[2022 11 30] Ryt jau galėsiu atidaryti savo advento kalendorius. Visai smagi mintis, kuria gi užbaigiu šį mėnesį. Lapkritis man yra pats nemėgstamiausias. Tamsu, niūru, ateina žiema, kurios aš šiaip nemėgstu, kad ir kokia graži būtų. Tad visai džiaugiuosi, kad jis baigėsi. Ir buvo toks bespalvis, kad net nesu tikra, ką įdomaus galėčiau papasakoti.

Žinoma, kad pagrindinė tema yra…

Šuo

Praeitą mėnesį pasidalinau džiaugsmu, kad perkame šuniuką. Ir 3 2 1, paaiškėjo, kad tai kažkokia jautri tema. Pirmas anonimas pasibaisėjo, kad šuniukas augs bute. Ilgai sukau galvą, kodėl kalbant apie keturkojus visada iškyla butas vs namas klausimas.

Atmeskime plotą, nes ne kiekvienas namas yra rūmai ir gyvenamojo ploto šuniui tenka panašiai tiek bute, tiek name. Tai kur esmė? Gal, kad nėra laiptinės?

Tada viena komentatorė mane paprotino, kad tie, kurie kelia namo klausimą, turi omenyje, kad šuo privalo augti lauke, voljere. Na, į tai galiu atsakyti, kad mes perkame darbinės veislės šuniuką, kuriam reikia nuolatinio dėmesio ir žmogaus. Iš esmės – nenuleist nuo jo akių ir nuolat mokyti. Sorry, bet aš voljere gyventi neketinu. Jūs tai kaip norit. Po to matau, kaip išmeta tuos šuniukus į lauką „pažaisk pats, palakstyk, kol mes čia serialą pažiūrėsim“ ir vėliau dalinasi feisbukuose, kad iškasė krūmus ar sugraužė pamatus ir dar hamaką. Na tai ką žinau, ar irgi sugraužčiau tuos pamatus, nes atrodo visai smagi veikla. Ir niekaip neįsivaizduoju, kaip šunka galėtų raust krūmą, jei esu šalia jo. Nebent mano tikslas toks.

Iki šiol auginusi katinus niekada nesusidūriau su tuo, kad šunininkai visada greiti aiškinti kitiems, kaip jiems seksis ar (greičiausiai tikrai tikrai) nesiseks. Nesiseks turbūt dėl to, kad tu rašai bloge apie kosmetiką. Arba gal dėl to, kad genai nesusidėliojo ir nesi labai dailus? O gal dėl to, kad mėgsti skaityti trilerius? Kokios dar galėtų būti priežastys išankstinei nesėkmei?

Esam kelis kartus įspėti (žinoma po laiko, nes šuo tai jau egzistuoja), kad reikia labai žiūrėti genetiką iki ten pat prosenelių, nes jei šuo neklauso, tai greičiausiai genetika ir kalta. Aha, kad vaikus darydami visi atsižvelgtų į tai, kad senelis pvz., nelabai protingas buvo, o prosenelis, sklando gandai, kortomis lošdavo, bobutė numirė nuo vėžio, o jos sesers vaikai kalėjime sėdi. Kaip atsvarą po tokių pamokymų iš karto pamatau FB įrašą, kuriame mergina pasakoja apie pokyčius agresyvios suaugusios mišrūnės, atsidūrusios prieglaudoje, pasiektus vien kantrybe ir meile.

Tiesiog nuostabu, kiek per tą mėnesį teko išgirsti. Ir visą laiką galvojau: žmonės, kas jums negerai? Bus problemų, tai ir spręsim. Turit patarimų, tai ir sakykit. Šiaip jei ką, tai patarimas nėra lygus gąsdinimui. Patarimas yra toks dalykas, kuriame pasakai, kad jei nutiks taip, rekomenduoju elgtis anaip. Mes tikrai neturime patirties, tad būtent patarimais bei gerosiomis praktikomis ir remiamės, o visi tie gąsdinimai gi jau nebepakeis fakto, kad po savaitės turėsim šuniuką.

Tačiau net dar neturimas šuo kelia džiaugsmą. Mes planuojame užsiimti mondioringu. Kas tai yra, manau, gal daugiau pakomentuos anoniminis ekspertas iš spalio įrašo, nes lietuviškai informacijos nelabai ir yra. Tačiau jei trumpai, tai yra tarptautinė šunų sporto šaka. Mondioringas apima keletą etapų sudarytų iš paklusnumo, vikrumo ir apsaugos užduočių. Šiuo sportu siekiama atskleisti savininko meistriškumą, šuns intelektą ir prigimtinius gebėjimus.

Pvz., Mondioringo varžybose šuniukai dalyvauja suvaidintose situacijose, kai žmogus su specialiu kostiumu bando užpulti šeimininką, o šuo turi jį apginti, nepaisanto to, kad aplink daug įvairių trukdžių (garsinių, fizinių kliūčių, kitų žmonių). Taip pat būna ieškojimo, objekto saugojimo, atnešimo, šuolių ir kitokios rungtys. Trečiame etape varžybos vyksta vos ne valandą, tad tai didžiulė įtampa tiek žmogui, tiek šuniui.

Taigi, kadangi mes planuojame nerti į šį sportą, bet esame žali naujokai, tai visai netyčia, susiklosčius palankioms aplinkybėms, sudalyvavome seminare. Buvom vieninteliai klausytojai be šuns. Seminarą vedė tarptautinis teisėjas ir treneris iš Portugalijos. Dvi dienas nuo ryto iki vakaro sukiojomės tarp darbinių šunų, stebėjom užduotis, klausėm pastabų ir darėm išvadas, kurias sudėliojau viename savo IG įraše, bet pakartoju ir čia:

  1. Agresijos pilni, sunkiai valdomi šunys dažniau pasitaiko pas tam tikros rūšies šeimininkus ir dirbti čia reikia su žmogumi net labiau nei su šunimi. Geri treneriai duoda labai naudingų patarimų kiekvienai situacijai spręsti, tad reikia tik neužsiblokuoti, dirbti su savimi ir klausyti.
  2. Labai lengva padaryti klaidų.
  3. Visos klaidos yra ištaisomos bet kokioje stadijoje darbu ir nuoširdžiu darbu.
  4. Svarbiausia savaitgalio išvada: svarbiausia ryšys su šuniu. Šitas lyg ir natūralus faktas, bet buvo svarbu vėl tai suvokti.

Na ir užmezgėme ryšį su treneriu, tad mūsų šuniukas jau po savaitės naujuose namuose turėtų keliauti į pamokėles, o po mėnesio kito, tikiuosi, kad jau galėsime prisijungti ir prie seminarų.

Taigi, visas lapkritis iš esmės buvo aplipęs šuns tema. Šuo, apie šunį ir vėl šunį :). Ai, dar buvo proga pasitreniruoti ir pagaliau išmokyti katę nešūkauti naktimis 😀

Darbai

Spalis ir lapkritis man yra darbingiausi mėnesiai metuose. Tad pakavau, siunčiau, vėl pakavau, kūriau Kalėdas ir labai džiaugiuosi kiekvienu užsakymu. Jei reikia kalėdinių atvirlaiškių, tai dar spėsit įsigyti!

Tuo pačiu ruošiuosi kitiems metams. Turiu šiokį tokį sumanymą kitų metų spaliui ir jau pradėjau gaminti produktus. Atrodo dar taip toli, bet pagaliau noriu dirbti ne tik spontaniškai, bet ir su šiokia tokia tolimesne strategija.

Intensyviai ruošiuosi sausiui. Mano rankose jau beveik visos būsimos naujienos. Ir jos nuostabios! Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu parodyti visus atvirukus, lipdukus, washius ir kt.

Papildoma veikla išplaukia iš šio blogo. Ir tai yra #reklama. Turiu vienus partnerius, apie kuriuos jau ne kartą girdėjote. Tai mano draugai skinlovers.lt, kurių produktus pamėgau ir bendradarbiavimas trunka jau 1,5 metų. Nors nesu didelė blogerė, tačiau esu viena šios kompanijos ambasadorių, todėl įsipareigojau kas mėnesį pranešti apie vykstančias akcijas. Pati geriausia vyksta dabar ir truks dar kelias dienas. Daugeliui prekių taikoma 35% nuolaida, o su mano kodu Salomeja10 galite gauti dar 10%, tad iš viso – 45%. Pasinaudokite, jei kažko reikia, ar norite pakartoti.

Pirkiniai

Lapkritis – nuolaidų mėnuo. Soc. tinkluose priminiau, kad akcijomis reikia naudotis atsakingai ir užuot pirkus visokius šudeliukus, geriau paaukoti Ukrainai. Taigi, stengiausi šudeliukų nepirkti, tačiau vieną kitą planuotą ir nužiūrėtą dalyką įsigijau.

Žinoma, keletą knygų, kurios taip sparčiai brangsta (suprantama), kad didesnė nuolaida yra šventė, velvetines kelnes, nes supratau, kad su jomis šilčiau nei su džinsais ir šiaip jauku, šiek tiek vokų su nuolaida (parduotuvės užsakymams) bei seminarą apie turinio kūrimą (dabar reikia laiko peržiūrėti).

Na ir dar kalėdinę dovaną Gedui – Singer siuvimo mašiną. Pas mus kažkaip amžinai taip gaunasi, kad visomis progomis dovanas dovanojam mėnesiu anksčiau :D. Nes galima slėpti ir laukti, bet gi per tą laiką daiktas jau gali būti naudojamas :).

Ką jūs pirkote, ar ko nepirkote, nes paskutinę minutę suvokėte, kad nereikia?

Kalėdų laukimas

Ar jau jaučiate šventinę nuotaiką? Sniegas šiek tiek padeda, tačiau jau susirūpinau, kad dar neturiu dovanų (išskyrus tą vieną). O aš mėgstu gruodį sau rami sėdėti, o ne kurjerius gaudyti :).

Šiemet kažkaip neturiu nuotaikos eglutei, tai abejoju ar puošim namus (kažkodėl tai dažniausiai nuo manęs priklauso :D). O kaip jums tos pagrindinės miestų eglės? Patinka? Aš taip laukiu, kada sugrįš klasikos banga, nes tie tortai visai nekuria šventinės nuotaikos. Vilniaus eglė labai ne mano skonio, bet mieste džiugina įvairių parduotuvių, kavinių ar viešbučių papuošimai. Kalėdų dvasios visada randu atvirukuose. Šiemet, kaip ir visada, ketinu siųsti daug daug kalėdinių atvirlaiškių patiems įvairiausiems žmonėms. Tad juos rašydama nejučia užsikrečiu tuo laukimu ir geromis emocijomis.

Tad šį kartą tiek. Kitą mėnesį jau galėsiu papasakoti kaip praėjo pirmos savaitė su šuniuku. Vienu metu, dėl perdėto šunininkų jautrumo, galvojau neliesti šios temos, bet po to nusprendžiau, kad rašau aš ką noriu ir jei kažkam reikia išlieti savo neigiamas emocijas, o jie tą tegali padaryti anonimiškai užsipuolinėdami (nemaišyti su konstruktyvia kritika), tai ką gi, ne tiek daug čia tų blogų likę, tegul. Aš turiu šeimą, draugų, veiklų, turiu kuo džiaugtis gyvenime, o jiems ką daryt? 🙂

Gražios žiemos linkėdama ir baigiu!

Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.