Truman Capote “Šaltakraujiškai”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: keista, pikta, šalta knyga. Kaip dokumentinis filmas. Yra žmogžudystė, yra ir žmogžudžiai. Viskas žinoma nuo pradžios. Iš to kuriamas šiurpus pasakojimas: nužudytos šeimos istorija, liudininkų parodymai bei prisiminimai, žmogžudžių istorija, kelionė, teismas. Psichologinis romanas paremtas realiais įvykiais, nuo to tik dar šiurpesnis. Tai trečia rašytojo kyga, kurią skaičiau. Kitos  (“pusryčiai pas Tifani” ir “Kiti balsai, kiti kambariai”) buvo visiškai kotkios nuotaikos.
Oficialiai: Herbertas Viljamas Klateris, šeimos galva, – pasiturintis fermeris, puikus tėvas ir gerbiamas bendruomenės vadovas. Jis žinomas kaip sąžiningas, ištikimas savo neįgaliai žmonai vyras. Tai ideali šeima, kurią visi mylėjo. Jų žudikai – iš visai kitokio pasaulio: Perio Smito šeima išsiskyrusi, joje buvo smurtaujama, o Hikokų šeima, nors neturtinga, tačiau palyginti darni. Iš pradžių romano įžanga gali pasirodyti kaip pasakojimas apie Klaterių šeimą, vėliau ji tampa istorija, įtraukiančia skaitytoją į nepaprastus šešių žmonių santykius. Skirtingų charakterių analizė sudomins ir psichologinių bei socialinių kūrinių gerbėjus. Kitas žavus romano aspektas – Amerikos gyvenimo fragmentai šeštojo dešimtmečio pabaigoje.
Puslapių skaičius: 366
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 10