Mano įrašo pavadinimas lai bus pats tikriausias jo planas, nes pasiilgau paplepėti! Outfitų kategorijos nepapildžiau nuo pat gegužės. Iš tiesų, vasarą mano gyvenime vyko labai daug dalykų, nematomų kitiems, vidinių. Buvo dramų, pakilimų, eurofijos, ašarų, tikrai nenorėjau fotografuotis ir kalbėti, nes šiuose įrašuose stengiuosi ne tik nuotraukas parodyti, bet ir save, ta vidine prasme. Ir ne apie žarnyną čia. Na, o dabar burna atsivėrė, galima paplepėti. Kad ir apie aprangą, kurią pasirinkau savo gimtadienio kelionei. Čia tas atvejis, kuomet norisi atrodyti ir gražiai, ir patogiai. Kai pagalvoju, tai ir į mišką važiuodama aš apie tai mąstau.

Faktas, kad į kelionę išvyko ir mano naujasis paltas. Visų pirma, aš neturiu kito rūbo šiam metų laikui. Jei ne jis, tai koža, o kad ir 22 laipsniai dieną, bet pavėsiuke ir vakarais man su odinuke jau šaltoka. Palto atsiradimo istorija atsitiktinė. Kažkada aš važiavau į darbo pokalbį kažkokiam užkampyje šalia Savanorių prospekto. Kaip visada, pasilikau laiko atsargai (tokia jau aš, sunkiai suvokiu, kaip žmonės sugeba kažkur pavėluoti, kai aš pati VISADA visur per anksti). Na ir per tą iššvaistytą gyvenimo laiką užėjau į “Norfą Bazę”. O ten kažkokia firminių drabužių išparduotuvė, lyg ir girdėta, garsenybių reklamuota. Įkišau nosį, pasirodė tokie gariūnai gariūnai, bet spėjau pamatyti porą visai nieko marškinių ir daugiau nebeturėjau laiko gilintis, nes reikėjo į pokalbį eiti. O tada, praeitą savaitę, su vyru važiavome ta kryptimi klijų pirkti ir pasiūliau užsukti, šiaip… Užsukom. Kol brangusis pirko marškinius, aš šiaip maklinėjau ir vėliau jam paklausus ar nieko neradau, gūžtelėjau pečiais. Yra keli gražūs dalykai… Va paltas tokio modelio (raudonas, vilnonis, kapišonas, kišenės, sagos su kilpomis) apie kokį visada svajojau (na bent dešimt metų tai tikrai), bet aš gi dabar neturiu pinigų, taupau tam ir anam… Buvau įkalbėta pasimatuoti ir gavau gimtadienio dovaną.

Tik parsivežusi namo ir apžiūrinėdama etiketes atradau, kad jis vyriškas. Na, nuo to tik vieni privalumai: papildoma kišenė viduje, patogus tiems, kurie tingi dėvėti šalikus ar pirštines (kišeniukai ant krūtinės, patogu lyg į kokią movą sukišti rankas) :). Kelionėje man su juo buvo labai patogu, nors ir sunkokas.

Kiti pasirinkimai – suknelė (nors mano supratimu tai yra tunika) ant kelnių. Mano mėgstamiausias būdas atrodyti gražiai, patogiai, saugiai. O dar visiškai nesiglamžo ir gali būti derinama su megztiniu, jei būtų šalta.

Na, o rinkdamasi avalynę, kad ir kaip norėjau autis naujausius kerzus, bet pasirinkau apšiurusius, bet gerai pranešiotus batus, tokius, su kuriais galiu sumušti žingsnių rekordus nenutrintomis kojomis.

Šiaip kelionėje praleidome tris naktis. Kasdien rengiausi skirtingai, vyras irgi. Bet ėmėm tik vieną rankinio bagažo lagaminą. Ką kiti deda į tuos didelius?

Tad apie aprangą tiek, o dabar apie Gdanską, gimtadienį ir lėktuvus. Apie miestą trumpą reziume aš parašiau šiame instaįraše:

https://www.instagram.com/p/Bo9iDpVFvn-/?taken-by=venividi_blog

Tikiuosi sekate ir matėte daugiau vaizdų. Realiai visa ši kelionė buvo mano vyro dovana gimtadienio proga. Jis pats į komandiruotes skraidydamas po kelis kartus per mėnesį labai jau norėjo paskraidinti mane lėktuvu. Taip, lyg šiol nebuvau to dariusi ir tam nėra kažkokių racionalių priežasčių. Mano šeima nekeliaudavo. Studentė aš neturėjau pinigų ir nedalyvavau mainų programose. Vėliau vėl gi lėmė tai, kad mes neplanuojame. Patys žinote, kad norint pagauti geras kainas, reikia planuoti į priekį, šaudyt akcijas, naujų krypčių pasiūlymus ir pan. Kuomet tu sugalvoji, kad tavo atostogos bus po 5 dienų, būna jau vėlu pirkti bilietus, nes jų kainos pasirodo tokios, kad tris kartus motociklu nuvažiuotum. O kartais mes tiesiog norim kelionės žeme, gi faina kad ir apvažiuot aplink Baltiją. Tai va taip ir neskridau. O čia pasirodė, kad į Gdanską įkandama nuskristi, net jei sugalvoji prieš savaitę. Tad būtent per gimtadienį, būdama jau 36 metų, aš pirmą kartą skirdau lėktuvu :D. Daugelis pažįstamų klausia kaip gi kaip? Ir sunku kažką pasakyti, nes na nebijojau aš skrydžio, tai tik smalsu pagaliau pamatyti lėktuvą iš vidaus. Labiau bijojau visų saugumo patikrinimo procedūrų, nes turiu neeilinių gabumų feilinti (pvz., esu traukinių stotyje nuspaudusi aliarmo mygtuką, mat pagalvojau, kad jis atidarys tualeto vartelius. Neklauskit. Neturiu ką pasakyti.).

Gdanske buvau jau trečią kartą. Patiko vėl ir vėl :). Žingsnių dienis norma ištikdavo dar jai neįpusėjus, nors daug kur važiavome tramvajais. Smagu bus vėl kada sugrįžti pas kranus!

Na ir ta dalis, kuri pavadinime žada kažką apie bloginimą. Tiesiog šiandien sulaukiau vieno pasmalsavimo, kuriame klausiama ar rašau dienoraštį, ar naudojuosi planavimo kalendoriumi ir ar kuriu “travel book”. Taigi, atsakau, kad dienoraščio nerašau ir niekada to nedariau. Užtenka man ir tinklaraščio.

Blogo įrašų niekada neplanuoju. Dažniausiai, kai turiu laiko ir įkvėpimo, pasidarau produktų nuotraukas. Kartais to įkvėpimo net neieškau, nes noriu daiktus nufotografuoti dar prieš sugadindama prekinę išvaizdą, tad imu ir darau. Foto saugau dropbox’e, kuris, žinoma pasiekiamas tiek kompiuteriu, tiek telefonu. Tad tiek kartais galvodama ką įkelti į IG, tiek, ką šiandien parašyti, aš žiūrinėju dropbox’ą. Būna, kad spontaniškai sugalvoju – noriu papasakoti apie šį daiktą ir pasidarau nuotraukas prieš penkias minutes iki teksto. Tačiau jokio realaus plano, kad tą savaitę tas, aną anas aš neturiu. Vat paskutinį įrašą rašiau apie priemonę todėl, kad turėjau jos, o ne kitos foto :). Labiau planuoju produktų bandymus :).

Kelionių žurnalų aš irgi nevedu. Nesu ta keliautoja, kuriai reikia pamatyti visas vietos įžymybes. Užtenka ir vienos. Labiau patinka gyvenimo džiazas, tad tik kažkelintą dieną būdama vienoje vietoje paskaitinėju tripadvisor. Įdomiausius dalykus Gdanske atradom įsėdę ne į tą tramvajų 🙂

Derinio suvestinė:

Paltas: “Tommy Hilfiger”, iš išparduotuvės, apie 140 EUR.

Batai: “Dr. Martens”, pirkti “Vinted”. 50 EUR. Bet jau ir taip žinot, nes beveik visuose įrašuose apie aprangą jie.

Skara: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g., 3.50 EUR.

Suknelė/Tunika: dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, Mindaugo g., H&M, 11 EUR.

Rankinė: labai paprasta, pilkos tikros odos. Dėvėtų rūbų parduotuvė “50ct”, J. Basanavičiaus g. 14 EUR.

Kelnės: “Next Jeans”, iš “50ct” dėvėtų rūbų parduotuvės Mindaugo g., 8.50 EUR.

Auskarai: “Kosmart” iš “Vitrina Pro”, PR produktas :). Buvo skirtingi. Vienoje ausyje mėlynas su juodu, kitoje raudonas :).

Ačiū už dėmesį! Pasiilgau!

Jūsų aktyvumas yra padėka ir mano motyvacija. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.