  3. 3
    Salomėja

    Hm, hipersaldi pseudormantika yra hipersaldi pseudoromantika. Tamsta purkštaujate dėl BET KOKIOS nepaslėptos romantikos.

  4. 4
    g12

    Nope 🙂
    Žiūrėk faktams į akis – tam tikra romantika man sueina be pasekmių. Mano natūralumo kartelė tiesiog kitokiam aukštyje, matyt.

  5. 5
    Dori

    Galėjau ir neskaityt dar šito posto 🙂 Neseniai nusipirkau šią knygą ir dabar pradėjau skaityt 🙂 Prisiklausiau vien teigiamų atsiliepimų, taip nusiteikiau, kad ir man patiks. O dabar nebežinau, ko tikėtis. na bet perskaitysiu ir žiūrėsiu, kaip čia bus su šia knyga 🙂

  6. 6
    Salomėja

    Nu ką aš galiu pasakyt… Turit tamsta savo galvą:) Man atsiliepimai padaro įtaką tik renkantis knygą, bet ne vertinant.

  7. 7
    Kanopa

    na as smarkiai drysciau nesutikti… taip pradzia man tai pat nebuvo labai itraukianti ir visi tie palyginimai… gosh… bet kai isivaziuoji i stilistika ir knyga vel skaitai is naujo, atsiveria daugybe spalvu, daugybe santykiu ir vaikisku isgyvenimu… visa knyga yra labai trapi ir sakykime is kitos dimensijos, is kitokio pasaulio kur viskas yra labai atsargu ir jautru… visos tos vaikisku dziaugsmu mirtys, kai mire zalioji masina, kai mire tramvajus, kaip dauboje mire Tomo brolis ir kaip jis vel atgijo suktelejas “Einu, mama…” laimes masina, laiko masina ir daugybe kitu nuostabiu dalyku… sios knygos negalima skaityti kaip dramos ar trilerio, komedijos ar pjeses, tai yra tiesiog knyga, tiesiog skaitai ir geriesi, svarbiausia kad joje labai daug atpazystamumo… negi jum nera gera vasaros prazdioj uzuost nupjauta zole, o si knyga suteikia galimybe uzuosti ja…

  8. 9
    Va taip

    Super knyga! Bradbury stilius su niekuo nepalyginamas. Skaitai, o tave tarsi kutena žodžiai, kažkokie minčių sukelti oro gūsiai… Nereikia čia nieko atpažint, tiesiog galbūt pasinert, pasiduot…

  9. 10
    Saeya

    Man irgi nepatiko, vos vos perlipau per save ir prisiverčiau skaityt. O taip išgirtas šitas rašytojas buvo ir toks nusivylimas mane paėmė. Galvoju gal čia tik ‘Pienių vynas’ toks nenusisekęs romanas ir tas rašymo stilius man toks perdėtas, gal kiti kūriniai geresni? Gal skaitėt ‘451 Farenheito’ ar kitų jo veikalų?

  10. 12
    Leliia

    Va , bent vienas normalus žmogus kuriam nepatiko ! man ir ten nesąmoninga . per prievartą turėjau skaityt bet vistiek neprisiverciau . kelis skyrius akimis tik ir permečiau . šūdas. šūdas. tikras tikras šūdas ! 😀

  11. 13
    Agnes

    Skaičiau labai jauna, atsimenu knyga atrodė nuostabi. Dabar gal net perskaityti negalėčiau. Kiekvienam savo. O knygoms dar ir skaitytojo amžius labai svarbus.

+ Leave a Comment