Marianne Fredriksson “Ana, Hana ir Johana”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: jau seniai įsitikinau, kad skandinavai moka rašyti (prieš tai skaityta knyga nesiskaito). Gal gi dėl to, kad turi kažką artimo lietuviams? Knyga apie moteris. Jų likimus ir kovą. Ištikrųjų priminė Wassmo “Dinos knygos” visas dalis kartu paėmus. Kelios kartos, besikartojantys likimai ir šaltumas. Amžinas šaltumas ir santūrumas. Mama galvoja apie tai, kad kaip gerai, kad gyvena atokiai nuo kitų. Mat ką žmonės pasakytų pamatę, kad tėvas myli vaiką, su juo žaidžia ir rūpinasi. Kokia gėda. Prievarta, abortai, persileidimai, vyrų engimas – priimama gana nuolankiai išoriškai, bet skirtingose kartose skirtingai viduje. Gera šalta švediška knyga.
Oficialiai: Ana, Hana ir Johana – trys tos pačios šeimos skirtingų kartų moterys. Šiame šiltame ir daug minčių keliančiame romane Marianne Fredriksson piešia jų portretus švedų visuomenės fone, parodydama gyvenimo sąlygų raidą nuo skurdo iki gerovės. Tai knyga apie meilę, kelianti klausimą: ar galės moterys kada nors tapti laisvos? Ar egzistuoja asmeninė nepriklausomybė?
Puslapių skaičius: 319
Knyga iš bibliotekos
Perskaityta 2009 12 20