Marta Hillers “Moteris Berlyne”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: “Tai labiausiai šokiruojanti knyga, kokią tik esate skaitę apie Antrąjį pasaulinį karą.” – nepasakyčiau, kad labiausiai šokiruojanti. Skaičiau ne tiek jau ir mažai. Remarkai, Puzo, “Gerasis vokietis” ir dar visokios kadaise skaityti veikalai. Iš esmės nieko labai naujo. “Nugalėtojai” – prievartautojai, smurtininkai, savivaliautojai. Visi realistai žino, kaip buvo. Tačiau suvokti tą ganėtinai sunku. Nesinori įsijausti, per daug galvoti. Karas visada yra žiauru. Sugebėjimas išlikti visada turi savo kainą.
Vienintelis dalykas, kuris manęs neįtikino, kad čia tikras dienotraštis. Tai yra aš tikrai tikiu, kad jį parašė ta žurnalistė. Ir tikrai tikiu, kad viskas ten yra neperdėta ir nepagražinta tiesa. Tik netikiu, kad jis rašytas būtent bombų kritimo metu, tarp prievartavimų, tarp priverstinių darbų. Kodėl? Nes per daug knygiškas, per daug literatūriškas. Greičiau jau spėčiau, kad užrašyta po to. Nebent čia prasiėjo kelių gerų redaktorių rankos. Bet esmės visa tai nekeičia. Žiauru. Ir džiaugiuosi, kad bent jau kol kas pas mus taikos metas.
Ir… Scania,  mane erzina šitie viršeliai su paauksavimais ir blizgeliais, kai viduje “šokiruojantis” turinys. Kažkas panašaus į dinamitu puoštą kalėdų eglutę.
Oficialiai: Tai labiausiai šokiruojanti knyga, kokią tik esate skaitę apie Antrąjį pasaulinį karą.
1945 m. balandžio 20 d. Paskutinis fiurerio gimtadienis, bet slėptuvėse lindinčiai moteriai, kaip ir daugumai berlyniečių užėjus rusams, jis mažai rūpi. Bombos, maistas, oras, pokalbiai rūsyje, prievartavimai ir eilės prie maisto produktų – tokia kasdienybė, įsigėrusi į šio dienoraščio puslapius. Moteris rašo skubėdama, neretai trumpindama žodžius, radusi laisvą akimirką tarp lėktuvų antskrydžių, rusų kareivių vizitų ir darbo: „Man gera rašyti. Nukreipia dėmesį kitur. Noriu, kad Gerdas perskaitytų, kai sugrįš.” Kai jis sugrįžta, sako negalintis suprasti sutrumpinimų, pavyzdžiui, Schdg. Išgirdęs, kad tai Schändung (vok. išžaginimas), nieko nesakęs išeina…
Puslapių skaičius: 352
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 01 21