166(57) Milorad Pavič "Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą"

Milorad Pavič “Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: plonytė knygelėje, kurioje daug visko pasakyta. Knyga, kaip korta. Skaitai apie Leandrą, apverti ir štai kita knyga apie Herą. Arba atvirkščiai. Jei kas paklaustų apie ką viskas? Apie sapnus, svajones, siekius, bei dalykus, kurių yra bet niekas apie juos negalvoja. Beveik, kaip vėjas. Ar vidinė vėjo pusė. Viena knyga prasideda citata: “vidinė vėjo pusė ta, kuri lieka sausa vėjui pučiant per lietų. Vienas pigių pranašų”. Kitoje knygoje yra paaiškinta, kuo pigus pranašas skiriasi nuo brangaus. Tikrai ne pranašavimo kokybe. Būna tokių knygų, kurios yra geros tiesiog todėl, kad geros.
Oficialiai: „Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“ (1991) pripažintas geriausiu metų romanu Serbijoje. Jis parašytas veidrodiniu principu; šiame kūrinyje Hera ir Leandras, du magiški meilužiai, skiriami ne tik Helesponto sąsiaurio, bet ir dviejų šimtmečių, tiesiogine šio žodžio prasme susitinka knygos viduryje. Rašytojas įkvėpimą ir savo kūrinio modelį aptiko tūkstantmečio senumo lyrinėje meilės istorijoje, kadaise papasakotoje gramatiko Museo. Tai provokuojanti knygos ir pasaulio vizija, kūrinys, neturintis pabaigos, bet turintis dvi pradžias. Kiekvienas jo sakinys tartum „fabula rasa“ – tuščia istorija, kuri prašyte prašosi apgyvendinama.
Puslapių skaičius: 127
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 04