Tiesa yra ta, kad daugelis tinklaraščių yra skaitomi dėl to, kad žmonėms patinka (arba kaip tik nepatinka, čia fenomenas, bet jis yra) autoriai, kurie juos rašo. Ir tada net nelabai svarbi teksto tema. Suskaitome. Aš pati daugybę kartų rengiau klausimų-atsakymų įrašus turėdama tą patį tikslą: prisistatyti, leisti labiau save pažinti, gal plačiau paskleisti asmeninį savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Užeinate į Venividi.lt ir matote – apžvalga apžvalga apžvalga. Atrodo gyvenime daugiau nieko, tik kosmetika. Aš vienu momentu supratau, kad taip atrodo net artimiausiams. Patys seniausi skaitytojai tekste nieko naujo neras, bet nuo pačių pradžių šis blogas paaugo gal penkiagubai, tad.

Kadras iš gyvenimo. Kelionės metu vyrui pasakiau, kad sugalvojau apie ką bus mano kita tattoo. Nors tai ne vardas ar portretas, bet simboliškai siejasi su mano antra puse. Jis pajuokavo, kad mainais gali išstatuiruoti lūpdažį. Šiaip čia pokštas, bet kabliukas tame, kad lūpdažis (matyt kaip atpažįstamas kosmetikos simbolis) iš karto šauna į galvą pagalvojus apie mano pomėgius. O neturėtų. Mat aš esu abejingesnė kosmetikai nei atrodo iš šalies. Skamba keistokai iš žmogaus, kurio namai užversti dėžėmis priežiūros produktų? Įdomumas tame, kad jei šiandien kas nors išjungtų internetą dešimtmečiui, tai mano susidomėjimas špakliumi išblėstų per 5 minutes. Ok, ok, perdedu, nes negalėčiau gi tiek metų kalbėti apie visai nedominančius dalykus, tad tekste paaiškinsiu daugiau. Man įdomu yra rašyti blogą, dalintis mintimis, gauti grįžtamąjį ryšį, auginti skaitytojų ratą, užsitarnauti pasitikėjimą, o kosmetika yra priemonė, kurią pasirinkau grožio blogų populiarėjimo metu. Juk dažausi, taip? Galvą plaunu, taip? Naudoju kremą, taip? Tai va, kodėl nepasidalinus patirtimi? Pala, sakysit, tai kodėl mums skaityt tavo apžvalgas tada, mums reikia žmogaus, kuris pasinertų į tai visa širdimi. Negi visai visai neįdomu? Aš ir neriu, tik išlaikau atstumą, sveiką skepticizmą, išbandau viską nuoširdžiai, atsakau už savo žodžius, gana retai kažką tvirtai rekomenduoju, net jei man patinka, tik tiek, kad nė kiek neverkčiau jei kažkas atimtų visus 8 tušus. Ir man įdomu viską išmėginti, nes apie tai rašau, nors blogas nėra darbas, bet į procesą aš žiūriu taip lyg jis toks būtų – atsakingai.  Jei klausiate ar faina gauti brangų lūpdažį iš atstovų, tai labai faina, tik ne pats daiktas, o tai, kad klausiama mano nuomonės ar tikimasi, kad aš apie jį pakalbėsiu. Man net labai smagu sulaukti pasiūlymų, kuriuos atmetu ar ignoruoju. Be to, man periodiškai pasireiškia manija dėl plaukų priežiūros produktų.

Buvo metas, kai aš kelis metus bandžiau ir aprašinėjau nemokamas programas (kažkas ten apie kompiuterius, kitaip sakant), nematau dabar didelio skirtumo, šiaip jau. Programos būdavo įdomios ir ne, dažnai to paties pobūdžio ir man tekdavo sugalvoti kaip įdomiai pristatyti skaitytojams n-tąjį kompaktinių diskų įrašymo produktą :).

Taip pat tai, kad rašau grožio blogą yra šioks toks sarkazmas mano gyvenime. Nors artimieji komplimentų negaili ir visada stengėsi atsverti visuotinę nuomonę, tačiau nuo pat paauglystės svetimi žmonės nesigėdija priminti, kad nesu graži. O ir pati esu pakankamai protinga, kad tai pripažinčiau ir nesiardyčiau. Pfff, aš turiu kitų stipriųjų pusių, dėl kurių patinku žmonėms, su gražiu veideliu gal tik greičiau ir paprasčiau būtų. Pudros sluoksnis ar lūpų dažai nieko nekeičia. Milijonas plaukų kaukių yra smagus procesas, išbandyti, įvertinti, palyginti – jėga, bet plaukai vistiek gyvena savo gyvenimą. Tad man šiek tiek linksma tą grožio blogą rašyti. Jaučiu solidarumą su paprastomis moterimis, kurios tiki, taupo brangiam kremui ir bah… pusė algos išmesta, o veidelis tas pats. Ir kaip toms jaunoms manekenėms iš reklamų pavyksta? 😀

Grožio blogas yra toks pats mano gyvenimo sarkazmas, kaip ir pavardė. Jei nežinote, tai esu Misė. Ir taip, tai tikra pavardė įrašyta mano pase. Ir taip, ji ne tokia kaip tėvų ir netokia kaip vyro. Aš pati sau misė. Ir žinant, kad man iki misės milijonas metų, būna labai juokinga stebėti reakcijas, kai kas nors tą pavardę pirmą kartą išgirsta ir gromuliuoja. Dažnai čia mane lydi klausimas, o tai kaip vyras į mano pavardę reaguoja? Taip vat ir reaguoja, sakė jei aš norėčiau, tai pasiimtų mano. Vis dar galvoju, ar norėčiau 🙂

Jei kažkam reiktų simbolio apie mane be sarkazmo, tai turėtų pagalvoti apie kažkokį, kuris asocijuojasi su tinklaraščio rašymu. O kokia to blogo esmė jau nesvarbu. Kadaise buvau panirusi į asmeninį, po to užsidegusi rašiau apie knygas. Tie blogai ir dabar egzistuoja, tik asmeninio rašyti nebesinori, o knygos pritraukė per daug skaitytojų. Pradėjau jausti kompleksą, kad iš manęs visi nori rimtesnių apžvalgų, o aš pati linkusi likti prie patiko/nepatiko formato.

Dažnai tarp eilučių arba tiesiogiai išgirstu labai elementarių klausimų. Kiek tau metų, kur tu mokeisi pvz., nors esu buvusi vos keliuose blogerių renginiuose, bet ne kartą kalbėjau apie studijas. Kažkaip. Tad padariau tokį trumputį anketinį dosje.

Gimtasis miestas: Ukmergė (aš pastaruoju metu sutinku nemažai ukmergiškių, tame tarpe ir blogerių).

Amžius: 35 (rimtai žmonės gėdijasi savo amžiaus ir gyvena iki 25? O tai kas antiraukšlinius kremus bandys? Žilų plaukų dažų ieškos? 😀 ).

Išsilavinimas: Elektronikos inžinerijos bakalauras KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete (dabar vadinasi kitaip). Dažnas klausimas, kai plepu su jaunesniais žmonėmis, kurie kankinasi dėl sesijų.

Veikla: bandau atgaivinti ir užauginti savo el. parduotuvę (pati sau šoku ir dainuoju, nuo techninės sistemos pusės, asortimento formavimo, biudžeto skaičiavimo, reklamos, iki pakavimo, pašto bei bendravimo su klientais, kai tik stoja pilnatis, tai reikaliukų padaugėja) bei kažkiek monetizuoti šį blogą, nors jo dėka galiu valgyt picas bei burgerius, bet kartais norisi tiesiog braškių 🙂 (ne barterio, supraskit). Nuolatos dairausi galimybių dirbti darbus susijusius su rašymu, kūrybiniais projektais, el. parduotuvių ir soc. tinklų administravimu. Žinių turiu pakankamai.

Pomėgiai: detektyvai, postcrossing’as, bloginimas – nuolatiniai. Dar būna epizodinių užplaukimų, pvz., skaptuoti antspaudukus ar paišalioti atvirukus.

Random faktas: esu aplankiusi 13 šalių (kai kurias n kartų), bet vis dar nesu skridusi lėktuvu. Na išskyrus tą, iš kurio teko šokti su parašiutu. Šuolį parašiutu pirmųjų vestuvių proga padovanojo brolis, sakyčiau gana keistas pasirinkimas iš karto nužudyt jaunavedžius :D. Tiesa, jis ir pats šoko.

Svajonė: Loftas (ne lietuviško stiliaus), išsigydyti amaksofobiją, Route 66.

Norai: tattoo, pasiekti darbinius tikslus, nauji Martensai rudenį.

Filmai, kuriuos mėgstu: “Kill Bill” ir “Resident Evil” :).

Autoriai: Jo Nesbo ir Haruki Murakami.

Detalė: rašydama blogą aš neretai susilaukiu komplimentų su prierašu, kurie skamba taip: “man labai patinka tavo blogas, mintys, kaip tu rašai, bet aš nesidomiu kosmetika, tai ne visada skaitau”. Kol kas aš neketinu keisti pobūdžio, nes takelis, kuriuo einu yra smagus. Tačiau smalsu įdomu sužinoti, ar reikia įvairovės (keliaujant takeliu visada galima pasidaryti pikniką plačioje pievoje), jei taip tai kiek jos neišbaidytų tų žmonių, kurie skaito Venividi.lt dėl to koks jis yra? Tie, kurie man sakote, kad kosmetika neįdomu, kas gi jus patrauktų?

Matosi, kad per atostogas man labai trūko normalios klaviatūros, ar ne? 😀 Tikiuosi nesikankinot ir jei buvo neįdomu, tiesiog praleidot šį įrašą. O man pačiai norėjosi susikonkretinti kas konkrečiai yra pomėgis, kas darbas, o kas tik priemonė. 😀

Kai jūs tylit, man atrodo, kad neskaitot. Jei blogas įdomus – bendraukim ir kurkim jį kartu!

Draugaukime Facebook’e, bei susitikime Instagram’e. Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

Pirma foto: Designed by Freepik