140(31) Richard Yates "Nerimo dienos"

Richard Yates “Nerimo dienos”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: seniai neskaičiau aktualesnės knygos. Ja sudomino PinkCity. Mintys apie vietą pasaulyje sukasi seniai. Taisyklės taisyklės. Sulaukęs tam tikro amžiaus privalai gimdyti vaikus. Mažiausiai 10 kartų per metus išgirsi “taigi kada”, “gal jau” ir panašiai. Pagimdęs vaikų privalai mesti daugelį dalykų – pankavimai, menai, bedarbystės džiaugsmai, savęs ieškojimai, tranzavimai po pasaulį – viskas tinka iki kol neprigimdai. O tada būk mielas, mesk gyvenimą.
O ir artimųjų nepalaikymas. Širdy tau pritaria. Svajoja, kad tu padarytum taip kaip nori, nes visus išlaisvintum. Bet garsiai to nepareiškia, kovoja už “teisingą gyvenimą”. Ir ar mirti ištikrųjų visgi nėra geriau už moralinę mirtį prieš save?
“Nemyliu tavęs ir ištikrųjų niekada nemylėjau. Supratau tik šią savaitę…” – labai primena vieną mergaitę prieš daugiau nei metus. Išties kodėl mes gyvename su žmonėmis, kurie neskatina, nepalaiko, nuolatos verčia teisintis ir verstis per galvą dėl jų gerovės.
Taigi taip. Nors bendrai paėmus nevisai mano skonio, bet gera knyga su geromis mintimis. Beje, DiCaprio vyro vaidmenyje nelabai įsivaizduoju.
Oficialiai: Nerimo dienos yra grožinės literatūros šedevras ir, pasak Daily Telegraph, „geriausias kada nors parašytas romanas apie amerikietiškos svajonės mirtį.“ Eiprilė ir Frenkas Vileriai – jauna, iš pažiūros klestinti pora su dviem vaikais, gyvenanti prestižiniame Konektikuto priemiestyje. Tačiau savimi pasitikinčių sėkmės kūdikių kaukės slepia nusivylimą, abu nesugeba jausti pasitenkinimo santykiais ir karjeromis. Frenkas įklimpęs gerai apmokamame, bet nuobodžiame tarnautojo darbe, Eiprilė – namų šeimininkė, gedinti nepavykusios aktorės karjeros. Nusprendę išsiskirti iš vidutinybių, kurios tariamai juos supa, pora nutaria persikraustyti į Prancūziją, kur neabejotinai galės išreikšti savo meniškas sielas, nevaržomi juos supančios vartotojiškos visumenės reikalavimų… Tačiau kai santuoka virsta nesibaigiančiu priekabių, pavydo ir kaltinimų ratu, kelionei ir svajonėms apie saviraišką iškyla pavojus.
Puslapių skaičius: 288
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 19

4Comments

Add yours
  1. 2
    Dalius

    DiCaprio šiam vaidmeniui idealiai tinka. Tiesa sakant, turbūt geriausias jo vaidmuo (nors DiCaprio nemėgstu šiaip).

  2. 3
    Salomėja

    Gal. Filmo nemačiau. Skaičiau tik knygą nežinodama kas vaidino pagrindinį veikėją. Deja mano vaizduotė nupiešė vyrišką mėmę, o ne vyrą berniuko veidu. Bet aš kalbu tik apie vizualizaciją, išvaizdą… Nes Leonardas vaidint moka.

  3. 4
    Žiu

    Nesutinku dėl Leo. Jis – puikus aktorius ir šis filmas tik dar kartą tai įrodo. Manau, nėra tokio vaidmens, kurio jis tobulai nesuvaidintų. Ir tas veidas lieka antram plane..
    Filmas labai patiko ir sukrėtė. Knyga papuolė į rankas po poros dienų.. pradėjau skaityt.. bet nebaigiau.. gal dar kada baigsiu, bet paskutiniu metu man ir savo blogų minčių pilna, kažkaip bijau dar labiau užsidepresuot..

+ Leave a Comment