(Iliustracijos autorius yra Minna Immonen, tai realiai mano gautas atvirlaiškis į motociklinių atvirukų kolekciją).

Žinote, filmuose ar žurnaluose, ar knygose visas motociklizmas toks romantiškas! Jis privažiavo, visas toks gražus, nuo vėjo susitaršiusiais plaukais, cigarete dantyse, prasegtais marškiniais, ji – įdegusi, dėvinti baltą suknelę –  užšoko jam už nugaros ir jie nurūko saulėlydžio link. Ane? Kaip šioje nuotraukoje!

O kokia yra realybė? Romantikos, aišku, yra, tačiau viskas daug sudėtingiau. Pastaruoju metu mes juokaujame, kad pusę valandos rengiesi, pusę važiuoji :). Aš nevairuoju motociklo, esu tik keleivis. Tačiau jei kalbame apie aprangą, tai šis faktas nieko nereiškia. Situacijose, dėl kurių visos apsaugos ir dėvimos, jokio skirtumo ar tu sėdi gale, ar priekyje. Skaudės vis tiek. Todėl mes vertiname saugumą ir stengiamės naudotis tuo kas yra išrasta. Su šortukais ar maikutėmis nelakstome (norėtųsi, bet įsivaizduokit nuogą šlaunį, petuką, ar keliuką porą metrų čiuožiančius per asfaltą. Auč). Aš jau esu kritus ir kalusi per vairą, žymė ant kojos vis dar matoma, bei skaudi, nors jau beveik pora mėnesių praėjo.

Dabar turiu mėgstamą frazę – kyborgs gona kyborg. Ir mes velkamės štai tokius šarvus, po kelnėmis maunamės tokias kelių apsaugas, dėvim specialius batus, o apie pirštines bei šalmus net nekalbu. Žinoma, kartais apsišarvavimas lengvesnis, pvz., aš naudoju tik šarvų nugarą ir spec. striukę, kartais sunkesnis – tenka mautis dar ir specialias kelnes su pastiprintais šonais. Priklauso nuo oro ir to kur bei kiek ketiname važiuoti.

Taigi, apsišavuoji ir važiuoji! Į atostogas, į šventę, arba darbą… Man, aišku, norisi atrodyti gražiai. Jau ir taip nemažo dydžio esu, todėl sunku būt fyfa, o dar tie visi kyborgai!

Tokia ilga įžanga vien dėl to, kad ketinu papasakoti kaip sprendžiu motociklinės+šventinės+darbinės aprangos problemą.

Šventė

Savaitgalį keliavome į draugų dukros krikštynas. Jos vyko neformalioje kaimo aplinkoje, pikniko forma, todėl kažkokios prabangos manau niekas nesitikėjo. Keliavome į kitą miestą ir ant motociklo šokau atrodydama taip:

Maikutė, šarvai, kelių apsaugos, batai, šviežiai iš Humanos nukalti džinsai bei liemenė (nes su užtrauktuku) po 1.50eu. Liemenės kišenėje paslėpti mano nuostabieji rugiagėliniai auskarai (juos turiu jau seniai, segėjau ir per savo vestuves).

Įsimečiau kitus batus. Jau laiko patikrintą klasiką – sportbatukus, kurie tinka prie visko! Panašius.

Kupriniuke buvo paslėpta suknelė. Rekomendacija – tokiu atveju rinkitės nesiglamžantį audinį. Aš išskirtinai šiai progai paišlaidavau ir įsigijau suknią už 10.5eu. Lengvutė, poliesterinė (šiuo atveju tai privalumas) suknutė susukta yra vos didesnė už mano piniginę.

Atvykusi prie bažnyčios nusiėmiau šarvus ir liemenę, o ant maikutės užsimečiau suknelę ir įsisegiau auskarus

.

Vakarop dar buvo proga persiauti, išsiimti kelių apsaugas ir būti gražiai 🙂 (Aha, nuotrauka tikra, popierinė ir specialiai čia maža, kad nereiktų vaikučio užtušuoti 🙂 )

Beje, jei vakaras reikalautų daugiau iškilmingumo, tai džinsus visada galima nusimauti, suknelės ilgis pakankamas būti basomis, taip pat turėjau ir tamsiai mėlynas pėdkelnes.

Darbas

Aha, į darbą mes taip pat keliaujame motociklu. Čia aš kas dieną vis suku galvą kaip čia kuo patogiau ir kuo gražiau, ir kuo mažiau persirenginėjimo… Tad parodysiu šios dienos variantą.

1. Šiandien dėvėjau šarvų nugaros bei striukės derinį. Striukė dėvėta, pirkta už 24eu. Šiaip aš jos nemėgstu, bet vyras kiekvieną dieną kartoja, kad labai graži, o ir gatvėje žmonės labai atkreipia dėmesį, tai net patikt pradėjo. (į veiduką tai dėmesio nekreipkite, nes ankstų rytą aš dar negaliu būt graži, o dar ketvirtą dieną nėra karšto vandens, kas nuotaikos neprideda).

2. Odinė skara nuo vėjo ir minėtoji nugara 🙂

2. Galiausiai viską nusirengus.

Batus turiu darbe :). Palaidine atsidžiaugti negaliu. Kaina irgi buvo džiuginanti – 3eu. Džinsai ne patys fainiausi, bet apsaugos lengvai telpa po jais :). Mūsų kabinetas yra B ar C klasės ofisų pastate, tai yra čia visokios gamybinės bei mažos firmelės įsikūrę, nieko labai oficialaus, tad kostiumėlių nereikia. Visgi stengiuosi pusnuogė nebėgioti. Tad galvą suku dažnai.

Tokia tad štai motociklinė romantika!

Ačiū, kad skaitėte! Tikiuosi buvo bent truputį įdomu. Visada laukiu jūsų nuomonių čia, ar Facebooke.