Kovas 2023: vis šviesiau

Estimated read time 3 min read

[2022 04 05] Nors norėjau šį įrašą parašyti praeitą savaitę, gerai, kad atidėjau. Po savaitgalinio renginio valdė emocijos, tad tekstas išeitų gerokai piktesnis.

O šiaip kovas išsitempė. Sunku net patikėti, kad viskas vyko tą patį mėnesį.

Štai pavyzdžiui buvome prie jūros. Labai norėjosi ištrūkti iš namų, tačiau su Bite kažkur išsiruošti dar nedrąsu. Radom puikią vietą apsistoti. Prioritetu buvo atskiras įėjimas ir tam puikiai tiko poilsio nameliai šalia Palangos. Per trijų naktų viešnagę šiek tiek atitrūkome nuo buities, nors Bitei miegoti svetimoje vietoje nebuvo labai jauku. Ir urzgė, ir vartėsi. Aišku, jos kelioninis narvas nėra toks patogus kaip namų. Su šuniu keliauti įmanoma, o tas yra labai džiugu.

Darbas teka sava vaga. Kadangi atvirukų naujienos susivėlino ir jas paleidau tik paskutinėmis mėnesio dienomis, maniau kad nepavyks pasiekti metų pradžioje išsikelto iššūkio, kuris galioja kiekvienam mėnesiui. Tačiau regis viskas pagal planą, nors aš vis dar nerandu vidinių resursų normaliai soc tinklų komunikacijai, nuotraukoms ir t.t. Kartais atrodo, kad geriau pusę dienos dėliosiu atvirukų dizainus, nei vieną instagram įrašą. Kai pagalvoju, tai ir mano asmeniniai soc. tinklai yra gana tylūs.

O šiaip visas mėnuo ir vėl skirtas šuniui. Kartais atrodo jau kaip sunku auginti sudėtingos veislės šuniuką… Darom darom ir neviltis apima. Tačiau stabtelime ir pamatome progresą. Anksčiau gretima judria gatve negalėjom nueiti nė šimto metrų. Šuo puolė viską: mašinas, žmones. Dabar gi jau įveikiam ilgesnius atstumus su pavieniais incidentais ar net be jų.

Vieną kovo savaitgalį vėl dalyvavom mondioringo seminare. Dvi dienos mokymosi. Na ir Bitė čia nesužibėjo. Nesidžiaugė žmonių gausa, o kai atėjo jos eilė kandžiotis, tik iškėlė didįjį pirštą. Užsispyrė kaip avis. Na ir gavom šiek tiek barti iš renginio svečio, mondio teisėjo ir trenerio. Pasirodo mūsų šuo labai išlepintas, per mažai alkanas ir turi per daug laisvės. Ypač namie, kur pasak trenerio-teisėjo, ji neturi turėti laisvės, privalo visada sėdėti narve, kol pasidaro taip nuobodu, kad daro kas pasakyta, o jei nedaro, tai toliau nuobodžiauja.

Tai mums buvo antausis ir šokas. Juk iš tiesų lepinam tą šunį. Kai pirkome ir visi sakė, kad belgiukui reikės daug dėmesio, mes gi atsakėm, kad „no probs“. Na tai ir va, pasirodo reikia uždarytą laikyti ir padaryti gyvenimą nuobodžiu :). Dabar šiek tiek pakeitėm jos dienotvarkę, sumažinom maisto ir tikimės kažkaip išugdyti tą play drive. Dar gavom pastabą, kad mūsų šuniukas labai rimtas. Augam kartu. Šiaip ne su kiekvienu to specialisto žodžiu sutinkame, bet papurtė smegenis gerai.

Kas dar apie kovą? Perskaičiau vos keturias knygas, eilinį kartą pasikeičiau telefoną, sulūžo mano mylimiausi martensai, šį kartą neištempė net penkių metų, kaip identiški ankstesnieji.

Taip vat trumpai apie ilgą mėnesį. Bet jau gerokai šviesiau. Visomis prasmėmis.


Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

1 Comment

Add yours
  1. 1
    Eglė

    Toks jau būna tas kovas… šioks, toks ir joks. Bet va šiandien gavau mėnesio timelines, tai pasirodo, mano viena iš žymiausių aplankytų kovo vietų – rajono biblioteka daugiabučiame. Stačiai apgailėtina. 🙂 Bet nu, taip jau buvo.. Guodžia, kad jau tikrai daug šviesiau!

+ Leave a Comment