Apsisuko metų ratas nuo tada, kai šiukšlynėlyje pradėjau žymėtis kokias knygas skaitau.
Šiek tiek visokios statistikos:
Per metus perskaičiau 109 knygas. Jos mėnesių perspektyvoje išsidėsto taip (pusė pernykščio lapkričio pripliusuota prie pusės šių metų):
skaitymo_grafikas
Paskaičiavusi gavau, kad vieną knygą perskaičiau vidutiniškai per 3,38 dienos. Viena knygą vidutiniškai sudarė 373,17 puslapių.

Metų knygų penketukas:
5. Haruki Murakami “Mylimoji Sputnik”;
4. Venediktas Jerofejevas “Maskva – Petuškai”;
3. John Fowles “Magas”;
2. Anna Gavalda “Tiesiog drauge”;
1. Mario Vargas Llosa “Bjaurios mergiotės išdaigos”.

Atskiro paminėjimo vertos:
Carmen Laforet “Nada” – už nuotaiką;
Emilija Bronte “Vėtrų kalnas” – nes vertą perskaityti knygą, kurios veikėjai ir siužetas linksniuojami daugelyje kitų knygų;
John Irving “Naujojo Hampšyro viešbutis” – nes tai berods labiausiai patikusi Irvingo knyga;
Charles Bukowski “Skaitalas” – nes labai juokinga;
Ričardas Gavelis “Vilniaus džiazas” – paliko įspūdį;
Michail Bulgakov “Meistras ir Margarita” – nes turbūt ir aiškint nieko neverta

Vos prisiverčiau perskaityti:
Irvine Welsh “Traukinių žymėjimas”;
Alexander McCall Smith “Draugai, mylimieji, šokoladas” ;
Gordon Dahlquist “Sapnų valgytojų stiklo knygos”;
Francas Baueris “Stalinas ir Ana”;
Andreas Welter “Kai vyrai daro tai, ko nori moterys”.

Metų nusivylimas – Isabel Allende “Visos mūsų dienos” – po šios knygos nebemiela man rašytoja. Gerai, kad iki tol beveik viską sugraužusi buvau.

Rašytojai atradimai:
Kurt Vonnegut – perskaičiau viską kas lietuviška;
Charles Bukowski – tiesiog atradimas;
Anna Gavalda – labai šilta.

Taip ir neįveikiau, nors sąžiningai bandžiau:
Jurga Ivanauskaitė “Sapnų nublokšti”;
Jaroslav Hašek “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare”;
Borisas Pasternakas “Daktaras Živaga”
Va taip va. Skaitom toliau?