Štai ir uždarome metus – kitas įrašas bus apie knygų skaitymo statistiką ir topą. Bet prieš tai susumuokime gruodžio skaitinius.

Iš viso – penkios knygos. Viena angliška, trys elektroninės, visos penkios – skirtingų leidyklų, viena dovanota. O dabar apie kiekvieną trumpai.

1486(79) Leona Deakin “Dingę”

Išleido “Balto”, vertė Indrė Stonienė

Kai į rankas paėmiau Leonos Deakin „Dingę“, tikėjausi gero psichologinio trilerio ir tiek, nelabai daug gilinausi į atsiliepimus. Ką gavau? Neblogą smegenų treniruotę! Knyga pradeda intriguojančiai – žmonės per savo gimtadienį gauna atviruką, kviečiantį pažaisti ir tiesiog dingsta.

Istorija žavi savo psichologiniais niuansais – autorė į veikėjų portretus įpina įdomių charakterio detalių ir nejučia pradedi galvoti, apie aplinkinius žmones, ir kiek iš jų turi savo tamsių paslaptėlių? Ir, aišku, psichopatų tema mane visada sužavi – o knygoje jų labai daug ir visokių.

Taip, buvo akimirkų, kai siužetas kiek išsikvėpdavo, bet viską atpirko netikėti posūkiai. Pabaiga paliko malonų wtf ir tikrai noriu daugiau šios serijos dalių!

Leidyklos dovana.

Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.84

1487(80) William Kent Krueger “Maloningoji žemė”

Išleido “Tyto Alba”, vertė  Jolita Parvickienė

William Kent Krueger romanas „Maloningoji žemė“ sulaukė nemažai pagyrų už jautrų pasakojimą ir įtaigius veikėjus. Tačiau man ši knyga nepaliko stipraus įspūdžio. Vaikų nuotykiai, nors iš aprašymo atrodė, kad turėjo potencialo, buvo pernelyg nerealistiški, tarsi autorius bandė sujungti vaikams ir suaugusiems skirtas temas, bet nepataikant nė į vieną auditoriją.

Norisi lyginti su Colson Whitehead „Nikelio berniukais“ ir pastaroji knyga man pasirodė daug įtaigesnė. Žinoma ten daugiau pataisos namų realybės, o „Maloningoji žemė“ bandė perteikti epinę kelionę per Didžiosios depresijos krečiamą šalį. Visgi man trūko ir tikroviškumo, ir emocinio gylio. Lyg ir skaudi istorija, o įsijausti nepavyko. Neapsigaukit, čia tik mano įžvalgos, nes kitiems patiko labiau, tačiau man ji nepateisino lūkesčių.

Tuo tarpu „Maloningoji žemė“ bandė perteikti epinę kelionę per Didžiosios depresijos laikotarpį, tačiau man pritrūko tikroviškumo ir emocinio gylio, kuris leistų visiškai įsijausti į pasakojimą. Galbūt kitiems skaitytojams ši knyga suteiks daugiau malonumo, tačiau man ji nepateisino lūkesčių.

Vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.39

1488(81) Jackie Fraser “The Bookshop of Second Chances”

Išleido “Simon & Schuster”

Romanas „The Bookshop of Second Chances“ iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprasta romantinė istorija su nuspėjamu siužetu. Tačiau man asmeniškai ši knyga paliko gilų įspūdį. Pagrindiniai veikėjai – vyresni nei 40 metų, o jų kuriami nauji santykiai pavaizduoti itin realistiškai. Nėra perdėtų emocijų ar dramatiškų meilės protrūkių; vietoj to, susiduriama su tikrais gyvenimiškais klausimais kaip viskas bus ir iššūkiais.

Thea Mottram, pagrindinė herojė, po asmeninių nesėkmių virtinės paveldi namą ir knygų kolekciją Škotijoje. Persikėlusi į mažą miestelį, ji susipažįsta su knygyno savininku Edwardu. Jų santykiai vystosi lėtai, su natūraliais pakilimais ir nuosmukiais, atspindėdami brandžių žmonių patirtis ir gyvenimo realijas. Na, gal Edwardas buvo mažiau žemiškas nei norėtųsi, bet gal visokių žmonių būna, nežinau.

Knygos stiprybė slypi gebėjime perteikti brandžių žmonių santykių subtilybes, išvengiant stereotipų. Juk nebūtinai kuriant naujus santykius į galvą turi smogti besąlygiška meilė.

Jei ieškote romano, kuriame naujai kuriami santykiai tarp šiek tiek vyresnių, nei įprasta meilės istorijose veikėjų, rekomenduoju.

Vertinimas: 4.5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.58

1489(82) Katy Hays “Arkados”

Išleido “Baltos lankos”, vertė Eglė Petrauskaitė

„Arkados“ žada intriguojančią kelionę į meno pasaulį, tačiau man paliko prieštaringus įspūdžius. Pagrindinė veikėja Enė atvyksta į Niujorką tikėdamasi vasarą praleisti dirbdama Metropoliteno meno muziejuje, tačiau netikėtai atsiduria Arkadose – kitame mažesniame muziejuje, garsėjančiame viduramžių meno kolekcija ir tyrimais apie būrimo istoriją.

Autorė bandė sukurti paslaptingą ir tamsią atmosferą, tačiau muziejaus darbo kasdienybė perteikta pernelyg pompastiškai ir nerealistiškai. Kažkoks absurdiškas romantizavimas skliautų ir koridorių, nors dirbi su popieriukais. Pasakojimas dirbtinai persmelktas mistika ir į apsėdimą panašiu domėjimusi senoviniais taro kortų būrimais, siužetas vystosi lėtai, dažnai nuobodžiai, o veikėjų motyvacija tai nei penki, nei dešimt.

Jei ieškote romano apie meno pasaulį su realistišku muziejaus darbo vaizdavimu, arba kažko greito ir pagaulaus, kaip būna su Dan Brow knygomis, tai “Arkados” tikrai nuvils. Bendras “Goodreads” įvertinimas irgi neblizga.

Vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.40

1490(83) Holly Black “Žiaurusis princas”

Išleido “Alma Littera”, vertė Reda Žekienė

Holly Black romanas pasakoja apie Džudę, septynmetę mergaitę, kuri, kartu su seserimis, tampa tėvų žudynių liudininkė ir prievarta išgabenama į Fėjų pasaulį. Praėjus dešimtmečiui, Džudė siekia įsitvirtinti šioje keistoje ir nedraugiškoje visuomenėje, kurioje mirtingi žmonės yra niekinami, o princas Kardanas, atrodo, kad jos nekenčia ypatingai.

Knygos Fėjų pasaulio atmosfera tikrai nėra nors prie širdies dėk, čia intrigos ir išdavystės yra kasdienybė. Džudė atrodytų teigiamas personažas, bet tuo pačiu ambicinga ir bet kokia kaina siekia galios. Daug jos poelgių man pasirodė jaunatviškai kvaili ir tiek, bet gi prisiminkim, kad mano ir amžius jau ne be tas, kad galėčiau kokybiškai vertinti šešiolikmečių aistras.

„Žiaurusis princas“ toks jaunatviškas wannabe sostų karai, tiks politinių intrigų mėgėjams, bet šiaip tai labai į viduriuką.

Vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.02

Šį kartą tiek!