Leigh Bardugo „Šešėlis ir Kaulas“, „Šturmas ir audra“ ir „Nuopuolis ir pakilimas“
Mano komentarai: Kažkada nusprendžiau neskaityti trilogijų, kol neišleidžiamos visos dalys. Yra rizika, kad leidykla dėl to sugalvos, jog jos nepopuliarios. Bet, žinote, keturis metus laukti, kol sužinosi pabaigą, irgi ne kažką. Taigi, vos pasirodė paskutinė „Grišų trilogijos“ dalis – čiupau. Kas kas, bet jaunimo maginė fantastika man labai patinka.
Aš negaliu kiekvienos knygos vertinti atskirai, nes tai vientisa istorija. Galiu tik pasakyti, kad man patiko visos dalys, antra gal labiausiai. Beje, autorė, pati turėdama vos vos rusiškų šaknų, sukūrė labai įdomų pasaulį, kuris primena carinę Rusiją. Net viršeliai turi užuominų į slaviškus motyvus. Kas tame pasaulyje rusiško? Vardai. Visi veikėjai yra Ivanai, Nikolajai, Aleksandrai, Ženios ir pan. Dar jie valgo silkę :). Taip pat daug smulkmenų primena Romanovų dinastijos gyvenimą. Net ir Rasputino atitikmenį galime rasti. O kur dar įvairiais rusiškais ir neverčiamais žodžiais pavadinti maginiai dalykai, merzast ir kitokie. Tačiau jaučiasi, kad knyga versta ne iš rusų, vardais autorė neapgauna, visada tas jaučiasi, nes rusų kalba unikali 🙂
Knygos veiksmas nukelia į Rakvą – šalį, apsuptą priešų bei dalinamą juodojo kanjono – tamsos, kurią sunku kirsti, nes ten gyvena pabaisos. Karaliaus rūmus ir šalį saugo dvi kariuomenės. Viena iš paprastų žmonių, kita iš grišų – magiškų galių turinčių asmenų. Grišos gali valdyti gamtos stichijas, užsiimti alcheminiais reikalais ir gydyti. Ir štai, pagrindinė herojė Alina, paprasta ir nuobodi mergina, atranda savyje galių, ne bet kokių, o itin išskirtinių. Ji nusviedžiama į grišų pasaulį ir, žinoma, turės išgelbėti pasaulį. O kaip gi kitaip.
Kas mane šioje knygoje erzino? Gerosios pusės personažai. Jau tokie mėmės, kad net nuobodu. O jau tas pagrindinis mylimasis koks užknisantis, ir kaip tokį įsimylėt? Blogiukai buvo žymiai įdomesni. Nors… Antroje knygoje pasirodė jaunas princas, kuris tapo tuo elementu, kurio man labai trūko pradžioje. Iš karto įstojau į jo gerbėjų komandą, mat trilogija įgavo žavesio, nuotaikos ir polėkio.
O visa kita tradiciškai. Šioks toks meilės trikampis. Šiokia tokia žūtbūtinė kova. Visos knygos turi panašumų viena į kitą. Ką man labiausiai priminė „Grišų trilogija“? „Miglos vaikus“. Savotiškai panašios magiškos galios, savotiškai panaši tamsioji grėsmė. Visgi panašumai panašumais, o grišos man patiko. Tikiuosi pamažu kelią prasiskins ir daugiau tokių knygų.
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: aprašymas leidyklos „Aukso pieva“ puslapyje: pirma knyga, antra knyga, trečia knyga.
Puslapių skaičius: 320+384+372
Knygos kilmė: knygas pirkau.
Perskaityta: 2020 09 20
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygų serijos eilės tvarka: „Šešėlis ir Kaulas“, „Šturmas ir audra“ bei „Nuopuolis ir pakilimas“
Knygų žanras: maginė fantastika
Maginės fantastikos knygos, kurias rekomenduoju: Trudi Canavan ciklas „Juodasis magas“; Gintautas K. Ivanickas „Tamsa ryja tamsą“; Aistė Vilkaitė “Besielė”; Brandon Sanderson trilogija „Miglos vaikai“.